XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Biblija

Tikėjimo skirtumai: katalikai, protestantai, ..

Vienas įdomesnių protinių užsiėmimų – tai religinė diskusija su giliai tikinčiaisiais. Pavyzdžiui, sutikęs kataliką jo pirmiausiai paprašau iš eilės išvardinti dešimt Dievo įsakymų. Rezultatas – be klaidų išvardina gal kas trečias-ketvirtas uolusis katalikas. Antrąjį klausimą – kas tai yra Šventoji Dvasia – deramai atsakyti ir paaiškinti sugeba tikrai retas. Profesionalus kamuoju su klausimu, kodėl celibatas „sukurtas“ visuotiniame susirinkime, o ne pažodžiui laikantis Šventojo Rašto.

Šios mano provokacijos nėra atsitiktinės – jos kyla iš bandymų aiškintis ir suvokti tikėjimo tiesas. Deja, daugeliu atvejų aiškaus ir paprasto atsakymo religijos neturi. Dar daugiau – daugelis tikinčiųjų yra ne tai, kad stropios bandos avys, bet pasiklydusios ir prietaruose, savuose svaičiojimuose ir religijos dogmomis nepagrįstuose teiginiuose paskendę personažai.

Šiuolaikiniame pasaulyje vyraujantis asmens ir jo teisės viskuo abejoti kultas išvirto į milijonus versijų, kurios nei prasmingos, nei atitinkančios religijos mokymą, nei dažnai sietinos su sveiku protu. Viena iš to pasekmių – tai visiškas nesusivokimas, kuo skiriasi atskiros krikščionybės šakos. Pavyzdžiui, bene vienintelis skirtumas, kurį daugelis katalikų galėtų įvardinti kaip esminį protestantų tikėjimo principą – tai tiesioginis ryšys su Dievu, o paprastai šnekant išpažinties tarpininkui – kunigui – nebuvimas. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis ir ne pagrindinis skirtumas. O kur kiti?

Katalikai
Ortodoksai
Protestantai
Vadovas Apaštalai (vėliau – popiežiai) kaip Jėzaus Kristaus bažnyčios paveldėtojai Mokymų tęstinumas svarbiau nei tiesioginė paveldėjimo linija
Popiežius
Neklystantis ir vienintelis bažnyčios valdovas Popiežius yra pirmas, kai ortodoksas, tačiau dabar turi sugrįžti į tinkamą kelią. Jis yra klystantis, neklysta tik visuotiniai susirinkimai (pripažįstami septyni įvykę nuo 325 iki 787 m.) Vienintelis neklystantis mokymas – Biblija, o popiežius yra tik katalikų bažnyčios vadovas
Biblija 39 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento knygos, taip pat Apokrifa Nepripažįsta Apokrifos
Šventikai Kunigai ir vyskupai tik vyrai, celibatas privalomas Panašu į katalikus, tik šventikai gali vesti iki įšventinimo. Vyskupams celibatas privalomas Moterys gali būti šventikėmis, celibatas neprivalomas. Anglikonai svarsto klausimą dėl moters skyrimo į vyskupo vietą
Kristus mišių metu
Šventoji Dvasia mišių metu nusileidžia (pas katalikus – per kunigą) ir stebuklo pagalba paverčia vyną ir duoną Kristaus krauju ir kūnu Vynas ir duona nekeičia savo turinio
Šventoji Dvasia Šventoji Dvasia kyla kartu iš tėvo ir sūnaus Šventoji Dvasia kyla tik iš tėvo ir siunčiama Kristui kaip tarpininkui = katalikai
Santuoka ir skyrybos Neatšaukiamas susitarimas, kurį nutraukti gali tiktai kanonuose paminėtų išimčių atvejais Mistinė vyro ir moters sąjunga, kuri gali būti nutraukta tik neištikimybės atveju Santuoka yra sutartis ir nėra nenutraukiama. Skyrybos leidžiamos kaip žmogiško silpnumo pripažinimas
Marija ir jos nekaltumas Dvi pamatinės dogmos – Kristus pradėtas nekaltai. Kaip nekaltai pradėtas jis neturi prigimtinės nuodėmės Nepripažįsta nekalto prasidėjimo. Nepripažįsta ir prigimtinės nuodėmės, todėl Marijos nekaltumas nėra būtinas Atmeta Marijos nekaltumą, tik Kristus buvo nekaltas
Skaistykla
Vieta nemirtinų nuodėmių atpirkimui, prieš patenkant į dangų Tarpinė būsena tarp žemės ir dangaus, tačiau nuodėmės atperkamos žemėje Kristaus mirtis ant kryžiaus yra pakankama atpirkti mūsų nuodėmes, skaistykla nepripažįstama
Sakramentai Yra septyni sakramentai – krikšto, sutvirtinimo, komunijos, atgailos, kunigystės, santuokos, ligonių patepimo Yra tie patys sakramentai (sutvirtinimas suprantamas kitaip), tačiau tai nėra baigtinis sąrašas Yra tik du sakramentai – krikšto ir komunijos
Šventieji Šventi žmonės, įvykdę bent du stebuklus, gali būti tarpininkais tarp žmogaus ir Dievo = katalikai, tik nėra stebuklų reikalavimo Visi krikščionys yra šventieji, kviečiami kartoti Kristų. Tik Kristus yra tarpininkas į Dievą
Išganymas Išganoma per Dievo malonę ir gerus darbus. Tai procesas, o ne vienkartinis veiksmas “Tikėjimas veikiantis per meilę” – visą gyvenimą trunkantis procesas, kai tikintysis siekia tapti kuo artimesnis Dievui Dievo dovana per Kristaus auką, kai žmonės tampa tinkami Dievo teisingumui

