Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Raigardu Musnicku ir Linu Kontrimu aptarėme:
Ar dar švenčiam Kalėdas? O jei taip – ką išties apie tai mąstome? Kuo lietuviams tapo svarbiausia metų šventė? Koks dar liko bažnyčios vaidmuo?
Dingęs lietuvių bendruomeniškumas Išnyko poreikis burtis ir gyventi gyvenimą kartu?
Pandemiją pamiršom, o darbas iš namų liko Ar suradom aukso vidurį?
Laidos ištrauka (apie 16 min, nuoroda). Laidos epizodai: apie Kalėdas, tapusias tik maisto švente (nuoroda), apie per gerai gyvenančius ir išponėjusius lietuvius (nuoroda), apie žmogų, kurį pažanga padarė nebepriklausomu nuo visuomenės (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:
Kokio Lietuvai reikėtų nacionalinio epo? Filmas apie Žalgirio mūšį idėja mirė negimusi. Gal verta ieškoti kitokios mus visus XXI amžiuje vienijančios temos?
Aukoti kariuomenei? Kai valstybė sveika, gyva ir veikianti? KAM ir FM kuria specialią platformą (nuoroda), per kur gyventojai galės tikslingai aukoti kariuomenės reikmėms. Kodėl reikia gerai gyvenančioje valstybėje reikia rinktis aukas, o ne normalia tvarka finansuoti visiems reikalingus dalykus iš biudžeto?
Kam dirba Lietuvos žmonių valdoma „Lietuvos energija“ (t.y. „Ignitis“)? Už ką atsako šią grupę valdanti Finansų ministerija? „Ignitis“ grupės 2023 metų ataskaitoje (nuoroda) – daugybė „žalių“ deklaracijų, tačiau mažai esmės – energijos tiekimo užtikrinimo gyventojams. Kas turi prisiimti atsakomybę ir asmeniškai atsakyti už niekaip neužbaigiamą audros padarinių likvidavimą?
Lietuvos užsienio politikos architektai – į kojas (Briuselį), o ką mes darysime su Kinija? Ar įmanoma „perkrauti“ Lietuvos poziciją dėl Kinijos/Taivano? Ar dabartinė dauguma tai galėtų padaryti, ar čia „būtų patogu“ tik jų politiniams oponentams/naujai valdžiai? Ar iš viso toks „perkrovimas“ prasmingas bendros pasaulinio situacijos fone?
Ar kils dar vienas karas rojuje? Situaciją Artimuosiuose Rytuose jau net ne parako statinė, o realus ugnies kūrenimas. Kaip šio neišvengiamo sprogimo pasekmes pajausime mes Lietuvoje? Ar tam ruošiamės?
Nuo ko mirštame? Kam nepriskambina Higienos institutas? HI paskelbė (nuoroda) 2023 metų Lietuvos mirčių statistinius duomenis. Svarbiausia dalis – priežastys: (1) kraujotaka; (2) piktybiniai navikai; (3) išorinės priežastys; (4) virškinimo sistema. Toliau ignoruosime?
Rusijoje paštininkai pradės teikti medicinos pagalbą Tragikomiška, kai švirkštą suleisti ar ligą nustatyti turės (nuoroda) ne medikas, o dar vienus skubios pagalbos kursus praėjęs žmogus. Bet iš ko juokiamės – ar Lietuvoje situacija smarkiai kitokia?
Laidos anonsas (apie 10min, nuoroda). Laidos ištraukos: apie neatrastą nacionalinį epą (nuoroda), apie atsakomybę už niekaip nelikviduojamus audros padarinius elektros tiekimui (nuoroda), apie aukojimą kariuomenei taikos metu (nuoroda). Visa laida – „Patreon“ (nuoroda).
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:
Pauzė ir pasitraukimas politikoje: tai tik kitų pasaulio politikų išmintis, bet tik ne Lietuvos? Ką Lietuvai rodo Bideno pasitraukimas? Kodėl Lietuvos politikai yra „amžini“ ir iš politikos pasitraukia tik kojomis į priekį? Ar Lietuvoje politikas turi galimybę pragyventi „po politikos“?
Kuo tapo pasų prekyboje paskendęs tarptautinis sportas? Lietuvą „nuskriaudusioje“ Puerto Riko krepšinio komandoje – tik 2 žaidėjai gimę Puerto Rike (plačiau). Ar Lietuva irgi turėtų pradėti pirkti sportininkus savo pasais? Ką tai reikštų mūsų sportininkams? Ką galima pasakyti apie olimpinius principus, kai, pavyzdžiui, krepšinio varžybose tik Serbija neturi juodaodžių dirbtinai „sunacionalintų“ žaidėjų?
Kodėl Olimpiados atidaryme tyčiotasi iš katalikų, bet ne musulmonų? Nejaugi Charlie Hebdo žudynės užtildė laisvės švyturiu Europoje buvusią Prancūziją?
Ar esame pasiruošę sėdėjimo visuomenę pakeisti judėjimo visuomene? Turtingose šalyse vis dar itin daug pritaikymo sėdėjimui, o ne kitokioms, sveikesnėms kūno padėtims. Kaip ir kiek tai dera su klimato kaita?
