XXI a. kasdienybės dienoraštis

„Be pykčio“ apie Lietuvos įvaizdį

Praėjusį pirmadienį (05.15) kartu su rinkodaros specialistu Linu Šimoniu ir turizmo sektoriaus atstove Skaidra Kulakauskiene dalyvavau Leonido Donskio laidos „Be pykčio“ filmavime. Diskusijos transliacijos laikas – gegužės 24 d., t.y.rytoj (trečiadienį) 21:10.

Diskusijos tema – Lietuvos įvaizdis, jo pozicionavimas, ne Lietuvos gyventojų nuomonės apie mūsų šalį.

Mano pozicija remiasi pamatine vertybių komunikacijos seka:

  • Vertybės;
  • Konkurenciniai pranašumai;
  • Tikslinės auditorijos / komunikaciniai kanalai;
  • Žinių generavimas ir sklaida.

Mano nuomone, pagrindinė Lietuvos įvaizdžio problema ta, jog mes nesutariame dėl pamatinių vertybių, kuriomis norėtumėme grįsti savo ateitį. Tada belieka arba gimdyti „dirbtinius“ konkurencinius pranašumus (puikus alus, geriausi krepšininkai, gražiausios mėlynakės blondinės ir pan.), arba savo prioritetus kasdieną keisti. Juokingiausias mūsų valstybės viešas dokumentas – ilgalaikė ūkio plėtros strategija (plačiau), kurioje apie pora dešimčių (!) prioritetinių ūkio plėtros krypčių. 100 proc. pritardamas, kad toks dokumentas būtinas, turiu pažymėt, kad ši versija – totali nesąmonė..

9 Comments

  1. Anonimas

    tj nx kas cia per sudas pas tave!? tipo tu cia rasai ? kazkokias nesamones! oi zinok lb cia idomu!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!1

  2. Anonimas

    Liufai, Skaidra Kulakauskiene 🙂

  3. kloja

    Liutaurai, ziurejau laida. Sakai reikia poziciuonuoti vertybes. O jei mes, lietuviu tauta, neturime vertybiu? Jei ju nera? Galetum isvardinti lietuviu vertybes? As nzn.. jos neiskirtines.

    Linas Simasius teige, kad reikia ziureti i ateiti. O gal ateities lietuviai nemato? Gal cia pagrindine problema?.. kodel emigracijos mastai milziniski?

    Nesutinku su Tavimi, kad ivaizdis reikalingas tik tam kad save galetume parduoti. Mes patys pirmiausia turime kazkuo issiskirti, pasizymeti, kad galetume didziuotis valstybe ir noreti joje gyventi. Todel patys valstybe turime kurti. O ne dirbtinomis priemonemis ir programomis kurti mistinius ivaizdzius, kurie subliuksta. Geriausia reprezentantai – gyvi zmones. Todel man ir patinka Andrius Mamontovas.

    p.s. grazus megztukas buvo..:)

  4. liutauras

    ką mes parduodame užsieniui? pigią darbo jėgą. ar tai nėra vertybė? taip, savotiška, galbūt truputį gėdinga, tačiau vertybė. o tada jau RsV klausimas, kaip truputį gėdingą vertybę apipasakoti.. gal „džiaugiuosi, kad tą patį darbą galiu padaryti efektyviau ir už pigiau“?

    kiti vertybių pavyzdžiai – darbštumas ir sugebėjimas ieškoti kompromisų (tam tikras „interesų derinimo verslumas“)

    dėl ateities matymo – čia tiesa, Lietuvoje trūksta „vizionierių“, tam tikrų politinių pranašų. su asfaltbetonio fanu AMB toli nenuvažiuosi 🙂

    pritariu, kad įvaizdis turi būti pagrystas egzistuojančiomis vertybėmis, paryškinti turimas stiprybes ir suteikti pagrindą galimybių išnaudojimui

  5. kloja

    ok, uzsieniui parduodame darbo jega. Taciau nesuprantu, kur cia privalumas jei ta jega parduodame pigiai. Tai yra nuvertinimas, neivertinimas dirbanciojo. Jei gerai atlieki darba jis ir turi buti parduodamas kaip geras darbas. O ne pigiau. Kodel reikia nuvertinti save ir dirbti darbus kuriu kitos tautos nenori dirbti nes tai joms per menka? o lietuviai gali, nes neturi pasirinkimo. Nemanau, kad tai butu tinkamas akcentas kuriant Lietuvos ivaizdi.

