XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: ryšiai su visuomene (Page 25 of 69)

Konsultuojant klientus užsirašytos pastabos apie kasdienius ir sudėtingesnius klausimus.

Press release: a short guide to estimate your PR costs in Lithuania

You plan ad hoc or regular activities in Lithuania and wonder what could be the cost of a basic PR tool – a press release? That’s a short guide to help you make draft estimates. It could also be used as a measurement unit to compare your total PR budget.

So, what is the press release? Year-long preparation for a major project announcement could not be compared to an automated localization of a global news wire. So, what should be included?

  • basic case information – research about the product/service category and information environment, analysis of primary client data;
  • tactical planning – selecting core newsworthy idea and defining release to public tactics;
  • drafting – take an assumption, that initial text would consist of approx. 2,5 thousand symbols (5 paragraphs * 5 sentences * 10 words * 10 letters would equal ~1 page in a standart Microsoft Word);
  • review – very seldom initial draft gets final approval, usually it is quite a lengthy process of remarks and changes;
  • distribution – traditional email distribution in line with fully or semi automated systems (such as BNS SC, vz.lt. verslobanga.lt etc.).

In order not to make this estimation too complex, I’ve excluded media listing (i.e. preparation and update of the list, who should be recipients of the press release), specific data gathering & research-intensive cases, follow-up calls and international media coverage situations. Most of such services are too client-related and would make estimation too narrow.

I make a reservation, that distribution is carried on via online tools and the only 3rd party cost involved – a BNS SC service (automated press release distribution service, served by the leading news agency). There is a competing ELTA service, but it has some major weaknesses.

I present here two real life scenarios and use my standard hourly fees for PR/PA related activities. All taxes are included.  Hourly fees are in Litas (LTL), as today 1 EUR = 3,4528 LTL.

As usual, long-term cooperation provides an opportunity for considerable discounts, therefore these estimates should be taken into account for single-shot scenarios only.

Case #1 – local press release

technical support
100 Lt/hour
account management
150 Lt/hour
media relations
250 Lt/hour
total
case investigation 150 (1,0) 125 (0,5) 275,00
news & tactics 125 (0,5) 125,00
draft preparation 200 (2,0) 200,00
review & approval 75 (0,5) 75,00
distribution 50 (0,5) 50,00
250,00 (2,5) 225,00 (1,5) 250,00 (1) 725,00
 third party costs (BNS SC) 50,00
 total 775,00 LTL
or
224,46 EUR

Case #2 – localized press release

technical support
100 Lt/hour
account management
150 Lt/hour
media relations
250 Lt/hour
total
case investigation
news & tactics 125 (0,5) 125,00
draft preparation 150 (1,5) 150,00
review & approval 75 (0,5) 75,00
distribution 50 (0,5) 50,00
200,00 (2) 75,00 (0,5) 125,00 (0,5) 400,00
third party costs (BNS SC) 50,00
total 450,00 LTL
or
130,33 EUR

Ribos paieškos: žiniasklaidos pareiga kritikuoti ir neklystamumas

„Transparency International“ Lietuvos skyrius 2008 metų rudenį – jau aiškėjant ekonomikos burbolo mastui – vykdė itin įdomu žiniasklaidos žvalgomąjį tyrimą „Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje“. Apie jį jau esame diskutavę „Žinių radijuje“, esu trumpai aprašęs ir savo tinklaraštyje. Vakarykštė žinia apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos tapo pretekstu prisiminti ir grįžti prie tyrimo išvadų.

Nagrinėdami Lietuvos dienraščius tyrimo autoriai pažymėjo:

Tyrimo metu buvo tirtas dienraščių sprendimas skaitytojus informuoti apie pasitaikančius netikslumus bei klaidas. Viešas netikslumo ar klaidos pripažinimas patikrina dienraščio įsipareigojimą tiesai ir pagarbą skaitytojui.

[..] Peržiūrėję laikraščių produkciją per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai nerado nei vieno ištaisymo „Lietuvos ryte“, „Lietuvos žiniose“ „Respublikoje“ ar „Verslo žiniose“. Vienintelį ištaisymą tyrėjai aptiko „Vilniaus dienoje“.

