Šių metų balandžio 6 dieną Lietuvos bankas oficialiu raštu įspėjo Ūkio ministeriją apie kai kurias Trigalvio slibino priešistorės detales (tiksliau: a) užprogramuotą elektros perdavimo kainų kilimą, kurį būtina stabdyti dėl grėsmių infliacijai ir ekonomikos augimo sustojimui; b) būtinybę adekvačiai įvertinti slibino galvų kainą). Taigi, kodėl VST ir RST kaina taip netikėtai staigiai išaugo ir pralenkė „Lietuvos energiją“?
(teksto korektūra netaisyta)
Del natūralių monopolijų reguliavimo principų
Naturalių monopolijų reguliavimo principai sako, kad optimali natūralios monopolijos prekės kaina nėra tradicinė rinkos pusiausvyros sąlyga, kai ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams, nes natūralioji monopolija patirtų nuostolių, kurie būtų lygūs prekės kainai atėmus vidutinius kaštus ir padauginu iš gamybos apimties.
Kadangi vidutiniai kaštai gali mažėti tik tada, jei mažėja ribiniai kaštai, ,,ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams” vis dar gali būti visuomeniškai optimali kainodaros formulė tik tuo atveju, jei valstybė subsidijuoja pastoviuosius natūraliosios monopolijos kaštus.
Tačiau valstybės subsidijos natūraliajai monopolijai dėl politinių motyvų retai kada taikomos. Tokiu atveju antras geriausias sprendimas yra pasiekti, kad prekės kaina būtų lygi vidutiniams kaštams. Tačiau šiuo atveju gerovės nuostoliai būtų lygūs skirtumui tarp paklausos natūraliosios monopolijos teikiamos prekei kreivės ir ribinių kaštų kreivės.
Mūsų nuomone, elektros skirstomųjų tinklų reguliavimo režimas yra nutolęs nuo optimalaus reguliavimo rekomendacijų, nes skirstomieji tinklai gauna nepagrįstus viršpelnius dėl Lietuvos Respublikos Elektrose nergetikos įstatymo pakeitimo įstatymo ( 2004 m. liepos 1 d. Nr. IX-2307; Zin.,2000, Nr. 66-1984, Nr. 113-3606;2001, Nr. 56-1983) 43 str. nuostatos, kad ,,nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas,< …> atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansinę atskaitomybq <…>.”
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės kmisija (VKEKK) dabartinio reguliavimo periodo pradžioje 2004 m. antrojoje pusėje leido skirstomiesiems tinklams padidinti elektros kainas savo vartotojams būtent dėl šios įstatymo normos. Dėl to, kad (vadovaujantis apskaitos standartais) buvo indeksuotas tinklų turtas, gerokai padidėjo jų nepiniginės sąnaudos (nusidėvėjimo atskaitymai), kurie viršija reikalingas investicijas, o tai iš esmės yra visuomenei nematoma pelno dalis. Ši aplinkybių visuma ir lėmė skirstomųjų tinklų viršpelnius (žr. paveikslą).
Reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas dar net nėra visiškai įgyvendintas – VKEKK, nepateikusi jokių argumentų atsižvelgė tik į nusidėvėjimo atskaitymų padidėjimo veiksnį, bet normatyvinio pelno bazė 2004-2007 m. reguliavimo periodu vis dar liko neindeksuota turto verte.
Pasak VKEKK vadovo, ,,rugpjūtį komisija nutarė, kad pelno norma trejus artimiausius metus negalės būiti skaičiuojama pagal naują turto vertę. Tuo tarpu turto nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo naujos turto vertes.< …> Jeigu pelną imonęs skaičiuotų nuo naujai perkainoto turto, viršutinės elektros kainų ribos būtų didėjusios ne 4 centais už kilovatvalandę, o daugiau nei dvigubai.” (citatos iš ,,Lietuvos ryto” energetikos klausimais besispecializuojandčio žurnalisto Ž. Damausko 2004m . spalio2 7 d. straipsnio „Energetikams bus atrištos rankos kelti kainas”).
2007 metų antroje pusėje prasidės naujas reguliavimo periodas, todėl įstatymo pataisomis reikia užkirsti kelią tolesniam nepagrįstam elektros kainų didinimui. Jei elektra pabrangsta 10 proc., infliacija padidėja apie 0,3 procentinio punkto, o ekonomikos augimas sulėtėja apie 0,4-0,5 procentinio punkto (tai – beveik 400 mln. litų kasmet). Todėl, jei elektra pabrangtų du kartus (palyginti su senuoju reguliavimo režimu), o tam kelią atvėrė naujas Elektros energetikos įstatymas, ekonominio augimo Lietuvoje, galima sakyti, nebeliktų. Reikia pažymėti, kad, sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, galimybė gauti viršpelnius, pasinaudojant turto indeksavimo pretekstu, suinteresuoti ir dujų skirstytojai, ir šilumos tiekėjai.
Todėl siūlome įstatymo 43 straipsnį pakeisti taip, kad nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas VKEKK atsižvelgtų tik į vidutinius kaštus, apimančius alternatyvius kapitalo naudojimo kaštus. Tokiu atveju komisija galėtų lanksčiai atsižvelgti į elektros perdavėjų ir skirstytojų tikrąjį ekonominį investicijų ir nusidėvėjimo atskaitymų poreikį elektros paklausos, nuo kurios priklauso vidutiniai fiksuoti kaštai ,prognozes, be to, nereikėtų atskirai išskirti infliacijos, kaip autonomiško argumento nustatant kainų viršutines ribas.
Lietuvos banko specialistai yra pasirengę bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios institucijomis, siekiant nustatyti optimalų reguliavimo režimą visoms natūralioms energetikos sektoriaus monopolijoms, kadangi nuo šios valstybės ekonominės politikos srities labai priklauso kainų stabilumas, kurį palaikyti yra Lietuvos banko įstatyminė priedermė, ir viso ūkio augimas.
Reguliavimo problemų savalaikis sprendimast aip pat svarbus skaidriai sprendžiant naujosios atomines elektrines finansavimo alternatyvų parinkimo klausimą.
Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas
Leave a Reply