Ką besakytų Pažadukas Pirmininkas, mokytojai laimėjo savo kovą. Laimėjo taikiai, nuosekliai derėjęsi, ginčijęsi ir, kai nieko nepasiekė, streikavę. Kai kam gal ir gali kelti šypsnį besikivirčijančios profesinės sąjungos, tačiau su realiu asociacijų darbu susidūrusiems – tai tik liūdnoka nevyriausybinių organizacijų gyvavimo duotybė.
Tačiau būtent Mokytojai sugebėjo parodyti visai visuomenei, jog įsisenėjusias problemas įmanoma spręsti oriai ir neperžengiant iš pradžių tariamų, o paskui jau labai aiškių profesinės sąžinės ir etikos rėmų. O juk kasdieną susiduriame su visiškai skirtingais pavyzdžiais – sveikatos apsauga, policijos ar net visos teisėsaugos veikla. Continue reading
Taip jau atsitiko, jog tikrų vyrų žurnalas dėl protu nenusakomų priežasčių panoro pakalbinti vieną asmenį. Kaip nebūtų keista, tas asmuo kalbėjo daug, nuobodžiai ir ne į temą (t.y. sekso nykstamai mažai) – apie politiką, apie tinklaraščius (kitaip dar vadinamus blog‘ais), apie Prunskienės rinkimų kampaniją, apie tai, kaip į rinkimų apylinkes atvaryti geriančius liurbius, nes šie pernelyg gerai gyvena.
