Šiandien beruošdamas pusryčius eilinį kartą sau padariau niūroką išvadą – lietuviško maisto produktų kokybė, kuria taip didžiuodavomės, dingo. Jeigu peržvelgtumėte lentynas parduotuvėje ar namuose, vaizdas nykus:
- beveik visi produktai turi vienokių ar kitokių cheminės kilmės priedų, kurių tikslas – pailginti galiojimo laiką;
- labai daug produktų naudoja skonio stipriklį – E621 (plačiau rašė ŽudykReklamą);
- visi produktai gaminami greitai ir masiškai – individualios kokybės nebelieka, nėra net ir unikalių produktų (pavyzdžiui, bergždžiai ieškotumėte nestandartinio sveiko pyrago ar torto);
- labai plačiau naudojami papildai ir pakaitalai – chemija vietoj mėsos, miltų, pieno ir t.t.;
- kelias nuo žaliavų iki vartotojo labai pailgėjęs – kada paskutinį kartą malėte natūralias kavos pupeles? (taip, patogiau gauti „ruošinį“, bet dingsta kokybė);
- …
Aišku, turime susitaikyti, jog nuolat augantis pasaulio burnų kiekis reikalauja mažinti kokybinius poreikius, tačiau ar tai tikrai ta vertė, kurios naudinga atsisakyti?
