XXI a. kasdienybės dienoraštis

Pagaliau susiginčysim

Ir iš tiesų – nejaugi 100 tūkst. litų yra didelė suma automobiliui? Ir tikrai, savo kailiu galiu prisiminti, kiek būčiau nepadaręs avarijų, jeigu mano automobilis skaičiuotų antrą mėnesį, o ne antrą dešimtį metų… Marazmai, kuriuos girdime iš Vyriausybės ir Seimo dažnai lieka neišgirsti. Gerai, kad bent kai kurios nesąmonės nusėda kaip dulkės ir ant platesnės visuomenės smegenų vingių.

Kaip savo „Imperijos daryme“ yra taikliai pastebėjęs a.a. Gintaras Beresnevičius, automobilis lietuviui – tai žirgas. Kaip anksčiau iš gudų ar slavų stepių vogdavome arklius ir varydavome į žalių slėnių ir lietučio tėvynę, taip dabar čia vežame automobilius. Todėl diskusija dėl PVM lengvatos naujiems automobiliams „užkabino“ daugelį mūsų.

Vieniems numatomi pokyčiai reiškia 10-15 tūkst. litų atpingantį pirkinį (o tiksliau – galimybę sau leisti pasirinkti geresnius parametrus turintį automobilį). Kitiems lengvata teoriškai reikš mažesnį avarijų skaičių (tiesa, kažkodėl nepavyksta rasti statistinių įrodymų, kad bent kiek didesnę auto įvykių dalį galime „suversti“ prastai techninei automobilių būklei). Visiems mums numatoma PVM lengvata žymi milijonais litų mažesnį valstybės biudžetą ir, teoriškai, didesnes automobilių gamintojų pajamas. Blogai, jog tai tik didins neigiamą šalies prekybos deficitą (daugiau pinigų iškeliaus į užsienį). Gerai, kad tie pinigai turėtų paskatinti antrinį vartojimą (reikės daugiau autoserviso paslaugų, kokybiškų detalių, plovyklų ir pan.).

Tačiau išlindę iš po propagandinių skaičių krūvos, tikrai turime suvokti PVM lengvatos prasmę. Kaip taikliai pastebi Ramūnas Garbaravičius, tikrai turime ką remti Lietuvoje – ne tik perkančius ar gaminančius „Porsche“. Juk PVM lengvatos esmė – tai dalies valstybės pajamų atsisakymas. Pajamų atsisakome mes visi – piliečiai. Išlaidų daryti nereikia, perkantiems „Porsche“. Vaizdelis kažkuo primena regresyvinius mokesčius, ar ne?

Jau esu vz.lt rašęs apie kitą panašią iniciatyvą – tai Vyriausybės šizofrenišką norą painioti žemės ūkio verslo rėmimą ir socialines programas kaime gyvenantiems. Ministrai nesugeba paaiškinti, kodėl nuostolingus ūkininkus reikia šelpti, o nuostolingų taburečių gamintojų ar batų valytojų – ne? Ar Lietuvos žemės ūkis turi puikias ateities perspektyvas ir todėl dabartinę paramą galima traktuoti kaip ilgalaikę investiciją, kurią ūkininkai po penkerių ar dešimties metų grąžins? Spėju, kad situacija visiškai priešinga – tai užslėpti narkomanai, kuriems mūsų visų pinigai trukdo išmokti dirbti efektyviai ir pasitikėti tik patiems savimi.

Kita kartais (dažniausiai, rinkimų metu, kai reikia „pagauti“ miestuose gyvenančių pensininkų dėmesį) pasigirstanti tema – tai tarybinių blokinių namų renovacija. Esą valstybė turi remti tokių namų renovaciją, esą tai valstybinės reikšmės klausimas. Natūraliai kyla mintis, kad valstybė lygia greta turėtų paremti ir visų kitų namų renovaciją – individualių, prieškario statybos ir, kaip bebūtų keista, ką tik dažais kvepiančių. Kitu atveju (o būtent dabar taip ir vyksta), negyvenantys blokiniuose namuose milijonais litų remia tuose namuose gyvenančius. Kaip ir žemdirbių atveju, klausiu: „Kodėl?“. Kodėl turiu savo litais remti artimą savo? Kodėl artimas mano neparemia mano noro išvažiuoti pailsėti į Australiją arba bent į Nidą?

