XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Linas Kontrimas

„Vyrai kalba“ – rugpjūčio 9 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:

  • Kokio Lietuvai reikėtų nacionalinio epo?
    Filmas apie Žalgirio mūšį idėja mirė negimusi. Gal verta ieškoti kitokios mus visus XXI amžiuje vienijančios temos?
  • Aukoti kariuomenei? Kai valstybė sveika, gyva ir veikianti?
    KAM ir FM kuria specialią platformą (nuoroda), per kur gyventojai galės tikslingai aukoti kariuomenės reikmėms. Kodėl reikia gerai gyvenančioje valstybėje reikia rinktis aukas, o ne normalia tvarka finansuoti visiems reikalingus dalykus iš biudžeto?
  • Kam dirba Lietuvos žmonių valdoma „Lietuvos energija“ (t.y. „Ignitis“)? Už ką atsako šią grupę valdanti Finansų ministerija?
    „Ignitis“ grupės 2023 metų ataskaitoje (nuoroda) – daugybė „žalių“ deklaracijų, tačiau mažai esmės – energijos tiekimo užtikrinimo gyventojams. Kas turi prisiimti atsakomybę ir asmeniškai atsakyti už niekaip neužbaigiamą audros padarinių likvidavimą?
  • Lietuvos užsienio politikos architektai – į kojas (Briuselį), o ką mes darysime su Kinija?
    Ar įmanoma „perkrauti“ Lietuvos poziciją dėl Kinijos/Taivano? Ar dabartinė dauguma tai galėtų padaryti, ar čia „būtų patogu“ tik jų politiniams oponentams/naujai valdžiai? Ar iš viso toks „perkrovimas“ prasmingas bendros pasaulinio situacijos fone?
  • Ar kils dar vienas karas rojuje?
    Situaciją Artimuosiuose Rytuose jau net ne parako statinė, o realus ugnies kūrenimas. Kaip šio neišvengiamo sprogimo pasekmes pajausime mes Lietuvoje? Ar tam ruošiamės?
  • Nuo ko mirštame? Kam nepriskambina Higienos institutas?
    HI paskelbė (nuoroda) 2023 metų Lietuvos mirčių statistinius duomenis. Svarbiausia dalis – priežastys: (1) kraujotaka; (2) piktybiniai navikai; (3) išorinės priežastys; (4) virškinimo sistema. Toliau ignoruosime?
  • Rusijoje paštininkai pradės teikti medicinos pagalbą
    Tragikomiška, kai švirkštą suleisti ar ligą nustatyti turės (nuoroda) ne medikas, o dar vienus skubios pagalbos kursus praėjęs žmogus. Bet iš ko juokiamės – ar Lietuvoje situacija smarkiai kitokia?

Laidos anonsas (apie 10min, nuoroda). Laidos ištraukos: apie neatrastą nacionalinį epą (nuoroda), apie atsakomybę už niekaip nelikviduojamus audros padarinius elektros tiekimui (nuoroda), apie aukojimą kariuomenei taikos metu (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).

„Vyrai kalba“ – rugpjūčio 2 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:

  • Pauzė ir pasitraukimas politikoje: tai tik kitų pasaulio politikų išmintis, bet tik ne Lietuvos?
    Ką Lietuvai rodo Bideno pasitraukimas? Kodėl Lietuvos politikai yra „amžini“ ir iš politikos pasitraukia tik kojomis į priekį? Ar Lietuvoje politikas turi galimybę pragyventi „po politikos“?
  • Kuo tapo pasų prekyboje paskendęs tarptautinis sportas?
    Lietuvą „nuskriaudusioje“ Puerto Riko krepšinio komandoje – tik 2 žaidėjai gimę Puerto Rike (plačiau). Ar Lietuva irgi turėtų pradėti pirkti sportininkus savo pasais? Ką tai reikštų mūsų sportininkams? Ką galima pasakyti apie olimpinius principus, kai, pavyzdžiui, krepšinio varžybose tik Serbija neturi juodaodžių dirbtinai „sunacionalintų“ žaidėjų?
  • Kodėl Olimpiados atidaryme tyčiotasi iš katalikų, bet ne musulmonų?
    Nejaugi Charlie Hebdo žudynės užtildė laisvės švyturiu Europoje buvusią Prancūziją?
  • Ar esame pasiruošę sėdėjimo visuomenę pakeisti judėjimo visuomene?
    Turtingose šalyse vis dar itin daug pritaikymo sėdėjimui, o ne kitokioms, sveikesnėms kūno padėtims. Kaip ir kiek tai dera su klimato kaita?
  • Ne, sniego kasimas nėra tiek naudingas, kiek treniruotė sporto salėje!
    Profesorius Albertas Skurvydas su kitais tyrėjais aptiko, kad fizinė veikla nėra tolygi – ji naudingesnė laisvalaikio formatu, o ne dirbant sunkų fizinį darbą darže ar kieme (plačiau)
  • D.Britanijoje 2016 metais įvedus cukraus mokestį dabar vaikai vartoja perpus mažiau cukraus
    Ar pirktume eurų brangesnę persaldintą bandelę? Kam Lietuvoje galėtų nepatikti cukraus mokestis? (plačiau apie UK)
  • Ką apie Lietuvos pasiruošimą karui parodė audra ir lietus?
    Visuomenės informavimas – tik maža viso chaoso dalis. Ką turėtume keisti pasiruošime netikėtoms kliūtims? Kodėl nuverstų medžių negali padėti tvarkyti kariuomenė, šauliai ar ūkininkai?