Lentelei naudojau keletą šaltinių – Comparison between Orthodoxy, Protestantism & Roman Catholicism, Comparison Chart: Catholic & Protestant Beliefs.

Apie pokerį: saugumas, pramoga, patirtis

Kai mąstau apie dalykus, kuriuos vertinti per sunku remiantis turimų metų skaičiumi, dažnai paskaitau, ką rašo knygų knyga – Biblija. Jos komentatoriai sutaria, kad tiesioginio draudimo lošti Šventajame Rašte nėra. Tačiau yra netiesioginių užuominų. Bene dažniausiai minima Izaijo knygos 65 skyriaus 11 eilutė: „Bet jus, kurie palikote VIEŠPATĮ, užmiršdami mano šventąjį kalną, kurie padengėte stalą Laimės dievui ir atmiešėte ąsotį vyno Lemties deivei, <…>“. Hebrajiškame originale ši eilutė yra tradiciškai koduota, naudojant žodžių žaismą – Meni ir meniti – aukos Lemties deivei ir Dievas, kuris lemia. Nesu krikščionybės tiesų ekspertas, tačiau faktas, jog dar apytiksliai 306 mūsų eros metais vykusiame Elviros sinode krikščionių bažnyčia užėmė nepalankią poziciją (pvz. 2 ir 3 kanonai) lošimų ir žaidimų atžvilgiu. Nieko stebėtino, jog lietuviškieji katalikų sielovadininkai 1999-aisiais labai aiškiai išdėstė savo neigiamą poziciją dėl azartinių lošimų legalizavimo siūlymų: „Azartinių lošimų namai doriniu požiūriu yra nepriimtini, nes įkūnija neteisingumą ir sudaro sąlygas klestėti nusikaltimams… Lošimo namuose, kaip rodo praktika, dažnai klesti sukčiavimas, prostitucija ir daugelis kitų nusikaltimų“. Platesniam panagrinėjimui patariu perskaityti menkai žinomo krikščioniško žurnalo „Prizmė“ 2002 metų pirmąjį numerį, o ypač – vokiečio psichologo Werner Gross straipsnio vertimą „Lošimų manija: kaip svajonės apie laimę virsta košmaru“.

Pokeris – tarp lemties ir statistikos

Rankose prie gyvo ar virtualaus stalo laikydamas AA visada esi padėties šeimininkas, tačiau žymiai menkesnis padėties šeimininkas esi, jeigu be rankose laikomų matai dar 3 ar net 4, 5 kortas ant stalo. Čia ir prasideda visas pokerio grožis. AA statistiškai laimi prieš KK gal kokius 95%~82% kartų, tačiau realybėje su statymais už AA galima atsisveikinti ir kovojant prieš menkiausią 27 ranką..

Tas 5% skirtumas yra daug, LABAI DAUG! Tarkim, per valandą sužaidžiate 100 partijų, tai tie 5%kiekvienas procentas virsta 5viena partijomisa, kuriose jūsų „nenugalima“ (!) ranka pagal statistikos taisykles tiesiog privalo pralaimėti. 5 partijos per vieną valandą? Jeigu žaidžiate populiariausią pokerio rūšį – Hold’em No Limit – tai net turėdami geriausias kortas bent 5 kartus statistiškai turite pralaimėti. 5 kartai per vieną valandą yra daug ar mažai? Po pirmo karto jūs galvosite, jog tai atsitiktinumas? Po antrojo suabejosite krupjė arba internete lošimus organizuojančiaisiais? Po trečiojo panikuosite? Po ketvirto desperatiškai bandysite atsilošti bet kaip ir su bet kuo? Po penktojo… ?

