XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: žiniasklaidoje (Page 34 of 46)

Kartais mano nuomonę pastebi ir panaudoja žiniasklaida. Čia surinktos nuorodos ir mintys.

„Verslo žinios“ apie naują politikų opiumą liaudžiai

080728, Verslo žinios, renovacijaŠiandien „Verslo žinios“ spausdina Agnės Pačkauskaitės straipsnį „Balsuosite – šildymas atpigs, stogas nevarvės“ apie tai, kaip politikai atrado naują populizmo gyslą – senų daugiabučių renovacijos temą.

Trumpai pakomentavau ir aš – akivaizdu, jog tema domina beveik pusę Lietuvos, todėl politikai tikrai nepraleis progos užsidirbti vieno kito populistinio pliuso.

Kur prasideda blogybės? Pirma, nesitikėčiau, jog diskusija bus konstruktyvi. Greičiausiai visi tik dalins pažadus, neturės realių planų, išsamių skaičiavimų, kiek valstybės biudžetas galėtų prisidėti prie renovacijos finansavimo, niekas rimtai neįsipareigos prižiūrėti, jog tokia iniciatyva netaptų dar vienu aukso aruodu korupcijoje paskendusiems biurokratams.

Kitas aspektas – kodėl mes, gyvenantys renovacijos nereikalaujančiuose būstuose, turėtume mokėti už bendrapiliečių rūpesčius? Kodėl žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, naujos statybos daugiabučiuose ar nuomojantys būstą turėtų užmokėti už tuos, kurie patys savo ilgalaike gerove rūpintis nenori?

„delfi.lt“ apie partijų sąrašų sudarymą

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.

Išskirčiau tris veikiančius principus:

  1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
  2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
  3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

„Žinių radijas“ apie interneto komentarų prievaizdus

Šiandien apie 15:10 „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėsiu apie Seimo darbo grupės parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama griežtinti interneto turinio priežiūrą. Konkrečiau – pavesti Žurnalistų etikos inspektoriui stebėti, ar interneto komentaruose nėra aktyviai kurstoma neapykanta.

Keisčiausia, jog įstatymo projektas visai normalus, tuo tarpu jo aiškinimas suvedamas į tai, jog Žurnalistų etikos inspektorius turės nuolatos stebėti komentarus. Projektą galima būtų vertinti visai gerai, bet įstatymo autorių aiškinimai (originalas, delfi.lt) – totalus nusišnekėjimas.

Visuomenės mūru – už eilinį pilietį

Kada visuomenė privalo susitelkti? Kada mūsų visų dėmesys turi būti sutelkiamas konkrečiam atvejui, galbūt – net konkretaus atskiro piliečio interesui ginti? Ar skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?

Vien pastaraisiais metais galime prisiminti bent keletą pavyzdžių – Vytautas Pociūnas, Kastytis Braziulis, Vytautas Damulis, Darius Kuolys. Jeigu norėtume, atrastume ir daugiau – Vytautas Greičius, Dalia Budrevičienė, Aurelija Stancikienė ir kiti, kuriems išvardyti pritrūksta asmeninės atminties ar dėmesio.

Oponentai galėtų ginčytis, jog visi šie pavyzdžiai – tai „tariamų“ nevyriausybinių organizacijų priedanga. Esą organizacijos visais šiais atvejais veikė kaip kitų, šešėlinių organizacijų, institucijų ar net valstybių priedanga. Kiti bandytų surasti asmeninių ryšių, interesų ar kitų sąsajų. Continue reading

Bogdanas Oginskis ir pirmoji Lietuvos elektrinė

080613 Bogdanas Oginskis VŽŠiandien „Verslo žinių“ „Savaitgalio“ priedo 20-21, 23 puslapiuose galite surasti mano tekstą apie Bogdaną Oginskį – Rietave gyvenusį novatorių ir mecenatą. Šiais laikais man asmeniškai bene įdomiausi jo projektai – tai pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji Lietuvoje elektrinė. Aišku, galima būtų kalbėti ir apie gyvulininkystę, muzikos mokyklą ir kitus nuopelnus.

Tai, kas liko už teksto eilučių – tai nebylus klausimas kieno sąskaita buvo visa tai daroma. Nors Rietave baudžiava kunigaikščių iniciatyva panaikinta dar 1835 metais, tačiau turto įtakos svertai vis tiek neabejotinai liko buvusių didikų rankose. Įdomus atsitiktinis Rietavo žydo pasakojimas, jog bene penktadalį (iš 5 000) Rietavo miestelio sudarę žydai dirbo Oginskio medienos pramonėje.

Kitas retorinis klausimas – ką šiandienos turtuoliai paliks Lietuvos ateičiai? Didžiuojuosi „Iki“ įkūrėjais, tačiau, lyg tyčia, jie Belgijos prancūzai…

« Older posts Newer posts »