Skrydis oro balionu – žingsnis po žingsnio

Kaip jau rašiau, prieš savaitę teko skristi oro balionu. Kaip pakyla oro balionas? Ką veikiame tas 3 valandas?

Jeigu iš ryto ar per pietus jums paskambino pilotas ir pranešė gerą žinią, jog oras tinkamas skrydžiui – tai dar nereiškia, jog taip ir bus.

Atvažiavę į planuotą pakilimo vietą galite sužinoti, jog zondai rodo pasikeitusią vėjo kryptį, per silpną greitį ar pan.

Todėl iš Vingio parko išdrįso kilti tik reklaminiam skrydžiui užsakytas oro balionas, kuris, spėjo pilotai, leisis šiaip jau draudžiamoje zonoje – prie Baltojo tilto.

Taigi, skrydžio saugumas visiems yra svarbiausias, todėl nutarėme skristi ten, kur nėra stogų, kur elektros laidai neapsivis aplink kaklą. Sustojome ties Maišiagala.

Pirmiausia iš specialios priekabos ištraukiamas oro baliono krepšys.

Pats oro balionas viniojamas išilgai, o apsauginė virvė traukiama dar tolyn (nuotraukoje tolumoje žmogus ją dar tempia).

Svarbu, kad oro baliono apačioje liktų šonas, t.y. kad balionas galėtų „pūstis“.

Paprastas ventiliatorius (dešinėje) pučia oro srovę.

Taip paprastu (dar nepašildytu) oru išpučiamas ir pripildomas balionas. Iš šonų laikantieji užtikrina, kad oro srovė patenka ten, kur reikia.

Balionas pamažu išsipučia, tampa tikru angaru. Smagus vaizdas.

Būtent su šiuo balionu buvo pasiekti du Lietuvos rekordai – alpinistas Vladas Vitkauskas pakilo į, berods, 10 km aukštį ir buvo atliktas tolimiausias skrydis iš pietų Lietuvos iki pat Latvijos. Tiesa, krepšys buvo kitas.

Pakankamai oro įpūtus į baliono vidų reikia pradėti tą orą šildyti ir čia jau naudojamos degančios dujos.

Karštas oras pradeda kelti balioną. Tai trunka tikrai ne daug laiko, todėl reikia gana skubiai pakuotis likusius daiktus ir kopti į besiruošiantį kilti balioną.

Dešinėje automagistralės pusėje – mūsų pakilimo vieta. Kairėje tuoj pasimatys Maišiagalos miestelis, kurį ir apsuksime lanku, per truputį daugiau nei valandą skrydžio pakildami iki ~200 m aukščio, tačiau didžiąją laiko dalį laikydamiesi 50-80 m (nes įdomiausi vaizdai ir dar įmanoma pamatyti detales).

Prieš nusileidžiant – vienas šuolis aukštyn ir saulėlydžio nuotrauka. Šiaip dar ganėtinai šviesu, tik fotoaparatas parinko atitinkamą išlaikymą.

Sėkmingai nusileidę. Balionas vėl gula išilgai ant žemės. Pagrindinė problema – iš jo tvarkingai išleisti šiltą orą.

Į šį krepšį ir telpa visas oro balionas!

Kaip ir įprasta, po pirmojo skrydžio vyksta diplomų įteikimo, titulų suteikimo ir įšventinimo į specialų luomą ceremoniją. Mūsų skrydyje visam tam dar talkino ir uodų pulkas 🙂