XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: karas

Pokalbis apie dezinformaciją „Laisvės TV“ akcijoje

„Laisvės TV“ organizuotoje akcijoje „Laisvė šviečia“ dalyvavau kaip „Ugdymo meistrų“ svečias. Su mane kalbinusiu Luku Benevičiumi dalinausi mintimis apie dezinformaciją – kaip atpažinti, kaip saugotis, kaip ieškoti autentiškos informacijos, kokie visiems žinomi dezinformacijos pavyzdžiai, kodėl karo metu pirmiau reikia sustoti, pamąstyti, o tik paskui reaguoti į karo tekstus, vaizdus ir garsus.

Pagrindiniai klausimai:

  • Kaip atpažinti tikrą ir netikrą informaciją?
  • Kas yra pirminis šaltinis? Ar ir jis gali būti nepatikimas?
  • Kas vyksta Lietuvoje – ar daug netikros informacijos Lietuvoje?
  • Kokie visiems matyti dezinformacijos pavyzdžiai?
  • Kas dar be emocijų užgožia faktus?
  • Ilgalaikis dezinformacijos poveikis – ar įmanoma „ištaisyti“
  • Kaip dešimtokams pasakoti apie dezinformaciją?
  • Emocijos – priedas prie fakto, o ne atvirkščiai
2022-03-04 pokalbio įrašas

„ru.delfi.lt“ apie Pietų Osetiją ir propagandą

Konstantinas Ameliuškinas (Константин Амелюшкин) prieš pora savaičių kalbino apie tai, kiek objektyviai pateikiama informacija Lietuvos informacinėje erdvėje apie konfliktą Pietų Osetijoje. Rusiškąjį delfi.lt variantą naršau santykinai retai, todėl tik vakar pastebėjau pagal pokalbį sudėliotą tekstą „Вторая российско-грузинская война – в СМИ“.

Iš esmės tai truputį detalesnis žvilgsnis į kai kuriuos propagandos aspektus, kurie sėkmingai buvo naudojami visų konflikto pusių. Galiu tik pakartoti, jog matau didelius neartus dirvonus, kurie plyti visuomenės mokymuose apie žiniasklaidos turinio analizę.

O kartu galiu pasidžiaugti smagiais komentatoriais. Pavyzdžiui, anonimas хм mane pavadinoяркий представитель прикрытия геноцида осетин по прямой указке США“. Neturiu nieko prieš – tebūnie aš būsiu tiesioginių JAV nurodymų vykdytojas 😀 tik vat dabar truputį pasimečiau – kam sąskaitą išrašyt? JAV valstybės departamentui?

Kaukazo propagandos auka

„Yra tiesa, melas ir statistika“, – pasakytų bent kiek aukštosios matematikos žinių ragavę. Tačiau paragavęs kaukiančių raketų nebegali sustot. Rugpjūtį nesustodami pro Kaukazo gyventojus vaikščiojo tai gruzinų, tai rusų kariai ir dar kartą patvirtino, jog ribas tarp tiesos ir melo trinti visai paprasta. Ypač – kai per petį tapšnoja Kondoliza Rais arba vienas kitas Kremliaus generolas.

Nors ne daug pažįstų žmonių, gyvai mačiusių Pietų Osetiją, tačiau sunkiai paaiškinami emociniai ryšiai su Gruzija mus vis dėlto sieja. Matyt, tie ryšiai ir lėmė, jog per pora savaičių visa Lietuva tapo informacinio karo dalyve. Karo propaganda, kurios negirdėjome pirmojo Persijo įlankos ar Balkanų karų metu, tvoskė savo sunkiąja artilerija per visą Lietuvos žiniasklaidą. Laikraščių, televizijos ekranų, radijo eterio ar interneto erdvių, kurių nepalietė karas, liko vienetai. Continue reading

Kaukaze šaudo, o mes tampame propagandos aukomis

už GruzijąVienas dalykas aiškus – Gruzijoje šaudoma ir sproginėja sviediniai. Toliau prasideda žinių srautas, kuris: a) šališkas; b) dažnai nepatikrintas nepriklausomų šaltinių; c) prieštaraujantis kitoms žinioms; d) propagandiškai apdorotas ir t.t.

Kaip ir visada, propagandinio informacijos srauto atveju reikia daryti labai aiškius žingsnius. Pirma, situaciją analizuoti pagal pirminius faktus. Todėl svarbiausia yra standartinė informacija – kas, kada, kur, ką, kaip? Propaganda visą seka apverčia ir pradeda pasakojimą nuo KODĖL? Kodėl žuvo trys civiliai gyventojai? Š… tie trys gyventojai. Žymiai svarbiau, kas paleido pirmą šūvį, kada buvo peržengta viena ar kita ankstesniuose susitarimuose numatyta geografinė riba. Taip, trys žuvę gyventojai irgi yra faktas, tačiau kariniuose veiksmuose tas neišvengiama, o emocijos trukdo vertinti situaciją. Continue reading

Jugoslavijos ir serbų pamokos

Daug dalykų nežinome ir nesuvokiame tik todėl, jog pritrūksta laiko. Vienas iš tokių – komunistinės Jugoslavijos konvulsijos ir buvusių federatyvinių respublikų karai. Mano bendraamžiams pasiteisinimu galėtų būti ir laikmetis, kai žymiai įdomesni buvo įvykiai kieme ir gatvėje, o ne Pietų Europoje… Manau, retas galėtume tiksliai papasakoti, kaip visa tai prasidėjo ir kaip tebesitęsia. Continue reading