Pokeris, kaip ir visi azartiniai lošimai, yra labai pavojinga veikla. Todėl saugumas ir būtent SAUGUMAS turi būti pirmas ir pagrindinis dalykas, kai pradedama kalba apie lošimus – tebūnie tai paprasčiausia „akis“ ar užburiančioji ruletė.

Saugūs lošimai: pramoga, sportas, … pajamų šaltinis?

Mano nuomone, saugus lošimas įmanomas tol ir tiek, kol šia veikla (žaidimu iš pinigų) asmuo nerizikuoja savo esmine finansine ir kasdiene gerove, t.y. kol lošimai netampa finansinių nepriteklių priežastimi ir nepradeda imti viršaus prieš normalų gyvenimą šeimoje, įprastoje bendruomenėje.

Kita vertus, visiškai sutinku su teigiančiais, jog azartiniai lošimai –  tai puikus būdas atsipalaiduoti, gauti greitą adrenalino dozę ir patikrinti savo proto, savikontrolės galimybes prie priešininkų stalo. Deja, neatsitiktinai mano minėtas SAUGUMAS žymi pavojingą ribą, kai pirmoji adrenalino dozė skatina ieškoti naujos, didesnės. Vėliau – dar didesnės ir dar didesnės.

Lietuvoje sparčiai populiarėjančiam (populiarinamam?) pokeriui gresia tie patys spąstai – nuo keptuve išreiškiamo prizo dalis pereis prie 1 euro statymų, po to kelsis į 2, 4, 10 ir t.t. eurų zonas. Kelias ilgas, o jo pabaigos nėra. Gaila, bet yra riba sėkmei, todėl net ir su 95% laimėjimų riba vieną dieną bus pasiekta raudona pralaimėjimo zona ir tik patys stipriausieji sugebės laikytis tos zonos raudonosios linijos.

Kalbu ne tik apie profesionalus. Žymiai svarbiau rūpintis eilinių mažai skaitančių ir mažai suprantančių SAUGUMU. Būtent jiems gresia tapti tais 0,03% Lietuvos gyventojų, turinčių problemų dėl perteklinio lošimo. Dabar jau sunkiai prisimenu po eilinio gimtadienio būrelį draugų, sugužėjusių į vieną iš Vilniaus kazino, ir laimėtą 100 ar 120 litų. Tuo metu faktas, jog per pusvalandį galima išlošti tiek (!) visai nublanko prieš faktą, jog bendras visų balansas sudarė gal -200 ar -300 litų.

Lengva sėkmė. Lengvo pinigų šaltinio mitas. Tai, kaip besvarstytum, po gražia pramogų kauke parduoda lošimų organizatoriai. Tinkamai nepasiruošęs (neparuoštas?) lošėjas žengia į minų lauką. Tai didžiausia problema ir iššūkis socialiai atsakingiems lošimų organizatoriams.

Sisteminiai lošimai vs. krupjė verslas

Sisteminis lošimas – tai pagal kazino nustatytas lošimas vykdomas azartinis lošimas, kuris statistiškai visada neigiamas lošėjui ir visada teigiamas lošimų organizatoriui. Pavyzdžiui, pagal klasikines sąlygas vykdomo „Black Jack“ lošimo metu lošėjui iš 1 lito statymo sugrįžta apie 0,99 Lt, t.y. kiekvienu dalinimu lošėjas vidutiniškai pralošia apie 1% savo statymo.

Klubinis pokeris žavi tuo, jog čia lošimas laisvas ir didesne dalimi priklauso nuo lošėjo veiksmų, o ne krupjė dalinamų kortų. Kitaip tariant, protingas lošėjas turi galimybių keisti žaidimą pasinaudodamas savo žiniomis, patirtimi ir šaltu protu. Tiesa, ir klubiniame pokeryje laimėtoju lieka lošimų organizatorius – turnyruose lošimų organizatoriui atitenka apie 10% bendro lošėjų suneštų lėšų fondo. Gyvuose pinigų lošimuose krupjė kiekvieną kartą tenka iš anksto sutarta fiksuota prizinio fondo dalis.

Šiuo metu dar svarstau, ar tapti LSPF nariu. Priežastys yra kelios. Pirmoji – mane neramina tai, jog realiai suteikiama regioninio klubo, o ne LSPF narystė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog eiliniai nariai, tarp jų būčiau ir aš, iš esmės turi tik teorinę galimybę (t.y. per regioninės organizacijos delegatą LSPF’e) įtakoti LSPF veiklą. Su tuo susijusi ir antroji priežastis – LSPF veikloje mane neramina prioritetai – šiuo metu pagrindine ašimi tampa pokerio populiarinimas, o ne jau mano minėtasis saugumas. Nors gerbiu LSPF sprendimą griežtai atsiriboti nuo jaunesnių nei 21 metai pretendentų, tačiau realybė pernelyg skaudi –  kaip pavyzdį aukščiau įdėjau vieno įdomesnių lietuviškų tinklaraščių apie pokerį skaitytojų amžiaus apklausą. Jos rezultatas – daugiau nei trečdalis skaitytojų yra jaunesni nei 21 metai…

Teisė: tarp ES paslaugų laisvės ir tarp plytų dirbančiųjų apsaugos

Sportinio pokerio pripažinimas sportu yra teigiamas dalykas, tačiau kartu kelia ir daug retorinių klausimų. Ką bendro turi Kultūros ir sporto departamento pozicija su aiškiai priešinga Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostata?