Laidos anonsas (apie 10 min, nuoroda), ištraukos: apie „amžinus politikus“ (nuoroda), apie cukraus vartojimą ir mokestį (nuoroda), apie prasto audros padarinių likvidavimo koordinavimą (nuoroda). Visa laida – „Contribee“ (nuoroda).

„Vyrai kalba“ – liepos 26 d. laida

Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:

  • Iki kokio absurdo valstybinės institucijos ima kištis į savivaldos reikalus?
  • Praūžė Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ – ar graži butaforinė tradicija vis labiau prasilenkia su XXI amžiumi? (susijęs mano FB įrašas)
  • Kodėl poilsiautojai kiekvieną vasarą vėl ir vėl nekreipia dėmesio į raudona vėliava pažymėtą jūrą? (šių metų pavyzdys)
  • „Teltonika“ Molėtuose atidarė gamyklą su 500-ais aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o Molėtų rajone fizikos egzaminą laikė 7 (!) abiturientai… (klausimą pasufleravęs FB įrašas)

Laidos ištrauka apie fizikos egzaminą Molėtuose (nuoroda), ištrauka apie vienos nuomonės valstybę (nuoroda, FB nuoroda, kita FB nuoroda), ištrauka apie raudonos vėliavos nepaisančius skenduolius (nuoroda, FB nuoroda). Visa laida – „Contribee“ (nuoroda).

„Informacinis šlamštas“ – kaip propagandos modelio dalykas

Pirmadienį „Žinių radijo“ laida „Mūsų angelai ir demonai“ buvo skirta temai „Kas yra ir iš kur atsiranda informacinis šlamštas?“ (einant nuoroda – visas laidos įrašas). Pašnekovai labiau nagrinėjo patį visuomenės reiškinį ir tik pabaigoje pabandė ieškoti sprendimo būdų, kaip informacinį šlamštą įveikti.

Diskusijoje man patiko taikli Ričardo Doveikos įžvalga, kad „fake news“ esmė yra naikinti autoritetus. Per melagingas naujienas ir manipuliavimą informacija visuomenė praranda autoritetus. Abejočiau, ar tikrai vietoj šių autoritetų visuomenė ima „viešąją nuomonę“, „gandus“ – tiesiog būčiau linkęs manyti, kad „autoritetas“ tampa labai slanki sąvoka, tam tikras „pasitikėjimo kreditas“, kurį informacinis srautas labai sparčiai pildo arba tuština (iš čia, pavyzdžiui, pastarųjų metų „influencerių“ fenomenas).

Nors laidos pabaigoje Andrius Kaluginas ir Linas Kontrimas bandė trumpai apibendrinti, kaip kovoti prieš informacinio šlamšto daromą žalą, tačiau šioje temoje pasigedau įžvalgų, jog „informacinis šlamštas“ ir „fake news“ visada gali būti nagrinėjami pagal Edvardo Hermano ir Naomo Čomskio propagandos modelio struktūrą:

  • savininkai
  • pajamos
  • šaltinis
  • ideologija
  • foninis triukšmas

Kur taikli įžvalga apie autoritetų nykimą – tai įžvalga apie abejonę šaltiniais. Anksčiau pakakdavo žinoti, kad informaciją garantuoja gerbiamas asmuo ar organizacija X – ir to pakakdavo. Dabar „gerbtinumas“ yra taki (laiko požiūriu) savybė.