Tikiu, kad pagaliau susiginčysim. Gal net bartis pradėsim. Taip pagaliau suvoksime, kad valstybės biudžetas – tai mūsų pinigai. Ir tik mes patys galime ir turime spręsti, kaip juos efektyviai naudoti ir skirstyti. Iš tiesų, galime remti perkančius naujus automobilius, galime remti „Ekrano“ ar Balbieriškio degtinės gamyklos darbuotojus, varganus ūkininkus, namų renovaciją ar pirmąją ekspediciją į Marsą. Puiku, kad pagaliau suvoksime, jog tai mūsų visų pinigai ir, pradėję ginčytis, tikrai rasime atsakymą, kur efektyviausiai juos turėtume naudoti bendram gėriui – valstybei – palaikyti ir kurti. O jeigu politikai dirbs ne mums, tų politikų tiesiog išmoksime neberinkti.

Paskelbta vz.lt

11 Comments

  1. nuo

    Ar žinote, kad Europoje tik dvi valstybės, kurių gyventojai nesuvokia, kad 27% nuo algos susimoka jie, o ne darbdavys. Čia valstybė kalta, kad tokį požiūrį suformavo. Gal laikas keistis? 🙂

    O šiaip reali istorija: pirkome sodybą. Radome tinkamą, bet ten įdomiai sklypai suskirstyti: 20a ir 20a atskirti kaimo keliu, bet namų valda. Dar trys sklypai žemės ūkio paskirties. Jie užima 1ha. Įsiforminom kaip ūkininkai ir pernai už tai, kad žolė buvo nupjauta, gavome 500 Lt. Už nieką.

  2. mariukas

    auto įvykių skaičius gal ir nesumažėtų, jei turėtume naujesnius auto, bet „išgyvenimas“ po auto įvykių būtų kur kas didesnis.

    kažkada (neprisimenu laidos, bet anglų) net darė tokį bandymą:

    naujas auto (saugus pagal visus reikalavimus) ir 10-15 metų senumo auto

    60 km/h greitis

    priešprešinis smūgis

    naujame auto visi gyvi (!)

    sename – žuvę.

  3. RascalLT

    Geras straipsnis Liutaurai, sveikinu su tokio požiūrio turėjimu. Belieka tikėtis, kad atsiras ir daugiau politiškai aktyvių ir garsiai kalbančių.

    Bet deja, aš manau kad kol nebus bendros kultūros Lietuvos politikoje, ir prieš kiekvienus rinkimus visi stengsis tik kuo gražiau užkalbėti Masėms dantį, tol nieko gero neišeis…

    Bet stengtis reikia.

  4. kostia

    žinoma kad niekas nieko neprivalo remt, arba duotuot viską. R.Reigano laikais suklestėjo JAV – būtent dėl dotacijų sumažinimo,R.R sakė – jokių pašalpų,eikti dirbt ir galvot.

    ar apsimoka tiek remt žemės ukį – žinoma retorinis klausimas. O kur tada dėt valstiečius??? miestuose judėjimas, kitos galimybės.o kaime….

    žinoma gaila,kad net 10 dalis žū subsidijų nepasiekia mokslininkų ir technologijų srities….

    o dėl 100 tūkstančių naujiems automobiliams, tai juk butų tik nauda valstybei,visų pirma dėl avarijų skaičiaus, degalų sunaudojimo ir kas svarbiausia – gyvybių išsaugojimo. manau tas dabar gaunamas pvm žymiai brangiau kainuoja,negu senų lupenų sukeltos avarijos.

  5. vytauc

    O aš vis pagalvoju- gal naujiems auto taikyti ne PVM, o GPM lengvatą? Kaip naujiems kompams ? Kažkur girdęjau tokią mintį, bet kažko nebuvo ji išplėtota.

  6. nezinomas

    atsakymas kostei:

    manai, kad tie, kurie dabar važinėja, anot tavęs, su senomis lupenomos, ir darantys baisias avarijas persėdę prie naujų automobilių vairo avarijų nebedarys? Manau, kad tu laibai klysti. Jie tiesiog lakstys greičiau, o rezultatai bus tokie patys.

    Esmė yra ne senose, ar naujuose automobiliuose, o galvoje.

  7. kostia

    na nemanau,kad piemenys,po 18 metų galės įpirkt naujus automobilius. Jie ir toliau varinės su lupenomis,aš kalbu apie statistinį vairuotuoją, kurį naujas automobilis tikrai apsaugos, ir nebūtinai už 100 tūkstančių.

  8. Anonymous

    Gerb. Liutaurai

    Matau esate visishkai pakliuves i porpogandos tinklus.

    Suprantu kad esant ne ekonomistas – taigi vien del to reiketu atsargiau daryti pamastymus ta tema apie kuria nelabai "gaudotes".