[..] Per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai rado vieną informacijos paneigimo atvejį „Vilniaus dienoje“, jokių  paneigimų nerasta kituose keturiuose laikraščiuose.

Palyginimui  – tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje nei ištaisymų, nei paneigimų nerasta. Tuo metu švedų dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ tikslino įsivėlusias klaidas iš viso 26 kartus.

Kuo šioje vietoje įdomus Stanislovo Šriūbėno atvejis? Kažkiek subjektyvių minčių atskleidžia mano diskusija su Šarūnu Černiausku „Facebook“ paskyroje, tačiau čia priminčiau keletą aplinkybių:

  • Reikia atskirti dvi susijusias, tačiau skirtingas situacijas: a) Gedimino prospekto rekonstrukciją; b) Stanislovo Šriūbėno turto kilmę. VPK sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iš esmės uždarė klausimą apie netinkamą S.Šriūbėno veiklą prižiūrint rekonstrukciją, tačiau niekaip nepaneigė abejonių dėl jo turto kilmės.
  • Kritiškai nusiteikusi žiniasklaida vykdė savo funkciją 2012 metų I pusėję, kai kabinosi į Artūro Zuoko ekspertų parengtoje išvadoje surinktus duomenis. Tiesa, kodėl visi „pagal nutylėjimą“ nusprendė, jog iš išvadoje paminėtų „Luido“, S.Petrausko, G.Glodenio, A.Milinavičienės ir S.Šriūbėno būtent pastarasis turėjo tapti „atpirkimo ožiu“ – nėra aišku. Kaip nėra aišku, kodėl niekas nevertino Artūro Zuoko rolės ir jo dalyvavimo priimant esminius sprendimus dėl Gedimino pr. rekonstrukcijos. Ir bene niekas nepastebėjo, jog Artūro Zuoko pastangos buvo susijusios su jo nemeile buvusiams LiCS bendrapartiečiui, nesutikusiam žengti „Taip!“ keliu.
  • Galima tik sveikinti žiniasklaidos pastangas nagrinėjantis S.Šriūbėno turtų kilmę, tačiau sunku būtų patikėti, jog tik jis vienintelis iš su rekonstrukcija susijusių asmenų aptariamu metu (t.y. statybų bumo laikotarpiu) sugebėjo padidinti savo valdomą turtą. Ar kitų proceso dalyvių turto didėjimas mažiau svarbus? O gal S.Šriūbėnas buvo tiesiog parankesnis viešas taikinys, nes tuo metu užėmė Aplinkos ministerijos viceministro pareigas? Ar tai siekis išsiaiškinti rekonstrukcijos projekto eigą ir galimai neteisėtą praturtėjimą, ar tik subjektyvus pasirinkimas?
  • Ar dabar, paaiškėjus, kad S.Šriūbėno kaltė Gedimino prospekto rekonstrukcijos atveju nenustatyta, žiniasklaida tai pažymės bent neutraliai tai konstatuodama? Kol kas tokių pavyzdžių nerandu, tik tylą ir.. tą patį nenorą prisipažinti klydus.

Taip ir pasiekiame pagrindinį klausimą – Stanislovas Šriūbėnas šiuo atveju yra tik iliustracija (ir, sutinku, ne pati geriausia) Lietuvoje veikiančiam žiniasklaidos modeliui. Jame nėra vietos žurnalistų klaidai ir atsiprašymui, o žiniasklaida visada yra teisi ir niekada neklysta – viešina visus įtarimus (dažnai neįvertindama jų atsiradimo šaltinių), juos apklijuoja būdvardžiais ir iš karto verčia viešosios erdvės faktais, taip smugdo nagrinėjamus žmones, o kelią atvirai diskusijai – užkerta.

Taip, tik kritiškai dirbanti žurnalistika turi prasmę. Tačiau šiandien, kai bene visi „žurnalistiniai tyrimai“ Lietuvoje daromi skubos režimu, klaidų rizika žymiai padidėja. Kas vyksta, jeigu pirminė pozicija (įtarimas, dažniau panašesnis į kaltinimą) iš tiesų yra klaidinga?

