Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 46 of 217

Šienas ir senelio kailiniai

Rubrika #prisiminimai

Besibaigianti vasara uždaro dar vienas duris, už kurių lieka naujos istorijos. Tačiau reta jų gali lygiuotis į vaikystės vasaras ir jų metu į atmintį įsirėžusius vaizdinius. Šįkart apie du iš jų.

Nerūpestingame devintajame dešimtmetyje (nes tuomet dar tik laukiau pirmojo jubiliejaus) vienas smagiausių įvykių – tai į už dešimties kilometrų esančius Radeikius suvažiuojantys pusbroliai ir puseserės. Tą gyvą laukimo, susitikimo ir nuotykių laiką galima būtų lyginti nebent su tais Naujausiais Metais, kai dar sugebėdavome visi išsitekti į vieną didelį namą ir gal niolikoje sugulti svetainėje ant žemės. Taip, mūsų vaikų karta to jau nebepatirs dėl paprastos priežasties – jų kartoje tiek pusbrolių ir puseserių surinktum tik didžiausių švenčių proga.

89pavasarisVasara kaime prasidėdavo ir baigdavosi įvairiausiais darbais – bulvėmis, svogūnais ar dar kuo nors. Pavasario bulvių sodinimas ir rudeninis jų kasimas (su privalomais šviežiais cepelinais) yra tai, kas sudaro nemažą dalį mūsų kartos buvimo giminėmis.

Tačiau visi tie darbai sukosi apie paskutiniuosius sodybos gyventojus – senelius. Sulyg jų silpstančia sveikata mažėjo ambicijos ir dirbamos žemės plotai. O lygia greta plėtėsi ir mūsų (pusbrolių ir puseserių) interesai, vis sunkiau juos pavykdavo suderinti ir rasti bendrą vardiklį. Todėl močiutės palydėjimas buvo tik formalumas – viskas jau buvo kitaip dar prieš Seime paskelbiant atkurtą nepriklausomybę.

Beveik poros dešimtmečių atstumas dabar jau sodriomis spalvomis spalvina daugelį to meto įvykių, nebelieka tų smulkių kasdienybės niuansų ar net juos daro nepakartojamai patraukliais (kaip kad vakarinis prausimasis didžiuliame bliūde iš šulinio pilantis šaltą, o iš virdulio – verdantį vandenį).

90šienasŠiandien atmintyje geriausiai atgaminamas šieno kvapas. Net ir šį rugpjūtį ilsintis Alaušo pašonėje tas retas vėjo gūsis, atnešantis šviežiai pjauto ir gretimoje pievoje džiūstančio šieno kvapą pirmiausiai prikeldavo ne ką kitą, o Radeikių vaizdinius. Dar akmeninių pamatų tvarto šone už neobliuotų lentų sienų vasaromis kraudavome bene 4-5 metrų aukščio šieno sieną. Žinoma, pirmiausia tą šieną kažkas pjaudavo, džiovindavo ant stirtų (? į trikampį sustatytų horizontalių baslių). Pypliui įdomiausia proceso dalis, žinoma, būdavo arklio traukiamas ir prailgintais šonais išsipūtęs nuo šieno vežimas, kuriame, jeigu kas leisdavo, važiuodavau ir aš. Vėliau – visos tos kaugės mėtymas ir mynimas. Ne tik tautosakoje pasikartojančiu miegu ant šieno teko mėgautis gal kartą ar du – pernelyg jau didelė buvo rizika leisti 5 metrų aukštyje miegoti kokiam šešiamečiui. Tačiau prisimenu vyresniųjų maldavimus, kad tik tas leidimas būtų duotas.

Tačiau vasaros atostogos ir pusbrolių gauja kaime ne tik dirbdavo, bet ir (tiksliau – beveik tik) pramogaudavo. O šioje srityje nepralenkiami buvo ir liko senelio kailiniai. Kaip vienas iš kaimo siuvėjų (siūdavo puikius kailinius ir lietpalčius, nes turėjo ikikarinę koja minamą Singer siuvimo mašiną) turėjo net kelis, todėl eilinę popietę juos nukabindavome priemenėje, pridėdavome kokį lietpaltį ir kieme, tarp keturių beržų, paklodavome ant žolės.

89senelisO ant žolės susirinkdavo kortuotojai – senelis, pusbroliai, kartais kuri puseserė ar net kas nors iš tėvų. Populiariausias, žinoma, buvo senelio mėgstamas vežimas, jį kartais keisdavo durnius ar tūkstantis. Į kovą stojant mažesniems tekdavo pabandyti ir karą, o kam nors primygtinai reikalaujant būdavo išbandomi ir kiti žaidimai.