Šiuo atveju – vėlgi, remiantis saugumo prioritetu, o ne lošėjų teise lošti – visiškai palaikau dažnai sustabarėjusios VLPK poziciją. Man nepriimtini, pavyzdžiui, „PokerStars“ veiksmai, kai viena ranka pokeris aktyviai populiarinimas (pridedu ekrano nuotrauką iš vieno PS nemokamų turnyrų, skirtų Lietuvai) kaip sportinis, o tuo pat metu tas pats prekinis ženklas aktyviai naudojamas komercinėms paslaugoms teikti. Priminsiu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau sprendė panašų ginčą, ar „Marlboro Classic“ ir „Davidoff“ ženklais pažymėti drabužiai, kvepalai yra tabako reklama. Tuo metu sprendimas buvo vienareikšmiškas – tai yra tabako reklama. PS atveju analogija akivaizdi, o „.net“ naudojimas pernelyg jau baltais siūlais siūtas.

Atskiro paminėjimo verta ir situacijoje Estijoje. Šiuo metu Lietuvoje VLPK dažnai ginasi argumentu, jog neįmanoma suvaldyti nelegalius lošimus internete organizuojančių bendrovių. Estijos mokesčių ir muitinės tarnyba surinko apie 200 interneto domenų sąrašą ir jį pateikė interneto paslaugų tiekėjams, kad jie blokuotų šių domenų prieiga Estijoje. Rezultatas greitas ir paprastas – blokavimas veikia, legaliai paslaugas internetu teikia tik „Olympic Casino“ (kalbama, jog būtent šis operatorius inicijavo tokią sistemą, kad išvengti užsienio operatorių konkurencijos), šiuo metu licenciją gavo vienas laivuose lošimų paslaugas teikiantis operatorius ir, rašoma, eilėje trečias operatorius.

Vietoj pabaigos

Klubinį pokerį žaidžiu jau kelerius metus – daugeliu požymių tai labai panašus į mano mėgstamus šachmatus protinis žaidimas. Tačiau iš pat pradžių pokerį pradedant kaip lošimą, pasekmės bus liūdnos, todėl bet kokia kalba apie šią pramogą turi prasidėti nuo kalbos ir mokymų apie neigiamas pasekmes. Tik pavojus suvokiantis lošėjas gali saugiai mėgautis pokeriu.

P.S. tai yra asmeninė tinklaraščio autoriaus nuomonė, kuri susiformavo per daugiau nei 5 metus pažinties su azartiniais lošimais tiek iš lošėjų, tiek ir iš lošimų organizatorių (pastaruoju metu dirbta su Nacionaline lošimų ir žaidimų verslo asociacija) bei reguliuojančiųjų institucijų pusių.

Codex Sinaiticus: ketvirtas amžius po Kristaus

Codex SinaiticusGrubiai galima būtų palyginti taip: nuo karaliaus Mindaugo mus skiria toks laiko tarpas, kiek prabėgo nuo šio rankraščio parašymo iki karaliaus Mindaugo karūnavimo. Vatikanas užsidirba dar vieną didelį pliusą ir moko mus visus, kaip amžinąsias vertybes reikia skaitmenizuoti!

Teigiama, jog Sinajaus kodeksas yra bene ankstyviausia pilnai išlikusi Naujojo Testamento kopija. Todėl galima tik stebėtis, kaip šis kūrinys išliko daugiau nei šešiolika šimtmečių. Sunkiai žmogišku protu suvokiamas matas. Jeigu per šimtmetį pasikeičia 3-4 kartos, tai šis rankraštis pergyveno 40-50 kartų! Kurtik per tą laiką nuorašai negalėjo nukeliauti?

O kai kalbam apie Bibliją, tai man eilinį kartą kyla klausimas – kiek istorijų mes prisimename iš savo prosenelių gyvenimo XVIII ar XIX amžiuje? Tai kaip Šventraščio raštininkai galėjo žodis žodin kartoti panašiai laike nutolusių įvykių istorijas? Matyt, smarkiai būrė ir kabino makaronus…