Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 97 of 217

Už kiek televizijos parduoda Lietuvos sporto garbę?

Kad ir kiek mėgčiau internetą, turiu pripažinti, jog televizija – kol kas didžiausią kiekį Lietuvos piliečių smegenų vingių pasiekianti priemonė. Tai suteikia nacionaliniams (o ir regioniniams) kanalams didelę galią, didžiulius reklamos lėšų srautus, tačiau kol kas Lietuvoje televizijos pamiršta apie savo pareigą gerbti žiūrovus, kratosi socialinės atsakomybės naštos.

Vienas paskutinių įspėjimo skambučių skambėjo liepą šalia Palangos vykusio bene įspūdingiausio Lietuvos automobilių sporto renginio metu. „Omnitel 1000 km lenktynės“ – tai jau devintą kartą vykstantis vaizdingas (to ir tereikia TV transliacijoms) žiedinėje trasoje išdėstytas (patogus filmuoti ir transliuoti) gausus įvykių (nuo kvalifikacijos pradžios iki finišo tiesiosios) reginys.

Ko sulaukė Lietuvos automobilių sporto gerbėjai? Tiesioginės transliacijos? 20-30 vienu metu filmuojančių kamerų (panašiai tiek skiriama eilinėms futbolo varžyboms Vakarų Europoje)? Išsamios statistikos ir rezultatų analizės? Neperdedant galima sakyti, jog daugiau dėmesio LNK skyrė eiliniam nuvalkiotų veidukų šou „Žvaigždžių lenktynės“… Tuo metu žiūrovai (tik tie, kuriems pasisekė ir jie mato TV1) galėjo tenkintis kas dvi-tris valandas rodomais pusvalandiniais reportažais, kuriuose vėlgi daugiau buvo dėmesio reportažų autoriams, nei lenktynėms ir įvykiams trasoje. Continue reading

„Veidas“ apie politikus internete

080804, VeidasŠios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje trumpa Giedrės Petkevičiūtės žinutė, jog internetą vis plačiau ima naudoti politikai.

Trumpai komentavau ir aš, jog politikus skatina du dalykai. Pirma, uždraudus politikų reklamą televizijoje atsirado gana didelė laisvų pinigų sumą, kurią reikia efektyviai išnaudoti. O internetas – santykinai nauja sritis, todėl menkai kieno užimta, todėl investicijų grąža – gana didelė. Antra, faktas kaip blynas, jog Lietuvoje jau kas antras pilietis naudojasi internetu. Aišku, vieni rečiau, kiti dažniau. Galbūt labiausiai aktyvi vartotojų dalis (nepilnamečiai iki 18 metų) ir negali žadėti greitos investicijų grąžos, tačiau 18-35 metų amžiaus piliečiai tikrai potencialus naujų rinkėjų būrys. Kas su juo sugebės rasti bendrą kalbą, užsitikrins gana rimtą paramą net keletui rinkimų į priekį. Continue reading

Codex Sinaiticus: ketvirtas amžius po Kristaus

Codex SinaiticusGrubiai galima būtų palyginti taip: nuo karaliaus Mindaugo mus skiria toks laiko tarpas, kiek prabėgo nuo šio rankraščio parašymo iki karaliaus Mindaugo karūnavimo. Vatikanas užsidirba dar vieną didelį pliusą ir moko mus visus, kaip amžinąsias vertybes reikia skaitmenizuoti!

Teigiama, jog Sinajaus kodeksas yra bene ankstyviausia pilnai išlikusi Naujojo Testamento kopija. Todėl galima tik stebėtis, kaip šis kūrinys išliko daugiau nei šešiolika šimtmečių. Sunkiai žmogišku protu suvokiamas matas. Jeigu per šimtmetį pasikeičia 3-4 kartos, tai šis rankraštis pergyveno 40-50 kartų! Kurtik per tą laiką nuorašai negalėjo nukeliauti?

O kai kalbam apie Bibliją, tai man eilinį kartą kyla klausimas – kiek istorijų mes prisimename iš savo prosenelių gyvenimo XVIII ar XIX amžiuje? Tai kaip Šventraščio raštininkai galėjo žodis žodin kartoti panašiai laike nutolusių įvykių istorijas? Matyt, smarkiai būrė ir kabino makaronus…

Jasikevičiaus fiasko NBA paslaptis: jis ne negras!

Indų kilmės rašytojo Aravind Adiga komentaro pradžia (iš liepos 28-osios „Time“ žurnalo numerio):

Julia, who sits at an outdoor table with a sign that says PSYCHIC READING AND PALMISTRY, has been watching me each day as I walk past her to the subway in this Brooklyn neighborhood. When I finally stop at her table, she tightens her head scarf and gives me a big smile. “How much for a palm reading?” I ask. “We will talk about money later, darling,” she says, grabbing my hand with delight. Behind her is a shop full of Indian paraphernalia — a Ganesha idol, incense sticks and OM signs, along with Tibetan scrolls of the Buddha. It strikes me that an American psychic in New York City must regard it as a coup to be seen in public with an Indian customer like me — the same rush that a white basketball trainer would get if LeBron James stopped by for a lesson.

<…>

« Older posts Newer posts »