Tačiau ne kortų žaidimai buvo veiksmo ašis, o nepakartojamas senelio pomėgis šposyti. Subtilus, kartais tiesmukas, bet neįžeidžiantis. Tinkantis ir suprantamas tiek vyresnių, tiek ir mažiausių. Todėl senelio kailiniai ir dabar neturi nieko bendra su šalčiu ar žiema. O tik primena tas nepakartojamas vaikystės vasarų popietes.

Paskatinimas už balsų pirkimą. Negi gaila?

Sisteminis rinkimų teisės ir proceso priežiūros brokas į paviršių kyla tragikomedijos forma. Organizuotas balsų pirkimas, viešu faktu tapęs Seimo rinkimų metu, eilinį kartą apdovanotas ir paskatintas. Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį nesivargino skaičiuoti nupirktų balsų ir už visus juos atseikėjo valstybės dotaciją – net ir tais atvejais, kai teismas papirkimo faktą nustatė ar net nubaudė nusikaltėlius.

Pavyzdžiui, dar praėjusį spalį teismas pripažino, kad 37 metų zarasiškis Ramūnas Garbinčius keliems asmenims pažadėjo atsilyginti po dešimt litų, jei jie balsuos už Darbo partiją ir jos kandidatą (Rimvydą Podolskį). Papirkti asmenys įvykdė prašymą ir jiems buvo sumokėta.

Galima tik priminti, jog tąkart už Darbo partiją Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje balsus atidavė daugiau nei 4 tūkst. rinkėjų. Dalis jų – matyt, nuoširdžiai, kiti – paskatinti kitų aktyviai dirbusių garbinčių (dėl jų veiklos Konstitucinis teismas panaikino vienmandatės rinkimų apygardos rezultatus).

Tačiau pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija „pamiršo“ tą Garbinčiaus bylą ir faktą, jog teismas pasisakė dėl nupirktų balsų. Pamiršo ir visus daugiamandatės apygardos balsus, paduotus Zarasuose ir Visagine. Pamiršo ir kitus teisminius tyrimus. Jai nieko nereiškė kad ir garsioji balsų pirkimo įkalinimo įstaigose byla (apie 3 tūkst. nupirktų balsų). Ką jau minėti tuos šimtus balsų pirkimo liudijimų, kuriuos VRK tiesiog ignoravo?

„Всё законно“, kaip mėgsta sakyti daugelis socialdemokratų lyderių ir buvęs LDDP narys Zenonas Vaigauskas. Įstatymas to nenumato. Palieka sveikam protui.

Sveikam protui sunkiai suprantama ir tokia aplinkybė, kad atskirų asmenų teisės ir pareigos, pasirodo, vaikšto atskirai. Kai reikia atsakyti už „juodąją buhalteriją“, tai Darbo partija, pasirodo, „išnykusi“ ir chameleoninė Darbo partija (leiboristai) kaip juridinis asmuo jos pareigų neturi. Tuo tarpu skirstant valstybės dotaciją politinėms partijoms, pasirodo, Darbo partija (leiboristai) yra visų Darbo partijos teisių perėmėja.

Tokiu sprendimu pasikėsinta ne tik į kiekvieno garbingai balsavusio piliečio nuomonę. Dėl tokio sprendimo garbingai kovojančios politinės partijos gaus mažesnę joms teisėtai priklausančią išmoką.

Tragikomiška, jog toks VRK sprendimas iš esmės legalizuoja balsų pirkimu gautus balsus. Dar daugiau – tai įteisina ciniško politinio verslo modelį. Šįkart už vieną gautą balsą partijos gavo apytiksliai po 2 Lt išmoką. Per Seimo kadenciją susidaro net 16 Lt, o tai daugiau, nei vidutiniškai mokėta praėjusių Seimo rinkimų metu vienam „balso pardavėjui“. Taip valstybė, mes visi, balsų pirkėjams oficialiai sugrąžiname „investuotus“ pinigus.

Tokia situacija rodo ne tik ydingą valstybės dotacijų skirstymo tvarką. Tai gyvas pavyzdys, kaip mūsų visų (piliečių) lėšas korumpuotas biurokratinis mechanizmas naudoja politinei korupcijai finansuoti. Uždaras ratas sukasi. Tegyvuoja balsus perkantieji ir parduodantieji!

P.S. visiems norintiems komentaruose priminti trolinimo istoriją pirmiausia siūlau perskaityti naujausių faktų santrauką mano tinklaraštyje – „Istorija apie Istorija apie 6338963,05 Lt“.

Komentaras skelbtas interneto portale 15min.lt.

Ribos paieškos: žiniasklaidos pareiga kritikuoti ir neklystamumas

„Transparency International“ Lietuvos skyrius 2008 metų rudenį – jau aiškėjant ekonomikos burbolo mastui – vykdė itin įdomu žiniasklaidos žvalgomąjį tyrimą „Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje“. Apie jį jau esame diskutavę „Žinių radijuje“, esu trumpai aprašęs ir savo tinklaraštyje. Vakarykštė žinia apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos tapo pretekstu prisiminti ir grįžti prie tyrimo išvadų.

Nagrinėdami Lietuvos dienraščius tyrimo autoriai pažymėjo:

Tyrimo metu buvo tirtas dienraščių sprendimas skaitytojus informuoti apie pasitaikančius netikslumus bei klaidas. Viešas netikslumo ar klaidos pripažinimas patikrina dienraščio įsipareigojimą tiesai ir pagarbą skaitytojui.

[..] Peržiūrėję laikraščių produkciją per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai nerado nei vieno ištaisymo „Lietuvos ryte“, „Lietuvos žiniose“ „Respublikoje“ ar „Verslo žiniose“. Vienintelį ištaisymą tyrėjai aptiko „Vilniaus dienoje“.

[..] Per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai rado vieną informacijos paneigimo atvejį „Vilniaus dienoje“, jokių  paneigimų nerasta kituose keturiuose laikraščiuose.

Palyginimui  – tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje nei ištaisymų, nei paneigimų nerasta. Tuo metu švedų dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ tikslino įsivėlusias klaidas iš viso 26 kartus.

Kuo šioje vietoje įdomus Stanislovo Šriūbėno atvejis? Kažkiek subjektyvių minčių atskleidžia mano diskusija su Šarūnu Černiausku „Facebook“ paskyroje, tačiau čia priminčiau keletą aplinkybių:

  • Reikia atskirti dvi susijusias, tačiau skirtingas situacijas: a) Gedimino prospekto rekonstrukciją; b) Stanislovo Šriūbėno turto kilmę. VPK sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iš esmės uždarė klausimą apie netinkamą S.Šriūbėno veiklą prižiūrint rekonstrukciją, tačiau niekaip nepaneigė abejonių dėl jo turto kilmės.
  • Kritiškai nusiteikusi žiniasklaida vykdė savo funkciją 2012 metų I pusėję, kai kabinosi į Artūro Zuoko ekspertų parengtoje išvadoje surinktus duomenis. Tiesa, kodėl visi „pagal nutylėjimą“ nusprendė, jog iš išvadoje paminėtų „Luido“, S.Petrausko, G.Glodenio, A.Milinavičienės ir S.Šriūbėno būtent pastarasis turėjo tapti „atpirkimo ožiu“ – nėra aišku. Kaip nėra aišku, kodėl niekas nevertino Artūro Zuoko rolės ir jo dalyvavimo priimant esminius sprendimus dėl Gedimino pr. rekonstrukcijos. Ir bene niekas nepastebėjo, jog Artūro Zuoko pastangos buvo susijusios su jo nemeile buvusiams LiCS bendrapartiečiui, nesutikusiam žengti „Taip!“ keliu.
  • Galima tik sveikinti žiniasklaidos pastangas nagrinėjantis S.Šriūbėno turtų kilmę, tačiau sunku būtų patikėti, jog tik jis vienintelis iš su rekonstrukcija susijusių asmenų aptariamu metu (t.y. statybų bumo laikotarpiu) sugebėjo padidinti savo valdomą turtą. Ar kitų proceso dalyvių turto didėjimas mažiau svarbus? O gal S.Šriūbėnas buvo tiesiog parankesnis viešas taikinys, nes tuo metu užėmė Aplinkos ministerijos viceministro pareigas? Ar tai siekis išsiaiškinti rekonstrukcijos projekto eigą ir galimai neteisėtą praturtėjimą, ar tik subjektyvus pasirinkimas?
  • Ar dabar, paaiškėjus, kad S.Šriūbėno kaltė Gedimino prospekto rekonstrukcijos atveju nenustatyta, žiniasklaida tai pažymės bent neutraliai tai konstatuodama? Kol kas tokių pavyzdžių nerandu, tik tylą ir.. tą patį nenorą prisipažinti klydus.

Taip ir pasiekiame pagrindinį klausimą – Stanislovas Šriūbėnas šiuo atveju yra tik iliustracija (ir, sutinku, ne pati geriausia) Lietuvoje veikiančiam žiniasklaidos modeliui. Jame nėra vietos žurnalistų klaidai ir atsiprašymui, o žiniasklaida visada yra teisi ir niekada neklysta – viešina visus įtarimus (dažnai neįvertindama jų atsiradimo šaltinių), juos apklijuoja būdvardžiais ir iš karto verčia viešosios erdvės faktais, taip smugdo nagrinėjamus žmones, o kelią atvirai diskusijai – užkerta.

Taip, tik kritiškai dirbanti žurnalistika turi prasmę. Tačiau šiandien, kai bene visi „žurnalistiniai tyrimai“ Lietuvoje daromi skubos režimu, klaidų rizika žymiai padidėja. Kas vyksta, jeigu pirminė pozicija (įtarimas, dažniau panašesnis į kaltinimą) iš tiesų yra klaidinga?

Čia sąmoningai atsiribosiu nuo Stanislovo Šriūbėno, o priminsiu, Andriaus Romanovskio, Pauliaus Lukausko ar Mindaugo Balčiūno istorijas. Net netyčia po žiniasklaidos volu patekęs asmuo lieka viešumoje apdrabstytas būdvardžiais ir epitetais, kurie google-laikais tampa neperžengiamu barjeru į daugelį durų.

Žiniasklaida niekada neklysta ir už šį „šalutinį efektą“ viešai apkaltintųjų ateičiai neatsako? Collateral damage? Ar tikrai?

TOP-10 movies about Grand Duchy of Lithuania

National propaganda is indivisible from cinema. Therefore visual form (movies) of presenting our history plays a huge role in defining not only visual acknowledgement, but also provides a perfect base to build stories about national heroes and their deeds.

I had no luck to find similar list of movies online in English, therefore I will complete it myself step-by-step adding new movies (excluding documentaries and animations), where at least partially are involved persons and events related to the history of Grand Duchy of Lithuania.

I will also provide my personal evaluation for movies I had luck to watch. It will be based on four criteria: scenario (0-40), biased history (0-15), history of GDL (0-30), special effects (0-15).


Bitwa pod wiedniem-800x450

Bitwa pod Wiedniem

September Eleven 1683
Produced: 2012, Italian-Polish co-production

IMDb (link) – 3,1/10. In 1683 300 thousand warriors of the Ottoman Empire began the siege of Vienna. The fall of the city would have opened the way to conquer Europe. On September 11 the main battle between the Polish cavalry and the Turks took place.

Excerpts on Youtube (official trailer).
Full movie via torrents (PirateBay link).

My opinion: Very weak scenario, no plot to follow, no nice actress for a romance story. Awful special effects, weak historical illustration (costumes, surroundings, etc.). Jan Sobieski pictured only in the II half of the movie, his role and activities are weakly told. Polish/GDL army represented very poorly.

scenario biased history history of GDL special effects overall
10 10 15 0 35

TarasBulba13281

Тарас Бульба

Taras Bulba
Produced: 2009

IMDb (link) – 5,6/10. This is a story about Ukraine’s Cossack warriors and their campaign in the 16th century to defend their lands from the advancing Polish armies.

Official trailer (Youtube).
Photo gallery (ruskino.ru).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: Kremlin financed and therefore totaly Russian-biased version of the history. Nevertheless worth to watch for several battle shots and well made costumes.

scenario biased history history of GDL special effects overall
25 0 20 10 55

1612: Хроники смутного времени

1612
Produced: 2007

IMDb (link) 5,8/10. The period in the late 16th and early 17th century has been called “The Time of Troubles.” There are many impostors who claim to the right to rule, but there’s only one heir, the Czarina Kseniya Godunova. She has married a Polish military leader who wants to claim the Russian throne in her name so he can rule all of Russia. As the Poles move in on Moscow in an attempt to install the czarina on the throne, Andrei, a serf with a life-long infatuation of the czarina attempts to save her from her brutal Polish husband.

Official trailer (Youtube).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: Kremlin financed, therefore biased, but not that heavily as in “Taras Bulba”. Worth to watch for the best available visualisation of flyling husars and other GDL requisites.

scenario biased history history of GDL special effects overall
30 5 25 15 75

O-M-g-11

Ogniem i mieczem

With Fire and Sword
Produced: 1999

IMDb (link) – 6,9/10. A story about the Ukrainian uprising against the Polish-Lithuanian Commonwealth magnates in the 17th Century.

