Lietuvos viešosios erdvės nykumą man dažnai demonstruoja visų joje veikiančių bukumas (duokit popso! noriu pramogų!) ir trumparegystė (ką ten kalbėt apie ateitį? ką čia galima analizuoti?). Štai dar kovo viduryje Lietuvos archyvų departamentas paskelbė apie parengtą pirminį Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 projektą. Kur nors matėt bent kiek rimtesnę diskusiją ir vertinimus, kiek jis atitinka ateities lūkesčius?

Tad kam reikalingas šis dokumentas? Sunkiai skaitomas ir sunkiai suvokiamas dokumentas yra, sakyčiau, esminis žingsnis į tikrą elektroninę valdžią, o konkrečiai – jeigu patvirtintas, projektas sukurs teisinę bazę elektroninių dokumentų formavimui ir, svarbiausia, jų archyvavimui. Galiu tik žadinti miegančius ir parodyti pirštu – rytoj, antradienį, gegužės 12 dieną, Vyriausybės rūmuose vyks seminaras „Elektroniniai dokumentai viešajame sektoriuje“. Tikiuosi, išgirsiu vieną kitą atsakymą, kada elektroninė Vyriausybė taps tokia. O tai nuo mano stažuotės Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninio parašo skyriuje (viena iš pasekmių – mano magistro darbas „Dokumento samprata elektroninėje terpėje ir teisinio reglamentavimo problemos“), kai rengėme elektroniniam parašui būtinus poįstatyminius aktus, atrodo, visa lietuviška e-Vyriausybės istorija yra sustojusi..