XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: žiniasklaidoje (Page 33 of 46)

Kartais mano nuomonę pastebi ir panaudoja žiniasklaida. Čia surinktos nuorodos ir mintys.

„Veidas“ apie politikus internete

080804, VeidasŠios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje trumpa Giedrės Petkevičiūtės žinutė, jog internetą vis plačiau ima naudoti politikai.

Trumpai komentavau ir aš, jog politikus skatina du dalykai. Pirma, uždraudus politikų reklamą televizijoje atsirado gana didelė laisvų pinigų sumą, kurią reikia efektyviai išnaudoti. O internetas – santykinai nauja sritis, todėl menkai kieno užimta, todėl investicijų grąža – gana didelė. Antra, faktas kaip blynas, jog Lietuvoje jau kas antras pilietis naudojasi internetu. Aišku, vieni rečiau, kiti dažniau. Galbūt labiausiai aktyvi vartotojų dalis (nepilnamečiai iki 18 metų) ir negali žadėti greitos investicijų grąžos, tačiau 18-35 metų amžiaus piliečiai tikrai potencialus naujų rinkėjų būrys. Kas su juo sugebės rasti bendrą kalbą, užsitikrins gana rimtą paramą net keletui rinkimų į priekį. Continue reading

Ta pati krizė, bet mažesnė

Gediminas Kirkilas sako: „Krizės nėra ir nebus“. Vieną kartą pataiko, kitą kartą – klysta. Šį kartą, jau menkai kas abejoja, suklydo. Ir daugelis dar kartą nusivylė, pažaduko etiketę dar stipriau prilipdė. Ar tikrai visada naudinga slėpti savo klaidas ar gresiančias problemas? Ar galutinis rezultatas būtų geresnis, jei blogybėms būtų pasiruošta ir apie tai paskelbta iš anksto?

Vis dar dažnas atvejis, jog svarbūs organizacijų įvykiai Lietuvoje skelbiami po fakto. Keičiasi vadovas(-ai), parduodamas didokas kiekis įmonės akcijų (suprask, prasta ateitis), įvyko gamybinė avarija – dažnai tokiais atvejais stengiamasi visus užtildyti, informaciją paslėpti ir stručio poza keičiama tik kai skandalas tampa viešas, o prastesniais atvejais – kai įsivelia valstybės institucijos ar net teisėsauga.

„Nepakeičiamų pilnos kapinės“ – anuomet sakė vienas žymūnas. Lietuvoje, matyt, padėtis pernelyg specifinė ir kapinių nelabai tėra, nes lietuviškas verslas reikalauja, kad viskas veiktų dėl to nepakeičiamo vadovo(-ų) asmeninių pažinčių. Negali ginčytis – Lietuvoje tikrai netrūksta patriarchalinės šeimos modeliu veikiančių įmonių, kur patriarcho pasitraukimas sužlugdytų visą veiklą. Tačiau visoms kitoms įmonėms vadovų kaita turėtų būti neišvengiama procedūra, kurios skaidrumas daro tiesioginę įtaką organizacijos įvaizdžiui. Continue reading

„Verslo žinios“ apie naują politikų opiumą liaudžiai

080728, Verslo žinios, renovacijaŠiandien „Verslo žinios“ spausdina Agnės Pačkauskaitės straipsnį „Balsuosite – šildymas atpigs, stogas nevarvės“ apie tai, kaip politikai atrado naują populizmo gyslą – senų daugiabučių renovacijos temą.

Trumpai pakomentavau ir aš – akivaizdu, jog tema domina beveik pusę Lietuvos, todėl politikai tikrai nepraleis progos užsidirbti vieno kito populistinio pliuso.

Kur prasideda blogybės? Pirma, nesitikėčiau, jog diskusija bus konstruktyvi. Greičiausiai visi tik dalins pažadus, neturės realių planų, išsamių skaičiavimų, kiek valstybės biudžetas galėtų prisidėti prie renovacijos finansavimo, niekas rimtai neįsipareigos prižiūrėti, jog tokia iniciatyva netaptų dar vienu aukso aruodu korupcijoje paskendusiems biurokratams.

Kitas aspektas – kodėl mes, gyvenantys renovacijos nereikalaujančiuose būstuose, turėtume mokėti už bendrapiliečių rūpesčius? Kodėl žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, naujos statybos daugiabučiuose ar nuomojantys būstą turėtų užmokėti už tuos, kurie patys savo ilgalaike gerove rūpintis nenori?

„delfi.lt“ apie partijų sąrašų sudarymą

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.

Išskirčiau tris veikiančius principus:

  1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
  2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
  3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

„Žinių radijas“ apie interneto komentarų prievaizdus

Šiandien apie 15:10 „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėsiu apie Seimo darbo grupės parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama griežtinti interneto turinio priežiūrą. Konkrečiau – pavesti Žurnalistų etikos inspektoriui stebėti, ar interneto komentaruose nėra aktyviai kurstoma neapykanta.

Keisčiausia, jog įstatymo projektas visai normalus, tuo tarpu jo aiškinimas suvedamas į tai, jog Žurnalistų etikos inspektorius turės nuolatos stebėti komentarus. Projektą galima būtų vertinti visai gerai, bet įstatymo autorių aiškinimai (originalas, delfi.lt) – totalus nusišnekėjimas.

« Older posts Newer posts »