Official trailer (Youtube).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: One of the best of its kind. Scenario is not so predictable, all players have white and black shades. The only drawback – too slow motion (total lenght almost 3 hours). At the same time too much attention is paid to hitorical representation, threfore part of movie attractiveness is lost. The role of GDL is covered only indirectly.

scenario biased history history of GDL special effects overall
35 15 15 15 80

Szuler

Szuler

Cheat
Produced: 1994

IMDb (link) – 6,8/10. The year is 1750. Europe is in a ravaged state following a plague. Victor Moritz and Rufolf de Sevre are gamblers, frequenters of elegant casinos and fashionable brothels. Rudolf is a young aristocrat, charming and charismatic. His degenerate behavior has an animal intensity. Victor, though leading the life of libertine, remains to one side. He is a man of a refined taste despite his low birth and buys his noble title thanks to his gambling skills. Victor and Rudolf have been inseparable friends for years. Then two young, beautiful and innocent people – a brother and sister – enter their life…

My opinion: GDL/Polish issues are in fact not mentionedc at all, threfore no points for history. It is a weak costume drama with only indirect relation to our country history.

scenario biased history history of GDL special effects overall
20 0 0 5 25

Седая легенда

Седая легенда

Седая легенда
Produced: 1991

IMDb – no data.

Excerpts of I episode (Youtube).

My opinion: historical costume drama weakly made. No real battles, only a clash between two GDL magnates.

scenario biased history history of GDL special effects overall
15 15 20 5 55

Marius
Produced: 1990-1992

IMDb (link) – no evaluation.

The TV series built in 1990-1992 are based on Kazys Almenas story and scenario by Vytautas Žalakevičius. The story depicts conflict between two noblemen in GDL about 1711.

S.Macaitis review (lfc.lt), introduction on TV (lrt.lt)

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

plpl http://qiq.ru/media/npict/0904/big/potop___potop_1974_dvdrip_2_serii_259841.jpeg

Potop

Deluge
Produced: 1974

IMDb (link) – 7,6/10. No description.

Official trailer (Youtube).
Full film 1/2 (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

http://www.cinema.lt/media_main/uploads/move/2182/Untitled-2.jpg

Herkus Mantas

Herkus Mantas
Produced: 1972

IMDb (link) – 6,0/10. No description.

Excerpts (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

Pan Wołodyjowski

Pan Wołodyjowski

Colonel Wolodyjowski
Produced: 1969.

IMDb (link) – 7,0/10. No description.

The film is based on the novel Pan Wołodyjowski by Henryk Sienkiewicz. It tells a story about polish colonel, fighting for the Republic on the Southern border in Ukraine. At the same time it depicts interesting episode of Deluge.

Full movie (6 parts in Youtube)

My opinion: slow, but interesting story. I would rate it as one of the best of it’s kind. The only serious drawback – media technology and special effects, which are really bad. Nothing unexpected – it was 1969…

scenario biased history history of GDL special effects overall
35 15 20 5 75

http://img21.mtime.cn/mg/2011/03/29/110328.43989977.jpg

Krzyzacy

Knights of Teutonic Order
Produced: 1960

IMDb (link) – 7,0/10. A tale of a young impoverished nobleman, who with his uncle returns from a war against the order of the Teutonic Knights in Lithuania. He falls in love with a beautiful woman and pledges an oath to bring her “three trophies” from the Teutonic Knights.

Full movie (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

Barbara Radziwiłłówna 1936

Barbara Radziwiłłówna

Barbara Radziwiłłówna
Produced: 1936

IMDb (link) – 7,0/10. Barbara Radziwillówna accidentally meets the future Polish king Zygmunt August under embarrassing circumstances. She introduces herself as a member of a forester’s family, whereas the heir to the Polish throne describes himself as a squire serving the king. Their passionate love affair leads to a secret marriage which is revealed shortly before Zygmunt’s coronation. However, the queen mother is furious at this turn of events as she has always planned a truly royal spouse for her son. Members of the parliament refuse to sanction the marriage, but the king’s plea for recognition of his bride eventually breaks down all opposition. But the queen mother reverts to Borgia-like tactics to get rid of the unwanted daughter-in-law and the tragedy pursues.