Čia sąmoningai atsiribosiu nuo Stanislovo Šriūbėno, o priminsiu, Andriaus Romanovskio, Pauliaus Lukausko ar Mindaugo Balčiūno istorijas. Net netyčia po žiniasklaidos volu patekęs asmuo lieka viešumoje apdrabstytas būdvardžiais ir epitetais, kurie google-laikais tampa neperžengiamu barjeru į daugelį durų.

Žiniasklaida niekada neklysta ir už šį „šalutinį efektą“ viešai apkaltintųjų ateičiai neatsako? Collateral damage? Ar tikrai?

TOP-10 movies about Grand Duchy of Lithuania

National propaganda is indivisible from cinema. Therefore visual form (movies) of presenting our history plays a huge role in defining not only visual acknowledgement, but also provides a perfect base to build stories about national heroes and their deeds.

I had no luck to find similar list of movies online in English, therefore I will complete it myself step-by-step adding new movies (excluding documentaries and animations), where at least partially are involved persons and events related to the history of Grand Duchy of Lithuania.

I will also provide my personal evaluation for movies I had luck to watch. It will be based on four criteria: scenario (0-40), biased history (0-15), history of GDL (0-30), special effects (0-15).


Bitwa pod wiedniem-800x450

Bitwa pod Wiedniem

September Eleven 1683
Produced: 2012, Italian-Polish co-production

IMDb (link) – 3,1/10. In 1683 300 thousand warriors of the Ottoman Empire began the siege of Vienna. The fall of the city would have opened the way to conquer Europe. On September 11 the main battle between the Polish cavalry and the Turks took place.

Excerpts on Youtube (official trailer).
Full movie via torrents (PirateBay link).

My opinion: Very weak scenario, no plot to follow, no nice actress for a romance story. Awful special effects, weak historical illustration (costumes, surroundings, etc.). Jan Sobieski pictured only in the II half of the movie, his role and activities are weakly told. Polish/GDL army represented very poorly.

scenario biased history history of GDL special effects overall
10 10 15 0 35

TarasBulba13281

Тарас Бульба

Taras Bulba
Produced: 2009

IMDb (link) – 5,6/10. This is a story about Ukraine’s Cossack warriors and their campaign in the 16th century to defend their lands from the advancing Polish armies.

Official trailer (Youtube).
Photo gallery (ruskino.ru).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: Kremlin financed and therefore totaly Russian-biased version of the history. Nevertheless worth to watch for several battle shots and well made costumes.

scenario biased history history of GDL special effects overall
25 0 20 10 55

1612: Хроники смутного времени

1612
Produced: 2007

IMDb (link) 5,8/10. The period in the late 16th and early 17th century has been called “The Time of Troubles.” There are many impostors who claim to the right to rule, but there’s only one heir, the Czarina Kseniya Godunova. She has married a Polish military leader who wants to claim the Russian throne in her name so he can rule all of Russia. As the Poles move in on Moscow in an attempt to install the czarina on the throne, Andrei, a serf with a life-long infatuation of the czarina attempts to save her from her brutal Polish husband.

Official trailer (Youtube).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: Kremlin financed, therefore biased, but not that heavily as in “Taras Bulba”. Worth to watch for the best available visualisation of flyling husars and other GDL requisites.

scenario biased history history of GDL special effects overall
30 5 25 15 75

O-M-g-11

Ogniem i mieczem

With Fire and Sword
Produced: 1999

IMDb (link) – 6,9/10. A story about the Ukrainian uprising against the Polish-Lithuanian Commonwealth magnates in the 17th Century.

Official trailer (Youtube).
Full movie via torrents (ThePirateBay).

My opinion: One of the best of its kind. Scenario is not so predictable, all players have white and black shades. The only drawback – too slow motion (total lenght almost 3 hours). At the same time too much attention is paid to hitorical representation, threfore part of movie attractiveness is lost. The role of GDL is covered only indirectly.

scenario biased history history of GDL special effects overall
35 15 15 15 80

Szuler

Szuler

Cheat
Produced: 1994

IMDb (link) – 6,8/10. The year is 1750. Europe is in a ravaged state following a plague. Victor Moritz and Rufolf de Sevre are gamblers, frequenters of elegant casinos and fashionable brothels. Rudolf is a young aristocrat, charming and charismatic. His degenerate behavior has an animal intensity. Victor, though leading the life of libertine, remains to one side. He is a man of a refined taste despite his low birth and buys his noble title thanks to his gambling skills. Victor and Rudolf have been inseparable friends for years. Then two young, beautiful and innocent people – a brother and sister – enter their life…

My opinion: GDL/Polish issues are in fact not mentionedc at all, threfore no points for history. It is a weak costume drama with only indirect relation to our country history.

scenario biased history history of GDL special effects overall
20 0 0 5 25

Седая легенда

Седая легенда

Седая легенда
Produced: 1991

IMDb – no data.

Excerpts of I episode (Youtube).

My opinion: historical costume drama weakly made. No real battles, only a clash between two GDL magnates.

scenario biased history history of GDL special effects overall
15 15 20 5 55

Marius
Produced: 1990-1992

IMDb (link) – no evaluation.

The TV series built in 1990-1992 are based on Kazys Almenas story and scenario by Vytautas Žalakevičius. The story depicts conflict between two noblemen in GDL about 1711.

S.Macaitis review (lfc.lt), introduction on TV (lrt.lt)

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

plpl http://qiq.ru/media/npict/0904/big/potop___potop_1974_dvdrip_2_serii_259841.jpeg

Potop

Deluge
Produced: 1974

IMDb (link) – 7,6/10. No description.

Official trailer (Youtube).
Full film 1/2 (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

http://www.cinema.lt/media_main/uploads/move/2182/Untitled-2.jpg

Herkus Mantas

Herkus Mantas
Produced: 1972

IMDb (link) – 6,0/10. No description.

Excerpts (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

Pan Wołodyjowski

Pan Wołodyjowski

Colonel Wolodyjowski
Produced: 1969.

IMDb (link) – 7,0/10. No description.

The film is based on the novel Pan Wołodyjowski by Henryk Sienkiewicz. It tells a story about polish colonel, fighting for the Republic on the Southern border in Ukraine. At the same time it depicts interesting episode of Deluge.

Full movie (6 parts in Youtube)

My opinion: slow, but interesting story. I would rate it as one of the best of it’s kind. The only serious drawback – media technology and special effects, which are really bad. Nothing unexpected – it was 1969…

scenario biased history history of GDL special effects overall
35 15 20 5 75

http://img21.mtime.cn/mg/2011/03/29/110328.43989977.jpg

Krzyzacy

Knights of Teutonic Order
Produced: 1960

IMDb (link) – 7,0/10. A tale of a young impoverished nobleman, who with his uncle returns from a war against the order of the Teutonic Knights in Lithuania. He falls in love with a beautiful woman and pledges an oath to bring her “three trophies” from the Teutonic Knights.

Full movie (Youtube).

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

Barbara Radziwiłłówna 1936

Barbara Radziwiłłówna

Barbara Radziwiłłówna
Produced: 1936

IMDb (link) – 7,0/10. Barbara Radziwillówna accidentally meets the future Polish king Zygmunt August under embarrassing circumstances. She introduces herself as a member of a forester’s family, whereas the heir to the Polish throne describes himself as a squire serving the king. Their passionate love affair leads to a secret marriage which is revealed shortly before Zygmunt’s coronation. However, the queen mother is furious at this turn of events as she has always planned a truly royal spouse for her son. Members of the parliament refuse to sanction the marriage, but the king’s plea for recognition of his bride eventually breaks down all opposition. But the queen mother reverts to Borgia-like tactics to get rid of the unwanted daughter-in-law and the tragedy pursues.

Youtube – (full film 9 episodes)

My opinion: not watched yet.

scenario biased history history of GDL special effects overall
n/a n/a n/a n/a n/a

Profesinės RsV „lubos“ – ar tik kalbos barjeras?

Balandžio pradžioje savo Facebook paskyroje klausiau, ar kas žino bent vieną lietuvį – ryšių su visuomene specialistą(-ę) – kuris dirbtų su RsV ne Lietuvoje ir ne Lietuvai? (ES institucijų „kvotinės vietos“ netinka)

Anuomet sulaukiau kelių pavyzdžių, tačiau jie man tik sustiprino įtarimą, kad tai išimtys, iš Lietuvos išvykę dėl šeimos, studijų ar kitų gyvenimiškų aplinkybių. Tuo tarpu natūralios RsV (ar net plačiau – komunikacijos) karjeros laiptai į regioninius ar tarptautinius padalinius iš esmės smarkiai riboti.

