Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 74 of 217

„Kauno diena“ apie Arūną Valinską politikoje

Šeštadienį „Kauno diena“ paskelbė interviu su ArtūruArūnu Valinsku „Prikaltas prie kryžiaus“. Žurnalistė Dovilė Jablonskaitė trumpų komentarų paprašė Mykolo Katkaus ir manęs – kaip vertiname dabartinio Seimo pirmininko karjerą politikoje?

Nors mūsų požiūriai truputį skiriasi, tačiau su Mykolu iš esmės sutarėme, jog pagrindinė Valinsko reitingų mažėjimo priežastis – tai skirtingi šio asmens vaidmenys, kurie tarpusavyje nėra suderinami (arba nevykusiai derinti). Teisus Mykolas, jog ArtūrasArūnas Valinskas pats prie to truputį prisidėjo, nes iš pradžių padarė keletą esminių klaidų.

Kas netilpo į mano pastraipas – tai mintis, jog Seimo pirmininkas nėra arogantiškas (kaip tai suprato buvę kolegos žurnalistai), tai tikroji jo natūra, savo vertės supratimas, tiesiog anksčiau – šou versle – tai demonstruoti buvo galima savo versle arba kasdieniame gyvenime. Dabar tai išlindo į viešumą ir, skirtingoje scenoje, tas pats vaidmuo nebetinka.

Ar „Facebook“ įrašai yra viešoji erdvė?

Socialiniai tinklai – jau nebeatskiriama mūsų visų gyvenimo dalis. Juose ne tik mūsų gyvenimo faktai, nuotraukos ir vaizdo ar garso įrašai. Juose mūsų nuomonės, teiginiai ir vertinimai. O kur saviraiškos laisvė, ten ir galimybė ja piktnaudžiauti.

Per pora mėnesių Lietuvoje „delfi.lt“ dėka nuskambėjo net du atskiro teisinio vertinimo reikalaujantys atvejai. Pirmasis – tai Aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės pareiškimas „Facebook“ tinkle, jog ministeriją šantažuoja (įvardinant netiesiogiai) „Lietuvos rytas“. Antrasis – šviežias „Jaunųjų konservatorių lygos“ pirmininko Andriaus Vyšniausko pareiškimas tame pačiame „Facebook“ tinkle, jog Lietuvos atstovas Eurovizijoje yra išgama, nes dainą baigė rusų kalba. Continue reading

E-valdžiai trūksta e-vado

Antradienį pasinaudojau savo akreditacija ir sudalyvavau Archyvų departamento Vyriausybės rūmuose organizuotame seminare dėl elektroninių dokumentų naudojimo viešajame sektoriuje.

Vaizdas nykus. Nors teisiniai ir technologiniai aspektai tikrai rimtai analizuojami (skaitytų pranešimų elektronines versijas galite atsisiųsti iš čia), tačiau esminė problema kitur – klausantis ir diskutuojant su konferencijos dalyviais neapleido mintis, jog visa elektroninių dokumentų naudojimo idėja tėra eilinė biurokratų idea fixe, o ne noras efektyviau, sparčiau ir rezultatyviau dirbti.

Neišgirdau atsakymų į tokius, mano manymu, esminius klausimus – kada elektroninių dokumentų archyvai pradės veikti? (su sąlyga, jog turime apie 25 tūkst. valstybės tarnautojų) kiek kainuotų jų viso dokumentų srauto pavertimas į elektroninį formatą ir veiklos išlaikymas 1 metų laikotarpiu? kaip bus užtikrinamas technologinis neutralumas (pavyzdžiui, info-beraščiams pensininkams), kiek kainuoja 1 popierinio dokumento pavertimas elektroniniu? Continue reading

Elektroninis dokumentas – būtinas, miręs, gaivinamas?

Lietuvos viešosios erdvės nykumą man dažnai demonstruoja visų joje veikiančių bukumas (duokit popso! noriu pramogų!) ir trumparegystė (ką ten kalbėt apie ateitį? ką čia galima analizuoti?). Štai dar kovo viduryje Lietuvos archyvų departamentas paskelbė apie parengtą pirminį Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 projektą. Kur nors matėt bent kiek rimtesnę diskusiją ir vertinimus, kiek jis atitinka ateities lūkesčius?

Tad kam reikalingas šis dokumentas? Sunkiai skaitomas ir sunkiai suvokiamas dokumentas yra, sakyčiau, esminis žingsnis į tikrą elektroninę valdžią, o konkrečiai – jeigu patvirtintas, projektas sukurs teisinę bazę elektroninių dokumentų formavimui ir, svarbiausia, jų archyvavimui. Galiu tik žadinti miegančius ir parodyti pirštu – rytoj, antradienį, gegužės 12 dieną, Vyriausybės rūmuose vyks seminaras „Elektroniniai dokumentai viešajame sektoriuje“. Tikiuosi, išgirsiu vieną kitą atsakymą, kada elektroninė Vyriausybė taps tokia. O tai nuo mano stažuotės Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninio parašo skyriuje (viena iš pasekmių – mano magistro darbas „Dokumento samprata elektroninėje terpėje ir teisinio reglamentavimo problemos“), kai rengėme elektroniniam parašui būtinus poįstatyminius aktus, atrodo, visa lietuviška e-Vyriausybės istorija yra sustojusi..

Zarasų rajonas reikalauja tęsti misiją Kosove?

Kaip žinia, nemažai verslo reikalais bendrauju su norvegais, todėl šią savaitę šalia verslo reikalų turėjau progą pakalbėti ir bendresnėmis temomis. Viena jų – tai imigrantai ir jų įsiliejimas į mūsų bendruomenes.

Nebijau savo nuomonės, tačiau šiais tolerantų laikais iš karto turiu įspėti – mano nuomonė yra subjektyvi ir nesijaučiu nė kiek blogai, jog ji neatitinka viešoje erdvėje sklandančių politinio korektiškumo reikalavimų.

Eilinį kartą ir vis plačiau pasakodamas svečiams apie Lietuvos istoriją visada patenku į tolerancijos sritį. Kas tai bebūtų – vokiečiai, norvegai, japonai ar kitų valstybių atstovai, visiems daro įspūdį galybė skirtingų religijų šventovių Vilniuje. Ir kaip kontrastas – žymiai labiau homogeniškesnis Kaunas. Todėl natūraliai išsiskiria dvi tautinių/religinių mažumų grupės – „artimieji kaimynai“ ir „svetimieji“. Continue reading

« Older posts Newer posts »