Į fantastikos pasaulį sugrąžinusi „Kopa“ nuvedė prie „Trijų kūnų problemos“, o dabar įveikiau ir „Šachtą“. Tarpusavyje nepalyginamos serijos, todėl kelios mintys apie Hugh Howey trilogiją.
Distopijos ir post-apokaliptinio gyvenimo pasakojimai yra viena ryškiausių mokslinės fantastikos šakų, todėl ir konkurencija tarp tokios rūšies istorijų yra didelė. Ar „Šachta“ išties yra kažkuo išskirtinė?
Nepaneigiamas šios serijos privalumas – TV serialo „Silo“ sėkmė. Bent jau man būtent pirmieji du serialo sezonai tapo tramplynu į knygas. Toks lygiagretus plėtojimas, aišku, kelia problemų skaitytojui ir žiūrovui, tačiau akivaizdu, kad diskusijos ir mėgėjų dėmesys nuo to tik karštesnis.
Skaičiau lietuvišką vertimą ir kartais kliūdavo kreivokai versti kai kurie techniniai terminai, tačiau esminių priekaištų ar rimtų turinio klaidų per visas tris knygas pastebėjau gal tik du ar tris kartus. Todėl nenusivyliau sprendimu pirkti lietuvišką vertimą, o ne siųstis angliškus originalus.
Pats pasakojimas esminių loginių klaidų neturi, jeigu atmetus esminę abejonę dėl tokio mikro-pasaulio tvarumo kelių šimtų metų laikotarpyje. Priėmus šią sąlygą pasakojimas tampa nuoseklus, jo erdvė ir laikas pagrįsti, išskyrus vertikalios erdvės matmenis ir jų abejotiną derėjimą su centrinių laiptų sprendimu. Tuo pat metu sunkiai įtikėtinas atskirų pamatinių konstrukcijų veikimas be esminių sutrikimų dešimtmečiais ir šimtmečiais.
Tiesa, net ir pasakojimo pabaigoje nėra aiškiai atskleista tokio projekto „tėvų“ logika, racionalus planavimo ir jo įgyvendinimo pagrindimas. Kokia viso tokio uždaro pasaulio tik dalinio išlikimo logika? Nėra aiškus ir nanotechnologijų kontrolės/nekontrolės klausimas, lieka esminių abejonių dėl jų savarankiško ilgalaikio išlikimo, energijos pakankamumo mechanizmo.
Galbūt pagrindinis pasakojimo trūkumas – pabaiga, kuri sukalta tarsi skubant, tarsi norint viską greitai uždaryti ir baigti. Tačiau sprendimas neįtikina, jis pateikiamas kaip totalios herojų sėkmės ir kone visiško „blogiečių“ sukvailėjimo rezultatas. Tokia pabaiga gal ir tinkama Holivudinio filmo pabaigai, bet iš rimtos knygų serijos norėtųsi bendrą pasakojimo lygį atitinkančio finalo.
Nesu tikras, ar „Šachta“ taps mokslinės fantastikos klasika, tačiau paraiška rimta, trūkumai nėra esminiai. Stiprūs 8-9 balai iš 10.