    Kelios pastabos pamastymui:

    1) PVM grazinimas imonems uz L.automobilius NERA JOKIA Lengvata – Tai yra ishimties panaikinimas – TAI BUTU TEISINGUMO ATSTATYMAS. Nes dabartine situacija kada negrazinamas PVM – yra visishkai dirbtine tiek PVM atskaitos principu tiek ES kaimynu pavyzdziu atzvilgiu.

    2) Matau kad jus net nesupratote kas seime buvo svarstoma. Apie PVM grazinimas fiziniasm asmenims niekada Lietuvoje nebuvo svarstom ir negali buti svarstoma – nes tai PVM apmokestinimo principu pazheidimas + ES lygiu neleistu to padaryti.

    3) PVM grazinimas imonems – neturi nieko bendro su kokios nors socialines grupes remimu/neremimu (zr.1 punkta ir PVM atskaitos principus)

    4) pagal jusu logika isheitu kad jeigu jau didesnis auto importas "didins neigiamą šalies prekybos deficitą" – tai gal uzhdrauskim atskaita bet kokiai importinei prekei? – paziurekit kiek tada surinks biudzetas pinigu + pabrangs importuotos prekes + Visi pirks tik "preke lituvishka" ir tai jau bus pirmas zhingsnis link Vesaites trokshtamo "pazangaus naturinio ukio".

    Zoozle Lj

  9. Kestas G.

    1) Liutauro mintims pritariu 100%. Kodel ash, dirbdamas per savaitgalius ir naktis, turiu remti kazhkokius ukininkus, tegu patys dirba

    2) Ne automobiliai dar avarijas, o zmones (t.t. nemazhai – debilai). Siandien irgi buvo – vaziuoju mieste 60 (na, atseit normaliai), praleke 2 golfukai su piemenim uzh vairo.

    3) Norint atnaujinti parka (atnaujint=sumazinti vidutini auto amziu) zymiai paprasciau yra uzhdrausti eksploatuoti mashinas, neturinchias tam tikru priemoniu (ir ta draudima kontroliuoti beigi neishduoti jokiu numeriu ishskyrus eksportinius mashinoms, kurios neatitinka)

    4) kazkas paminejo eksperimenta apie tai, kaip trenkesi senas auto i nauja (turbut machiau, jei neklystu tai buvo renault espace). Bet taigi nauju mashinu padaugejus gali dar daugiau zmoniu zhuti, kurie vazineja senom mashinom 🙂

    5) PVM atskaita automobiliams panaikinta, nes ja piktnaudziaujama – automobiliai naudojami asmeniniais tikslais ir valstybe nerado budu kitaip to sukontroliuoti

  10. de

    o kodel, kai padauges nauju automobiliu (vietoj to, kad senu), reikes daugiau autoserviso paslaugu? gal maziau?

  11. liutauras

    nuo, kalti tik mes patys, kad nesugebam savo tarnų (t.y. biurokratų) priversti dirbti kokybiškai. apie LT ŽŪ turi tik blogą nuomonę..

    mariukai, falat MVA 55 proc. priežasčių – kelių eismo taisyklių nepaisymas (http://www.benbest.com/lifeext/causes.html). būtų įdomi nuoroda ir mokslinis bandymo įvertinimas, ar bandymas reprezentatyvus (manau, realiai būtų naudinga tik realių duomenų tyrimai)

    RascalLT'ai, kito kelio nėra. tik būt optimistu 🙂

    kostia, tai ir perduokim valstiečius soc.aspaugos ministerijai, o ne ŽŪM'ui. dėl auto – duokit statistiką ir iš jos padarytus teiginius.

    vytauc'ai, įdomi mintis. vėlgi – reikia skaičiavimų

    nezinome, pritariu

    kostia (2), reikia duomenų, kol kas tiek mano, tiek tamstos pozicija – šakėmis ant vandens

    Zoozle, [1] manai, kad progresyviniai mokesčiai yra neteisingi? [2] apie fizinius asmenis aš nekalbėjau [3] nu kaip nieko bendro – tiesiogiai. už tuos 80 mln. galima oho kiek vaistų nupirkt. [4] man patiko šito punkto ironija 🙂

    Kęstai G., [3] puiki mintis, žymiai efektyviau, [4] būtent, vienos visuomenės grupės gyvenimo lygio gerėjimas nereiškia absoliučios daugumos visuomenės gyvenimo gerėjimo (netgi atvirkščiai, nes perskirstomų lėšų sumažės 80 mln. Lt)

    de, tęsiant Kęsto G. [4] mintį – suminis auto skaičius tik didės bet kokiu atveju

Leave a Reply to Anonymous Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *