XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: žiniasklaidoje (Page 30 of 46)

Kartais mano nuomonę pastebi ir panaudoja žiniasklaida. Čia surinktos nuorodos ir mintys.

Kvailą ir banke muša?

Kaip teigia liaudies priežodis, kvailą ir bažnyčios muša. O tai kaip, vis dėlto, kvailių reikalai klostosi bankuose ar kitose finansų institucijose? Kokį mėnesį ar net ilgiau, daugelis atsakytume, jog įtartinai panašiai. Aišku, agresyviai baltomis apykaklėmis padabintieji niekada sau elgtis neleis (nebent, gujami lauk iš darbovietės), tačiau kaip laikraščiu galima sutraiškyti politiką, taip eilinį pilietį – kreditine kortele. Ir piliečiai, rodos, tyliai stena iš po šios kuvaldos.

Nors kaltų ieškojimas dažniausiai baigiasi šnipštu, tačiau šiuo kartu ta paieška labai aiški – vienos šalies (sako, labai draugiškos Lietuvai) vieno paslaugų sektoriaus (sako, jame besidarbuojantys mėgsta granitu ir marmuru puoštus rūmus) dalyviai ėmė ir sutartinai nenuspaudė stabdžio pedalo, nors tai daryti turėjo ir privalėjo. Continue reading

Išsiperkame nuo pareigos Tėvynei. Girdėta?!

Kiek pažįstate vaikinų, kurie kaip šauktiniai būtų patekę į Lietuvos Respublikos kariuomenę ir ten ištarnavę visą skirtą laiką? Aš – vieną… O kiek pažįstate vaikinų, kuriems atkūrus nepriklausomybę tikrai buvo tiek metų, kad, atrodytų, bazinis kario kursas yra neišvengiamas? Teisingai, tūkstančius. Ar šis skirtumas tik atsitiktinumas, ar tiesiogiai siejasi su gydytojo su peteliške neseniai pasirašytu įsakymu stabdyti šauktinių rinkimą?

Mažai kam kyla abejonių, jog didžioji dalis tautiečių, ragavusių tarybinės armijos duonos, turi ryškų tarybinės armijos atspaudą ir gerokai iškreiptą suvokimą apie pareigą Tėvynei. Pagal tarybinę sampratą armija – tai vyriškumo mokykla, kur bene pagrindiniai ugdomi įgūdžiai siejasi su tuo, kiek ir kokio pažeminimo gali iškęsti, kad vėliau galėtum žeminti kitus. Psichologams geriau palikti tirti sistemingai Stokholmo sindromą patyrusių tarybinių jaunuolių elgseną – kodėl išeinančių drakonų vietas skubiai keitė naujieji? Continue reading

„Žinių radijas“ apie valstybės perkamą žiniasklaidą

Šiandien Dainius Radzevičius pakvietė į „Žinių radijo“ laidą „Žiniasklaidos anatomija“, kur kartu su Arūnu Augustinaičiu, Jolanta Petkevičiene ir Ryčiu Juozapavičiu diskutuosim, ar biurokratų perkami reklamos plotai žiniasklaidoje yra efektyvi komunikacijos priemonė, ar jie padeda didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Priminsiu, jog  skandalas kilo po to, kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nusprendė, jog Žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutos Prunskienės savireklama Lietuvos spaudoje už valstybės pinigus yra visai tinkamas būdas informuoti visuomenę apie valstybės institucijos veiklą.

Tiesioginė laidos transliacija 10.10, kartojimas – 19.10.

Apie Artūrą ir „Leo LT“

Jau retas kas negirdėjo (nors, pavyzdžiui, spindoctor’as iš darbų išlindo praėjusią savaitę, LOL iš dansu.lt – šįryt), jog kolega Artūras Jonkus priėmė „Leo LT“ pasiūlymą ir tapo korporatyvinės komunikacijos vadovu.

Daugeliui knieti atsakymas į klausimą, kaip dabar bus su mano aiškia ir ne kartą viešai išsakyta pozicija, jog „Leo LT“ buvo sukurtas pažeidžiant valstybės interesus? Niekas nesikeičia – ir toliau išlieku Piliečių Santalkos Tarybos nariu (beje, berods spalio 30 dieną planuojama kasmetinė sueiga!), toliau nuosekliai palaikau Lietuvos kaip atominės energetikos valstybės idėją ir aktyviai domiuosi efektyviu valstybės lėšų panaudojimu, statant naują atominę elektrinę bei elektros perdavimo tiltus į Lenkiją ir Švediją.

O darbų fronte Artūro sprendimas jokių esminių pokyčių neįneša – dėl įvairių priežasčių taip jau susiklostė, jog vasarą daugiausia dėmesio skyriau nepriklausomai vykdomiems projektams ir tai dabar toliau tęsiasi.

Referendumas, ES narystė, atominė valstybė

Pirmiausia, norėčiau padėkoti Tarybų Sąjungai, kuri šalia daugybės problemų Lietuvai padarė ir vieną gerą darbą – į kaimynus vyžotiems valstiečiams atgrūdo kokį dešimtį tūkstančių aukščiausios kvalifikacijos tarybinių specialistų ir tik dėl jų dabar Lietuva gali vadintis atominės energetikos valstybe.

Kad ir kokius rožinius paveikslus piešia vėjo, saulės ar bio energetikos šalininkai, tačiau galutinės eilutės (t.y. gauta energija / įdėta energija) rezultatu absoliučiai pirmauja atomas. Tarybų Sąjungos dėka gavę atominės energetikos know-how tiesiog privalome šį žinių kapitalą išnaudoti – investuodami mažiausiai galime gauti didžiausią grąžą.

Todėl man yra visiškai nesuprantamos abejonės tų bendrapiliečių, kurie menkina referendumo idėją. Sutinku, teisinis kazusas būtų didžiulis, tačiau ar tauta neturi teisės išreikšti savo nuomonės? Ar bene didžiausias Lietuvos konkurencinis pranašumas regione nėra vertas sutelktų visos Lietuvos pastangų? Continue reading

« Older posts Newer posts »