Youtube – (full film 9 episodes)

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

„Stovėti šalia“

Pope-Pius-XII

Katalikų bažnyčios tyla Holokausto metu – liūdniausia situacijos iliustracija

„Nenoriu teptis rankų“ – bene daugiausiai moralinių abejonių keliantis teiginys, toks dažnas mūsų tikrovėje. Užsirašiau šio teksto idėją dar metų pradžioje, bet buvau atidėjęs. Reguliariai pasikartojanti situacija priminė, todėl surinkau mintis į vieną krūvą ir skelbiu „Baltic Pride 2013“ proga.

Šiais 2013-aisiais tokių situacijų turėjome ne vieną ir ne dvi. Sniego gniūžtė, išriedėjusi Artūro ir Algio ginču, dabar pasiekė homoseksualių asmenų bendruomenės klausimą. Ir vėl iš daugelio girdžiu tą pačią mintį, jog ne mano pupos, ne mano bėdos.

Taip, daugeliu atvejų ir man nepatinka vieni ar kiti ginčo dalyviai, jų argumentai ar elgesys. Pavyzdžiui, man nepatinka, kad viešos diskusijos Lietuvoje vis dažniau vyksta tokiomis formomis ir naudojant tokias priemones, kurios man asmeniškai nėra priimtinos. Norėčiau, kad Arkadijus Vinokuras, Algis Ramanauskas, Artūras Račas ir daug kitų viešų autorių įdomias mintis reikštų kūrybingai ir etiškai. Norėčiau, kad homoseksualių asmenų bendruomenė nuosaikiau žiūrėtų į kardinalius pokyčius.

Ne visoms toms mintims ir idėjoms pritariu, tačiau vieša erdvė tam ir reikalinga, kad būtų galima diskutuoti, išgirsti skirtingas nuomones, įvertinti savo pozicijos klaidas ir ją keisti ar ieškoti kompromisų. Jeigu mintys dėstomos neetiškai, tai apsunkina dialogą, dažnai apskritai panaikina jo galimybę.

Tačiau tai tik mano noras – vienu metu buvau nusprendęs statyti virtualias sienas ir riboti nekorektišką turinį, tačiau vėliau supratau, kad tai nėra sprendimas. Taip tik susikuriame klaidingą iliuziją, jog mūsų gyvenama erdvė švari ir šviesi. Esu nusprendęs nestatyti virtualių sienų, bandyti bendrauti su net kardinaliai priešingą nuomonę turinčiais, jeigu tik jie sugeba bendrauti korektiškai.

Visgi, suprantu, kodėl Artūras Račas aštriai reaguoja į Leonido Donskio poziciją dėl viešo ginčo tarp Artūro ir Algio Ramanausko. Ir suprantu, kodėl tokia „stovėjimo šalia“ poza labai primena katalikų bažnyčios laikyseną Holokausto metu.

Moralinis neutralumas moralinių ginčų atveju verčia prisiminti, berods, tos pačios bažnyčios mąstytojo posakį, jog nėra blogio ir gėrio kovos. Blogis tai gėrio nebuvimas. Todėl daugumai tyliai stebint, kaip gražuliai ir radikalai talžo mažumas (ar, Algio atveju, pritaria patyčioms), susidaro ta pati situacija, už kurią dabar kiekvienas asmeniškai kenčiame girdėdami senolių prisiminimus apie karą Lietuvoje ir čia žudytus bendrapiliečius žydus.

Toli ieškoti pavyzdžių nereikia – prisiminkim „Respublikos“ karus prieš žydus, homoseksualus ir „sorosologus“. O ką jau kalbėti apie profesines sąjungas, kolegų savipagalbą prieš agresyvius darbdavius, bendruomenių iniciatyvas (gyvas tik mažuose miesteliuose) prieš savivaldos kunigaikštukus. Aš pats prisimenu sulaukęs ne vieno ad hominem pasąmonės srauto iš nestabilių asmenų (tragikomiška, jog tas srautas susilaukdavo dešimčių „rėmėjų“).

Todėl Roko Žilinsko pozicija dėl „Baltic Pride“ man nepriimtina, tai tik dar vienas atvejis, kai bendros pozicijos nereiškimas užleidžia erdvę garsiau rėkiantiems.

Ar visa tai mums padeda gyventi geresnėje Lietuvoje? Ar smurtas ir patyčios, kurioms patyliukais nepritariame (o veiksmu, t.y. neveikimu – toleruojame), mums yra tinkamas bendrabūvio būdas? Tik laiko klausimas, kada neapykanta atsisuks ir į „stovintį šalia“.

« Older posts Newer posts »