Todėl kalbant apie informacinį šlamštą visada reikia vertinti ir analizuoti kitas propagandos modelio struktūrines dalis – ar šaltinis yra nepriklausomas atitinkamu turiniu (ar jo savininkai, ar reklamdaviai turi interesą?), kokią pasaulėžiūrą (ideologiją) lydi atitinkama informacija, ar tai sąmoninga informacijos sklaida, o gal tiesiog viešosios erdvės konjuktūra „gamino, nes reikėjo kažkuo užkimšti informacinį vamzdį“?

Pagal šiuos klausimus formuojasi ir rekomendacijos, kaip išvengti informacinio šlamšto žalos – analizuoti gaunamą informaciją, tikrinti autoritetus, suvokti populiarinamą pasaulėžiūrą (jos vertybes), identifikuoti bendrinius ar konkrečius naudos gavėjus.

Kremliaus įtaka Lietuvos ryšių su visuomene agentūroms

2012 m. birželį VSD paskelbė veiklos apžvalgą, kurioje bene pirmą kartą viešai įvardino Kremliaus įtaką Lietuvos viešajai erdvei (čia ir toliau paryškinimai – mano):

2011 m. prieš Lietuvą buvo vykdomos informacinės kampanijos, joms skiriama vis daugiau lėšų. Prieš šalyje vykdomus strateginius energetikos projektus nukreipta informacija buvo skelbiama užsienio ir Lietuvoje leidžiamose žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvai [..] nepalankaus informacinio fono strategais laikytini trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai, nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. [..] Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai.

Po metų skelbtoje veiklos ataskaitoje visuomenei VSD iš esmės kartojo savo įžvalgas:

Siekdamos savo tikslų užsienio valstybės naudoja tradicinės galios politikos  instrumentus,  energetinių  ir ekonominių resursų kontrolę, siekia Lietuvoje suformuoti įtakos grupes, galinčias paveikti Lietuvos politinių jėgų sprendimus. Prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika.

2014 m. kovą VSD pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą (veiklos ataskaita liko formaliu biurokratiniu dokumentu). Kategorijomis (ir konkrečiais pavyzdžiai) įvardinti prieš Lietuvą dirbantys subjektai:

Prieš Lietuvą nukreiptą Rusijos informacinę bei ideologinę politiką vykdo Rusijos Prezidento administracija, vyriausybė, valstybinės arba jos remiamos informacinės agentūros bei žiniasklaidos priemonės, akademiniai centrai, „nevyriausybinės“ organizacijos, saugumo ir žvalgybos tarnybos, atskiri žurnalistai, politologai, istorikai, viešųjų ryšių specialistai.

Lietuvos RsV agentūrų rolė

Naują viešos diskusijąos etapą liepos 3 dieną pradėjo 15min.lt žurnalistas Skirmantas Malinauskas, kai portale buvo paskelbtas jo tekstas „Lietuvos viešųjų ryšių agentūros dievagojasi Rusijai nedirbančios, bet Kremliaus pinigų neatsisako“. Į jį sureagavo Mykolas Katkus savo Facebook įrašais – pirmuoju-šmaikščiuoju, ilgesniu paaiškinimu. Temperatūra kilo ir Skirmantas reagavo, kai sulaukė užuominų apie teismus, į ką Mykolas reagavo trumpai ir tikslingai. Panašu, kad tema Skirmantą sudomino ir jis pradėjo kapstyti toliau.

Skirmantas savo komentaruose teigia, jog teksto ašis – žinia/klausimas Lietuvoje viešuosius pirkimus perkančiosioms organizacijoms, kurios pirkimo sąlygose nekreipia dėmesio į galimus esminius RsV ir kitų paslaugų tiekėjų interesų konfliktus, kai tuo pat metu dirbama ir su valstybine Lietuvos organizacija, ir su strategiškai priešingus interesus turinčiais Kremliaus kontroliuojamais subjektais.

