 |
Pirma, dedu pliusą už logotipo pakeitimą. Pirmasis iš tiesų primena 1988-uosius, kai „Biok“ pradėjo veiklą. |  |
Atrodytų, toks mažas pakeitimas – logotipas, o produkto vertinimas pasikeičia akimirksniu. Anksčiau buvau girdėjęs, kad „Margarita“ yra neblogas kremas, tačiau vos tik akis užkliūdavo už pakuotės, kažkaip nejučiomis sugrįždavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vaizdiniai.
| Tai kas kaltas dabar?
Kaip žinia, priklausau tai tėvynainių grupei, kurie prausiasi (prieš pora metų kažkur buvau radęs tyrimą, kad nemaža dalis tai laiko gyvenimo trukdžiu, todėl ignoruoja savo higieną – beje, dažnai bandau skaičiuoti, kiek tautiečių plauna rankas išeidami iš viešo tualeto, tai galiu pasakyt, kad rezultatai apgailėtini). Taigi, praėjusią savaitę akis užkliuvo už dušo želė vyrams „Organic Man“ (nors gamintojai sako, kad jų linija vadinasi „Organic Trends“, o pats produktas yra „Gaivinamoji dušo želė – šampūnas su alavijų ekstraktu“). |
 |
Ką akivaizdžiai reikia taisyti:
- pats „Biok“ vadovas (spėju, ir savininkas) Linas Čereška sako, kad jų produktai gaminami iš tų pačių sudedamųjų dalių, kaip daugiausia reklamos Lietuvoje perkančių „Johnson & Johsson“, „Unilever“ ar „Procter & Gamble“. Bent jau man kokybė – vienas pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Laisvai mokėčiau iki 50-100% daugiau, jeigu žinočiau, kad kokybė tokia pati ar geresnė, o produktas pagamintas Lietuvoje. Taigi, pirmas darbas – įrodykite tyrimais, „statybininkais Juozais“ (kaip kažkuris prekybos centras) ar dar bile kuo, kad kokybė tokia pati arba geresnė;
- prekės ženklas neturi legendos (istorijos) – gerai, kad esu iš tų, kurie skaito tekstą smulkiomis raidėmis. Turėdamas bendrą įsivaizdavimą ir neprastą atmintį, „Biok“ susieju su Lietuva. Tačiau daugumai – tai toks pat daiktas kaip ir kasdieną naudojami noname‘ai. Todėl antras darbas – išmąstykite ir iki negalėjimo pasakokite, kodėl Dievas lėmė „Biok laboratorijai“ būti mano higienos reikmenų gamintoja;
- nejaugi taip brangu gaminti dešimt skirtingų etikečių? Esu įžeistas, kad padoriai atrodančio produkto (nors, tiesą sakant, panašaus tipo standartizuotas talpas Vakarų Europa naudojo gal prieš 5-10 metų, dabar produkto įpakavimas – dar vienas išskirtinumo požymis) pagrindinis užrašas yra anglų kalba. Aš suprantu, kad prekės ženklas turi išlikti, tačiau ar tikrai taip brangu pagrindinę etiketės dalį pritaikyti rinkai, kurioje parduodate? Trečias darbas – kalbėkite ir rašykite savo vartotojų kalba (ir nedarykite klaidų – ką reiškia užrašas „Man“? Juk bet kurio angliakalbio konkurento produkcijoje galite pasitikrinti – „For Men“);
- interneto svetainė – tai šių laikų bazinė bet kokio produkto ar paslaugos vieta. Jeigu apie produktą pateikiate tik 2-3 sakinius, tai nesitikėkite, kad tai mane įtikins produktą rinktis antrą kartą. Todėl ketvirtas darbas – bet kurio produkto aprašymas turi būti pritaikytas visoms produktų grupėms pagal jų tikslines auditorijas (vaikams – žaidimai, paranojikams – išsamūs tyrimai, avių bandai – 54 klientų atsiliepimai ir t.t.) ir nuosekliai visur (pirmiausia, internete) tiražuojamas.
O šiaip – šaunuoliai! Daugiau tokių kuriančių, o ne tik perpardavinėjančių.