Ne, sniego kasimas nėra tiek naudingas, kiek treniruotė sporto salėje! Profesorius Albertas Skurvydas su kitais tyrėjais aptiko, kad fizinė veikla nėra tolygi – ji naudingesnė laisvalaikio formatu, o ne dirbant sunkų fizinį darbą darže ar kieme (plačiau)
D.Britanijoje 2016 metais įvedus cukraus mokestį dabar vaikai vartoja perpus mažiau cukraus Ar pirktume eurų brangesnę persaldintą bandelę? Kam Lietuvoje galėtų nepatikti cukraus mokestis? (plačiau apie UK)
Ką apie Lietuvos pasiruošimą karui parodė audra ir lietus? Visuomenės informavimas – tik maža viso chaoso dalis. Ką turėtume keisti pasiruošime netikėtoms kliūtims? Kodėl nuverstų medžių negali padėti tvarkyti kariuomenė, šauliai ar ūkininkai?
Laidos anonsas (apie 10 min, nuoroda), ištraukos: apie „amžinus politikus“ (nuoroda), apie cukraus vartojimą ir mokestį (nuoroda), apie prasto audros padarinių likvidavimo koordinavimą (nuoroda). Visa laida – „Contribee“ (nuoroda).
Šią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Vyrai kalba“ su Linu Kontrimu aptarėme:
Iki kokio absurdo valstybinės institucijos ima kištis į savivaldos reikalus?
Praūžė Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ – ar graži butaforinė tradicija vis labiau prasilenkia su XXI amžiumi? (susijęs mano FB įrašas)
Kodėl poilsiautojai kiekvieną vasarą vėl ir vėl nekreipia dėmesio į raudona vėliava pažymėtą jūrą? (šių metų pavyzdys)
„Teltonika“ Molėtuose atidarė gamyklą su 500-ais aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o Molėtų rajone fizikos egzaminą laikė 7 (!) abiturientai… (klausimą pasufleravęs FB įrašas)
Laidos ištrauka apie fizikos egzaminą Molėtuose (nuoroda), ištrauka apie vienos nuomonės valstybę (nuoroda, FB nuoroda, kita FB nuoroda), ištrauka apie raudonos vėliavos nepaisančius skenduolius (nuoroda, FB nuoroda). Visa laida – „Contribee“ (nuoroda).
Pirmadienį „Žinių radijo“ laida „Mūsų angelai ir demonai“ buvo skirta temai „Kas yra ir iš kur atsiranda informacinis šlamštas?“ (einant nuoroda – visas laidos įrašas). Pašnekovai labiau nagrinėjo patį visuomenės reiškinį ir tik pabaigoje pabandė ieškoti sprendimo būdų, kaip informacinį šlamštą įveikti.
Diskusijoje man patiko taikli Ričardo Doveikos įžvalga, kad „fake news“ esmė yra naikinti autoritetus. Per melagingas naujienas ir manipuliavimą informacija visuomenė praranda autoritetus. Abejočiau, ar tikrai vietoj šių autoritetų visuomenė ima „viešąją nuomonę“, „gandus“ – tiesiog būčiau linkęs manyti, kad „autoritetas“ tampa labai slanki sąvoka, tam tikras „pasitikėjimo kreditas“, kurį informacinis srautas labai sparčiai pildo arba tuština (iš čia, pavyzdžiui, pastarųjų metų „influencerių“ fenomenas).
Nors laidos pabaigoje Andrius Kaluginas ir Linas Kontrimas bandė trumpai apibendrinti, kaip kovoti prieš informacinio šlamšto daromą žalą, tačiau šioje temoje pasigedau įžvalgų, jog „informacinis šlamštas“ ir „fake news“ visada gali būti nagrinėjami pagal Edvardo Hermano ir Naomo Čomskio propagandos modelio struktūrą:
savininkai
pajamos
šaltinis
ideologija
foninis triukšmas
Kur taikli įžvalga apie autoritetų nykimą – tai įžvalga apie abejonę šaltiniais. Anksčiau pakakdavo žinoti, kad informaciją garantuoja gerbiamas asmuo ar organizacija X – ir to pakakdavo. Dabar „gerbtinumas“ yra taki (laiko požiūriu) savybė.
Todėl kalbant apie informacinį šlamštą visada reikia vertinti ir analizuoti kitas propagandos modelio struktūrines dalis – ar šaltinis yra nepriklausomas atitinkamu turiniu (ar jo savininkai, ar reklamdaviai turi interesą?), kokią pasaulėžiūrą (ideologiją) lydi atitinkama informacija, ar tai sąmoninga informacijos sklaida, o gal tiesiog viešosios erdvės konjuktūra „gamino, nes reikėjo kažkuo užkimšti informacinį vamzdį“?
Pagal šiuos klausimus formuojasi ir rekomendacijos, kaip išvengti informacinio šlamšto žalos – analizuoti gaunamą informaciją, tikrinti autoritetus, suvokti populiarinamą pasaulėžiūrą (jos vertybes), identifikuoti bendrinius ar konkrečius naudos gavėjus.
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