Mykolas perfrazuoja tiesiai – kaip tekstą supras vidutinis skaitytojas: „žurnalistas ieškojo ir surado Rusijos šnipų“. Esą tie asmenys dirba ir kenkia Lietuvai. Vertas dėmesio situaciją paaiškinantis Mykolo retorinis klausimas:

Aš laikausi nuostatos, kad mūsų darbas nėra toks nekaltas, mat taisyklės nėra tokios aiškios, o galimybės – didžiulės. Kaip ir darbo su politinės partijoms atveju, dirbdamas su kompanija su ja susitapatini. Kadangi politizuotų Rusijos kompanijų sėkmė dažniausiai reiškia Lietuvos nesėkmę – pajutau, kad to daryti negalėsime. Tačiau aš nesu tikras, kad tai vienintelis teisingas atsakymas. Kartais gal būtų geriau, kad net priešiškai nusiteikusi kompanija teiktų informaciją, o ne užsiimtų agresyvia propaganda. Kita vertus – kas bus tas kompanijos patikimumo vertintojas? Politikai? VTEK? VSD? Skirmantas Malinauskas? Taigi tai kiekvieno apsisprendimo reikalas.

Kaip Mykolas savo komentaruose pastebi, su Rusijos organizacijomis dirba daugybė skirtingų sektorių lietuviškų įmonių – teisininkai, lobistai, žiniasklaidos priemonės ir daugybė kitų. RsV sektorius – vienas iš dažniausiai minimų, tačiau tikrai ne pats svarbiausias ginant užsakovų interesus.

Kas ir kaip turėtų dėti brūkšnį? Ar rusiškas kapitalas automatiškai yra velnio sėkla? Kaip tada vertinti visus į Rusiją eksportuojančius ir/ar jai paslaugas teikiančius? O Rusijos satelitams iš Azijos ar Baltarusijos?

„Rosatom“ („PR Inc.“) konkursas

Diskusijos ištakos – dar 2013 m. gegužės BNS žinia, jog „Rosatom“ pradėjo ieškoti paslaugos tiekėjų viešojo pirkimo būdu. Tuo metu akcentuota, jog konkursas yra išbandymas žiniasklaidai, nes neva pagrindinės paslaugos bus informacijos sklaida.

Daugiau kaip po metų – 2014-ųjų gegužės 30 d. delfi.lt (Šarūno Černiausko) tekstas apie Rusijos įmonės laiškus Lietuvos RsV agentūroms. Kaip FB rašo Skirmantas:

Šiandien tris kartus pasikalbėjau su Rusijos agentūros “PR Inc.” vadovu. “Rosatom” tikrai ruošėsi rengti konkursą Lietuvoje, tačiau ši agentūra nusprendė visiems užbėgti už akių ir pati savo iniciatyva išplatino su “Rosatom” nesuderintą siūlymą. Mano žiniomis “Rosatom” iš viso Lietuvoje konkurso neberengs po kilusios audros, o šiai agentūrai radosi labai daug problemų. Dėl to neliūdžiu. Nors prašė, agentūros pavadinimo neišėmiau. Manau, rašyti buvo verta.

Kada Kremliaus įtaka Lietuvos RsV agentūroms yra žalinga valstybei?

Į šį klausimą gali atsakyti tik tiesiogiai dirbantys (arba vidinę informaciją turintys) specialistai, nes tai priklauso nuo kelių aplinkybių:

  • užduočių pobūdis (techninis darbas ar strateginės konsultacijos);
  • realus ar tariamas interesų konfliktas su Lietuvos interesais;
  • bendradarbiavimas su Lietuvos saugumo institucijomis.

Skirmanto tekste Arvydas Anušauskas suabsoliutina, jo manymu, visi Kremliaus kontroliuojami projektai yra ir minkštosios galios naudojimo projektai. Tokią mintį palaiko ir buvęs RsV agentūrų asociacijos veidas Linas Kontrimas:

Noriu labai aiškiai pasakyti – Rusija beveik visuose projektuose, jei tik turės galimybę, užsiims propagandine veikla. Tai valstybė, kuri propagandą savo užsienio politikoje naudoja nuo neatmenamų laikų. Ji propagandiniais įrankiais ne tik sugeba išlaikyti savo imperinę sudėtį, bet dar ir kelti didžiulę grėsmę kaimynėms.

Ar tikrai? Lengva būtų užimti priešingą naivuolio poziciją, tačiau visus Rusijos bendrovių interesus sieti su politiniais Kremliaus tikslais – manyčiau, irgi per didelė paranoja. Tiesa, ši aplinkybė nepanaikina būtinybės tokių projektų metu šį pavojų visada turėti omenyje.

Kas iš tiesų dirbo ir dirba su Kremliaus projektais?