    RSV darbas tai piarinti kad lietuviai ne gerai pigiai dirba, o apskritai kad gali gerai dirbti ir to konkrecius rezultatus pristatyti. O ne pusti muilo burbulus kurie vis sprogsta.. ir sprogsta.

    Kompromisai.. irgi ne visada geras dalykas. Kai kas ant galvos per daznai ima lipti..:)

  6. Anonimas

    neziurejau laidos, bet perskaites straipsni sutinku su tavo nuomone. man sitos alaus reklamos ir tos nesamones "per amzius LT garsejo kaip aludariai/dektindariai" yra juokingos, tiksliau graudzios. taip galima sakyti kaimieciuo, kuris varo naminuke (nes jo tevas vare – o tai vertybe). kodel mes nereklamuojam ka turim – busiu banalus – bet ta pati ciurlioni ? tesiant tema – kiek pas mus jazz'o muziku geru, nekalbant apie klasikine jau. sutinku, turistas atvaziaves nepuls klausyt ciurlionio. jam aisq galima siulyti alu. bet kokiu velniu broadcastint'i kiekviena vakara lietuviui nuo zagres, kad jam alus didziausia vertybe??? kodel kitos salys, reklamuodamos ta pati vyna, susieja su kultura? mes nemokam. arba nebeturim nieko. kaip LT pilieciui, man liudna del to, ir as pavydziu kitoms europoms salims uz ju mokejima pasirodyt is geros puses, ne vien alum ir bandomam nesamoningai atgaivint LT indentiteta su "valdovu rumais".

  7. L

    Pries formuojant kazkoki valstybini ivaizdi, manau visu pirma reikia susitvarkyti valstybes viduje, kad tvarka, visi butu atsakingi uz savo veiksmus. Va tada ir prades naturaliai formuotis Lietuvos ivaizdis ir suvokimas kaip mes norim atrodyt uz lietuvos teritorijos ribu. O dabar kai esi be kelniu ir bandai demonstruot madas, tai nonsensas.

  8. bruniene

    megztukas buvo grazus, bet pasirodei kaip nihilistas, cinikas ir pesimistas (prasau atkreipti demesi, kad realisto nepaminejau). As niekaip nesuprantu, kaip Tave su tokiu poziuriu i ta PR priima dirbti… :)))

    O ypac juokinga buvo stebeti pasnekovu veidus, net ir Donskio.. nepritare jie Tau, oi, nepritare.:)

  9. liutauras

    manau, akivaizdžiai reprezentavau tuos 300+ K bendrapiliečių, kurie padėjo "LT United" airiškais ir britiškais balsais 🙂

    nihilstas… hmmmm… norėčiau prieštaraut

    RsV – visada buvo ir liks cinikų rojus. Tarp RsV ir propagandos yra vienas žingsnis – t.y. iš kurios pusės žiūri (t.y. kalbi ar klausai). Todėl cinizmas – neatsiejama RsV kasdienybė. kitaip negalėtume dirbti RsV agentūrose – nebent būtume atskirų organizacijų, kuriomis šventai tikime, nariai. tačiau ir tai utopija – pavyzdžių galim labai greitai rasti, pvz. vieno pirmųjų LT blogerių aplinkoje 😉

    RsV kaip niekad būtinas savikritiškumas. "nublizgintas" įvaizdis šiais laikais nebepadeda. kaip L.Donskis minėjo – mes galim girtis esą ne iš Ukrainos, o iš Vokietijos, tačiau yla vis tiek lenda iš maišo. Todėl pesimizmas – tai mano realistiška nuomonė apie Lietuvos perspektyvas. Manau, pastarųjų mėnesių viešoji erdvė vargu ar galėtų ką nors pripildyti optimizmo nuotaikų 🙂 pesimizmas nėra blogai. blogai, jeigu pesimizmas yra uždaras. mano idėja – siūlyti konstruktyvų kelią iš šio liūno. o kelią matau tik vieną – susitarimą dėl vertybių ir visą įvaizdžio kūrimą jų pagrindu. o kaip tas vertybes "surasti" – čia jau technikos klausimas. beje, mano viena buvusi kolegė darė puikų "vertybių atradimo" projektą vienoje LT telekomunikacijų kompanijoje – puikus projektas, puikūs rezultatai

Leave a Reply

Your email address will not be published.