XXI a. kasdienybės dienoraštis

mating in captivity – poravimasis nelaisvėje

Puiki „balsas.lt“ žinutė į įdomų psichologės Esther Perel tyrimą ir jo išvadas.

<…>

Anksčiau santuokos funkcijos buvo labai paprastos – giminės pratęsimas, ekonominė sąjunga, respektabilumo užtikrinimas. Jei iš viso to išaugdavo dar ir meilė, buvo šaunu. Tačiau dabar santuokos lūkesčių sąrašas ilgas: tai ir artima draugystė, ir ekonominė bei emocinė parama, ir romantika, meilė, šeima. Anot psichologės, tik nuo 1950-ųjų mes pradėjome viso to norėti iš vieno žmogaus. Miestuose visi gyvename izoliuotą gyvenimą, o pats svarbiausias socialinis elementas yra pora ir jos artimiausi giminaičiai. Mes prašome vyro ar žmonos duoti mums tai, ką anksčiau mums duodavo ištisas kaimas, bendruomenė ar giminė. Ir po viso to mes dar norime ir erotiškų santykių su tuo žmogumi. Tai labai dideli reikalavimai, ypač jei turėsime galvoje mūsų gyvenimo trukmę. Mes norim, kad visi tie dalykai būtų mums prieinami labai ilgai.

<…>

Iš tiesų. Bendruomenei jau išnykus, o giminių ryšiams nykstant, poreikiai išlieka. Belieka džiaugtis, kad šiuose procesuose Vakarai mus dar lenkia. Tikiuosi, mes jų nepasivysim.

2 Comments

  1. TauAs

    Bet tai tikrai įmanoma.

  2. liutauras

    taip, tikrai įmanoma, tačiau statistika, spėju, rodo blogą dinamiką. kitaip tariant, dalis sugeba išlaikyti naują įtampą, tačiau dalis pralaimi

    čia reikia skaityti pačią knygą.

Leave a Reply to TauAs Cancel reply

Your email address will not be published.