Skirmanto tekste įvardintos viešai apie savo bendradarbiavimą skelbiančios agentūros – VRP ir Integrity PR, vykdančios projektus, galimai sietinus su Kremliumi – atitinkamai „Nukem“ (per „Rosatom“) ir „Nord Stream“ (per „Gazprom“). Mykolas FB diskusijoje kelia teisingą klausimą – ar tikrai Rusijos bendrovės pirkdamos neteisėtos įtakos paslaugas apie tai pasiskelbia viešai?

Akivaizdu, kad tokių dirbančių ar dirbusių yra gerokai daugiau ir juos verta suregistruoti į vieną sąrašą. Čia skelbiu tai, ką pavyko per gerą pusvalandį surasti viešai ir prisimindamas vieną kitą mažiau viešą faktą. Jeigu/kai gausiu daugiau informacijos – gyvai papildysiu.

Kremliaus kontroliuojama (bent iš dalies) organizacija Lietuvos RsV agentūra, bendradarbiavimo laikotarpis, nuorodos į pranešimus, pastabos
Darbo partija Pro group (taip pat „Filipavičius ir partneriai“, dabar „Maniac“) – bent nuo 2006 vasario (Darbo partijos bylos medžiaga, kurioje juodosios buhalterijos čekiuose įvardinta vardu ir pavarde) bent iki 2012 Seimo rinkimų
Dujotekana Publicum – bent nuo 2001 (tikrai nuo 2003) bent iki 2007-ųjų NSGK tyrimo (15 išklotinė)
Viešųjų ryšių technologijos“ (dabar – „INK agency“) – bent 2007
Avenire – bent nuo 2010 bent iki 2013
Gazprom Publicum – nuo 2001 bent iki 2004 – Lietuvai finansiškai nenaudingas „Lietuvos dujų“ privatizavimas (2003-2004 metais)
Inter Rao Lietuva Publicum FComm2012-2013, naujo “Dujotekanos” tipo tarpininko, skirstančio Kremliaus pinigus, IPO Varšuvos biržoje kampanija
Lukoil Viešųjų ryšių technologijos – bent 2008
Ad Verum – bent 2012 bent iki 2014 birželio
Nord Stream
(„Gazprom“ kontroliuojama bendrovė)
Integrity PR – bent nuo 2010 birželio iki dabar, tuo pat metu dirba su URM Baltijos regiono valstybių projektu (URM „Nord Stream“ projektą yra įvardijusi kaip pavojingą Lietuvai). Mykolas Katkus teigia, jog VRP šio pasiūlymo atsisakė, nes matė, kad jis kertasi su Lietuvos interesais.
Nukem
(„Rosatom“ kontroliuojama bendrovė)
VRP Hill+Knowlton Strategies – bent nuo 2012 kovo – iki dabar, tuo pat metu (2012 m.) VAE uždarymo projektas, 2014 m. laimėjo LESTO viešąjį pirkimą
Rolandas Paksas DDB & Co. ir Katkevičius – 2002-2003, LRP rinkimų kampanija
Rosatom Mykolo Katkaus teigimu, „Rosatom“ RsV agentūrą Lietuvoje samdė ~2011 metus, kai agentūra platino interviu su Seimo nariais žiniasklaidai
Avenire – bent 2013

Į šį sąrašą, manau, neverta traukti tokių įmonių kaip „Kazmunaygaz“, TNK-BP ar „Yukos“, nes Kremlius jų veiklos Lietuvoje metu darė/daro tik ribotą netiesioginę įtaką. Taip pat nenagrinėju pavienių ekspertų, nes tai sunkiai atsiejama nuo in-house darbo pagal darbo sutartį ir daugeliu atvejų neturiu pakankamai duomenų.

Reziume

Ne tik šiai temai yra žiaurus Lino Kontrimo lūpose nuskambėjęs bendros Lietuvos RsV agentūrų situacijos apibendrinimas:

Norint išgyventi mūsų rinkoje reikia galvojant ne apie metus ar dešimtmečius į priekį, o apie šiandien ir rytoj. Kai kurios agentūros neturi net galimybės svarstyti, kokios pasekmės laukia imantis vieno ar kito užsakymo.

Tai ir atsako į klausimą, kodėl ir kas dirba su Kremliaus kontroliuojamomis organizacijomis. O ar to darbo metu Lietuva patiria (ir kokio masto) žalą – jau tampa kiekvieno besidarbuojančiojo sąžinės reikalu.

Kaip ir visada sąžinės klausimų atveju, šią problemą geriausiai sprendžia viešumas. Tam ir skirtas šis mano tinklaraščio įrašas.