Kaip Eglė Digrytė rašo „delfi.lt“, šiandien dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“, „Kauno diena“, „Respublika“ Darius Mockus išdėstė mintį, kad trigalvio slibino architektams reikėtų turėti saiką.

Kodėl? Dėlionė gana taikliai susidėlioja:

• „MG Baltic“ ambicijos dalyvauti RST privatizavime (o gal net ir pačiame Trigalviame slibine) – seniai žinomos;
• VRP ruoštas Dariaus Mockaus vs. Artūras Zuokas veiksmų planas jau buvo išplaukęs į viešumą;
• TV3 iš tų pačių (?) šaltinių gavo Trigalvio slibino kritikos planą;
• TV3 siekis įkasti Mockui savaime aiškus – LNK vs. TV3;
• Mockus, nelaukdamas Trigalvio slibino spjūvio tiesiogine ugnimi, privalėjo kontrreaguoti pirmas – tą ir padarė.

Gal kas galit atsiųsti pilną veiksmų plano variantą? Būtų smagu panagrinėti, kas autoriai šį kartą ir ar profesionaliai padirbėjo 🙂

Šį rudenį dėl keleto priežasčių pradėjau dėstytojo karjerą. Vienas iš šalutinių rezultatų – atlyginimas. Mano dėstymo krūvis siekia 0,25 etato ir neturiu jokių mokslinių ar pedagoginių laipsnių, todėl gauna „pliką“ atlyginimą. Tokiomis sąlygomis už spalį gavau 178,88 Lt atlyginimą po mokesčių. Jeigu dirbčiau pilnu etatu, tai suma siektų 715,52 Lt?!

Kokią kokybę, kokį aukštąjį mokslą gali pasiūlyti piliečiai, dirbantys už 715,52 Lt/mėn. atlyginimą?

Bene dažniausiai pasitaikantis neetiškų komunikacijos technologijų požymis – концы в воду. Būtent taip galima apibūdinti sekmadienį (11.11, laidos žymeklis 07:55) TV3 „Savaitės komentaruose“ paskelbtą ir vakar premjero Gedimino Kirkilo pagarsintą naujieną apie veiksmų planą prieš Trigalvį slibiną.

Jeigu jau (premjero teigimu) veiksmų planą žino VSD, tai kodėl apie jį praneša TV3? Kodėl skleidžiama dūmų uždanga ir nenurodomi konkretūs asmenys, jeigu atskiri veiksmų plano veiksmai atitinka atskirų politikų elgesį? Kodėl nėra skelbiama, kas veiksmų plano autoriai ir užsakovai? Kodėl neįvardinamos interesų grupės, kurioms būtų naudinga sužlugdyti Trigalvio slibino kūrimą? … ir t.t. ir pan.

O svarbiausia – kodėl Trigalvio slibino galvos nediskutuoja dėl keliamų klausimų pagrįstumo, o juos bando atmesti kitais pagrindais?

Elegantiškas „VP dešimtuko“ ir socialdemokratų tandemo žingsnis, tačiau, kaip ir visos neetiškos technologijos, pernelyg trumpalaikis, kad tie susimokę ir nupirkti Trigalvio slibino priešai jo neperkąstų 🙂

Pastaruoju metu sprendžiu savotiškai įdomų uždavinį – noriu susirasti darbą, kuris būtų:

1. įdomus;
2. naudingas visuomenei (kitaip tariant, „kad anūkams nebūtų gėda papasakoti“);

3. $ prasme atitiktų rinkos pasiūlymus turimai kompetencijai.

Ką sako statistika? CVmarket.lt skelbia (jeigu nagrinėjant artimiausią manajai RsV+ sritį – Marketingas/Reklama/RsV), kad galiu tikėtis pasiūlymų nuo 1 iki 8 tūkst. Lt. Vidutinis – apie 2,3 tūkst. Lt. Galiu palyginti tik su asmeniškai nagrinėtais variantais, kuriuos galiu suskirstyti į dvi grupes (pagal pajamas, nevertinant darbo intensyvumo valandomis):

1. įvairūs pasiūlymai Lietuvoje – 5 +-1 tūkst. Lt/mėn.;
2. dvi galimybės:
• rimti pasiūlymai būnant Lietuvoje dirbti užsienio partneriams – iki 2 tūkst. EUR/mėn.;
• individuali RsV+ veikla (2-3 mažų klientų ar 1-2 stambesnių), generuojanti apie 2-3 tūkst. EUR/mėn.

Retorinis klausimas – ar realu rasti rimtą korporatyvinį pasiūlymą Lietuvoje, kuris būtų patrauklesnis nei individualiai vystoma veikla ar darbas užsienio klientams?

Vienastoks nusistebėjo mano teiginiais alfa.lt portalui, tai bandau atlikti pareigą ir paaiškinti plačiau savo asmeninę nuomonę.

Pirma, visi mano minėti skaičiai ir teiginiai yra orientuoti į tai, jog kalbama apie dienos auditoriją. Mano asmeniniu pavyzdžiu ir apibendrinančiu spėjimu, RSS lankytojai sudaro apie 33-50% visų konkretų tinklaraštį skaitančiųjų. Kitaip tariant, jeigu jūsų RSS srautas yra lygus X, tai bendras unikalių lankytojų srautas yra nuo 2X iki 3X.

Antra, kas yra „unikalus lankytojas“? Manyčiau, kad du realistiškiausi sprendimai –
tai IP adresų sekimas ir cookie naudojimas. Akivaizdu, kad tinklaraščiams žymiai patogesnis IP variantas. Taigi, lankytojus srautas per laiko vienetą – tai ir būtų tinklaraštį aplankiusių skirtingų IP adresų skaičius. IP adresų pasikartojimai rodytų tik srauto intensyvumo. Iš karto sutinku, jog toks metodas turi trūkumų: a) vieną IP adresą gali naudoti keli asmenys; b) vienas asmuo gali prisijungti iš skirtingų vietų.

Kartu galiu tik pritarti Artūro Jonkaus siūlymui, jog bendras unikalių tinklaraščių skaitytojų skaičiaus sekimo projektas būtų naujoji killer-application, kuri leistų pradėti puikias derybas dėl: a) reklamos; b) socialinių akcijų; c) kitų konkuravimo su standartiniais kanalais priemonių.

Trečia, kitas apibendrinantis spėjimas – tai reklamos pajamų dydis. Mano pirmoji prielaida – vienas reklaminio skydelio parodymas suteikia 1 cnt pajamų unikaliam IP adresui. Antroji prielaida – unikalaus srauto intensyvumas lygus 3 (t.y. vienas IP adresas atsiverčia 3 tinklalapius). Tada 10 tūkst. tinklalapių parodymų per dieną generuoja 33,33 Lt. Per mėnesį 1 tūkst. Lt.

Ketvirta, dėl bendro lankytojų srauto pastabos – tai tiesiogiai siejasi su mintimi apie dominuojančius technologinius tinklaraščius. Vieša paslaptis, jog skaitomiausios interneto portalų naujienos –  tai gyvenimo būdo, įžymybių nuotrupos ir kiti panašaus pobūdžio niekalai (mano asmeninė nuomonė :). Tol, kol Lietuvoje tinklaraščiai apie tai nerašys, tol jie nepritrauks masinio skaitytojo – t.y. tų naršytojų, kurie dabar susitelkę socialiniuose tinkluose (one.lt, klase.lt, frype.lt ir pan.), kurie težino interneto portalus, kuriems žodis „blogas“ kol kas teturi vieną reikšmę.