„Delfi.lt“ portalas toliau skelbia knygos „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“ ištraukas. Žemiau – IV skyriaus „Vidaus komunikacija“ ištrauka apie informacijos saugumą ir prieigos lygius.

<…>

Vidaus komunikacijoje itin didelis dėmesys turi būti skirtas informacijos saugumui. Aktyviai bendradarb
iaujant su IT departamentu, turi būti plėtojama organizacijos informacijos saugumo politika. Skirtingi tyrimai rodo, kad apie 75 proc. informacijos saugumo problemų atsiranda dėl neprofesionaliai dirbančių vidaus darbuotojų. Todėl šiai problemai spręsti ir turi būti skiriamas didelis vidaus informacijos vadybos profesionalų dėmesys.

Nors situacija įvairiose organizacijose skiriasi dėl skirtingų jų struktūrų, tačiau galima skirti tris bendrus prieigos prie informacijos lygmenis:

  • vadovams teikiama informacija;
  • projektų vadovams teikiama informacija;
  • atvira vidaus informacija.

Suprantama, jog organizacijos vadovai privalo turėti prieigą prie visos organizacijos informacijos. Tačiau būtina suvokti, kad būtent aukščiausieji organizacijos vadovai privalo pasirašyti atitinkamą informacijos neatskleidimo sutartį (žr. VII skyrių). Šioje sutartyje numatytos saugumo priemonės ne tik padėtų išvengti administracinės atsakomybės, bet ir garantuotų apsaugą nuo negarbingų, ateityje tikriausiai paliksiančių organizaciją vadovų veiksmų.

Projektų vadovų grupei galima priskirti tuos darbuotojus, kurie vykdo iš dalies nepriklausomą veiklą ir dirba su tam tikra slapta informacija (pavyzdžiui, informacija apie itin kokybiškų ir pigių importuojamų prekių gamintoją). Todėl informacijos saugojimas turi būti ribojamas konkretaus asmens atsakomybės. Kitaip tariant, jis privalo turėti prieigą prie visų jo vadovaujamam projektui svarbių informacijos šaltinių. Jeigu tam tikros informacijos paviešinimas sukeltų nereikalingų pasekmių, būtina sukurti kai kurių vadovų įtraukimo į procesus tvarką. Tai leistų pasiekti svarbių tikslų, kartu išsaugant svarbios informacijos slaptumą.

Atvira vidaus informacija iš esmės yra bet kuri informacija, kuri svarbi organizacijos viduje, o jos nutekėjimas į išorę neturi neigiamų pasekmių. Tam tikrais atvejais ši informacija gali būti naudinga net organizacijos partneriams – pavyzdžiui, samdomų subrangovų atstovai gali norėti dalyvauti organizuojamose sporto varžybose.

Labai svarbu atminti, kad informacijos neatskleidimo sutartys turi būti sudaromos ir bendraujant su žiniasklaidos atstovais. Pavyzdžiui, kartais taktiškai naudinga (siekiant pradžioje didesnio žiniasklaidos dėmesio) ilgesnio veiklos ciklo leidiniams (žurnalams, savaitraščiams ir pan.) iš anksto pateikti vertingos informacijos apie numatomą įvykį ar žinią. Tačiau tokiais atvejais, norint išvengti galimo informacijos pasklidimo, būtina sąlyga – žurnalisto pasirašyta informacijos neatskleidimo sutartis. Kartais žurnalistai gali atsisakyti pasirašyti tokią sutartį, todėl planuojant renginius ir kviečiant į juos žurnalistus būtina apie tokią sąlygą pranešti iš anksto. Savaime suprantama, kad rinkodaros ir komunikacijos tikslais kampanijos pradžia yra labai svarbi, todėl „tylėjimo įžadų“ nesilaikantys žurnalistai sugriautų planus.

<…>