XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: politika (Page 1 of 3)

Forumas apie lietuvių kalbą internete

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba balandžio 23 dieną kartu su Mykolo Romerio universitetu ir Valstybine lietuvių kalbos komisija organizuoja forumą „Internetinė lietuvių kalba: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“ (darbinė forumo programa).

Forume pranešimus skaitys Irena Smetonienė, Rita Miliūnaitė, Arnoldas Rogoznyj, Saulius Spurga, Donatas Smalinskas, Artūras Račas. Keletą senų savo minčių apie būtinybę naudoti lietuviškus interneto svetainių vardus dėstysiu ir aš. Kviečiu prisijungti arba bent palikti komentarus prie šio įrašo – pažadu įdomiausius klausimus aptarti savo pranešime!

Prunskienė ir Lietuvos žiniasklaida: atvejo tyrimas

Artūras Račas pateikė pora prognozių interneto portale alfa.lt apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „ryšių su visuomene“ konkurso baigtį.

Teksto komentaruose Žemės ūkio ministerijos anonimas „Vytautas Ju.“ atsiuntė Kazimieros Danutės Prunskienės vadovavimo ministerijai laiku pasirašytų reklamos plotų pirkimo Lietuvos žiniasklaidoje sutarčių duomenis. Tuos duomenis šiek tiek susisteminau ir paanalizavau čia.

Jeigu šie duomenys teisingi ir artimiausiu metu nei Žemės ūkio ministerija, nei buvusi ministrė Prunskienė jų nepaneigs, turime labai įdomias išvadas, kurios vaizdžiai parodo tiek ponios, tiek ir Lietuvos žiniasklaidos būdą. Continue reading

10 patarimų renkantiems piliečių parašus

Kaip būti piliečiu? Kaip ginti savo teises? Kaip žengti pirmą teisingą žingsnį savo valia ir, svarbiausia, prisiimant asmeninę atsakomybę?

Artūro Račo suburta 17 piliečių iniciatyvinė grupė pateikė Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir ėmėsi rinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad įstatymo projektas būtų svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Reikiamo parašų skaičiaus nesurinkome… Galiojančių suskaičiavome daugiau nei 28 tūkst. parašų. Kaip visiškai žaliems politikos dalyviams tai neblogas rezultatas, ypač įvertinant tai, jog nesuvokėme reikalingų veiksmų masto ir patirties tokiam darbui tikrai trūko.

Tad dabar, pažvelgę truputį atgal, ir matydami pagrindines klaidas ar sėkmės istorijas, surašėme ir viešai skelbiame 10 patarimų visiems, kas tik ateityje imsis rinkti piliečių parašus. Nuo šiol patarimai bus viešai skelbiami iniciatyvinės grupės interneto svetainėje www.slibinas.lt (nuoroda kairiajame stulpelyje).

„Žinių radijas“ apie „Leo LT“ naikinimą

Trečiadienį Jungtinis demokratinis judėjimas pakvietė Piliečių Santalką sudalyvauti „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ (laidos įrašą galite atsisiųsti iš čia – apie 18,9 Mb) ir palaikyti Seimo narių iniciatyvą paskelbti netekusio galios Atominės elektrinės įstatymą.

Teko laidoje sudalyvauti ir padiskutuoti, kaip vertiname bendrą situaciją ir parlamentarų teikiamus siūlymus. Viena vertus, visiškai sutinkame su pozicija, jog „Leo LT“ sukūrimas neturi nieko bendra su skaidriu visuomenės interesų gynimu. Kita vertus, nėra aišku, ar formalus įstatymo pripažinimas negaliojančiu išspręs Lietuvos energetikos problemas. Būtent nuo jų – t.y. piliečių interesų ir poreikių – reikėtų pradėti diskusiją, sutarti dėl daugeliui priimtino veiksmų plano ir jį įgyvendinti. „Leo LT“ likimas ir turi būti to plano vieno iš klausimų sprendimas. Tuo tarpu dabar siūlomas variantas negali užtikrinti, jog galutinis tikslas bus pasiektas. Net jeigu jis padėtų išformuoti „Leo LT“, tai nėra aišku, kokius nuostolius tektų padengti „NDX energija“ (Sutarties dėl Nacionalinio investuotojo steigimo 5 dalis, o konkrečiai – 5.3 straipnis įvardina 100 mln. litų maksimalią ribą, todėl nėra aišku, iš kur politikai vardina milijardus), net abejojama, ar pasiūlytos teisinės formuluotės konstitucinės.

Neatsitiktinai vakar registruotas jau naujas įstatymo projektas – teisinės technikos prasme tikrai geriau paruoštas.

Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija: stipri, bet svetima?

Žmonės iš „Saffron Brand Consultants“ (pripažinkit, vien interneto svetainė veža!) padarė darbą – dar vieno įvaizdžio kūrimo strategiją (tiesa, keistoka, kad ja nesigiria), o paprastai kalbant – nubrėžė gaires ir sudėliojo patarimus, kaip pasiekti, kad Lietuvos ekonomika išsiskirtų 200+ valstybių pasauliniame katile.

Paradoksalu, tačiau spėju, jog pagrindinė jų darbo stiprybė ir silpnybė sutampa – rimta studija atlikta ir pateikta klientui (LR Vyriausybei, t.y. mums visiems) anglų kalba. Todėl „Selling Lithuania smartly“ yra pasmerkta žlugimui ir tą įmanoma gelbėti tik bendromis profesionalių vertėjų ir komunikacijos specialistų pastangomis.

Kitaip darbas nueis nežinion – absoliuti dauguma Lietuvos elito anglų kalbos nemoka, todėl apie studiją nuomonę susidarys iš trečiarūšių šaltinių ar nuogirdų, tuo remdamiesi ją primityviai supeiks ar tiesiog ignoruos. Continue reading

« Older posts