Kai bandau pats peržvelgti savo projektus, kurie buvo bent kelių valstybių lygiu, susiduriu su tendencija, kad ryšiai ir patirtys dažniausiai sutampa su bendrais Lietuvos ekonominiais saitais. Todėl nieko nenustebinsi patirtimi Latvijoje ar Estijoje, rečiau galima sutikti vykdžiusių stambesnius ir ilgalaikius projektus Lenkijoje ar Baltarusijoje (tiesa, būtent iš pastarosios buvau gavęs įdomų ilgalaikį pasiūlymą šių metų pradžioje, bet teko atsisakyti dėl šeimos, kuriai svetingo autokrato šalis gali palikti dvejopą įspūdį).

Kita to paties klausimo pusė – tai Lietuvos RsV specialistų bandymai laimėti konkursus kaimyninėse šalyse. Šį klausimą priminė gegužę „Rosatom“ paskelbtas tarptautinis konkursas viešinimo paslaugoms Rusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Neteko girdėti, jog kurie nors kolegos būtų pasigyrę laimėtu panašaus pobūdžio konkursu kurioje nors kaimyninėje šalyje.

Vienu metu daug mūsų šalies ekspertų JAV ir susijusių organizacijų padedami važiavo į Ukrainą, Gruziją ir kitas revoliucijų eksporto teritorijas. Dabar vis dažniau komunikacijos (ir ne tik) specialistus galima sutikti reisuose į vėsaičių pamėgtas buvusias „broliškas TSRS respublikas“, turtingas dujomis ar nafa. Kiek tai rodo mūsų specialistų patirtį ir kompetenciją ex-TSRS teritorijoje, o kiek tiesiog mentališkai patogų ir pelningą įsitraukimą į autokratų režimų veiklos modelius bei jų pudravimą – klausimas atviras.

Taip, didelę dalį kaltės sudaro kalbos barjeras. Tačiau kodėl Latvijoje ir Estijoje tai praktiškai nesukelia jokių problemų? Ar RsV veikla taip smarkiai skiriasi Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje (taip, ir pats pažįstu keletą specialistų, įleidusių šaknis Skandinavijoje dirbančiuose regioninių įmonių HQ, bet vėlgi – man tie atvejai labiau primena išimtis)? Net ir Baltarusija ar Lenkija dažnai yra tam tikras moralinis rubikonas.

Ar yra kitų priežasčių? Kol kas galiu tik paspėlioti:

  • pernelyg jauna RsV specialistų gildija (nespėjome žiluose plaukuose sukaupti pakankamai patirties);
  • neturime realių tarptautinių tinklų agentūrų (jeigu atmintis nepaveda, tai iš esmės neturime nei vienos RsV agentūros, kurią valdytų pasaulinis tinklas – daugelis teturi asociacijos sutartis ir todėl nėra formalių karjeros galimybių);
  • rinkos, kuriose tradiciškai sėkmingai „prigyja“ lietuviai vadybininkai – Rusija, Ukraina etc., HQ turi skirtingus, nei koordinuojantys veiklą Lietuvoje (todėl RsV specialisto „persikėlimas“ į kito regioninio HQ teritoriją pasunkėja dėl vidaus karjeros procedūrų);
  • tuo metu Lietuvą kontroliuojančiuose regioniniuose HQ prioritetas teikiamas skandinavų kalboms, kai mūsų specialistų „arkliukai“ dažniausiai yra slavų ir anglų kalbos (todėl įdomi kelių pastarųjų metų tendencija – jau juntamas specialistų migravimas į Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose įsikūrusius atskirų verslo įmonių štabus).

Ko nors neįvertinau ar praleidau?

Apie lietuviškus ryšius su visuomene – akademiniuose šaltiniuose

Dažnai sulaukiu klausimų, kur galima rasti atsakymų į vieną ar kitą principinę komunikacijos ar ryšių su visuomene problemą. Bendrinė nuoroda į knygas tokiais atvejais padeda retai, nes šiandien retas skaito knygas, retas perka pats, o visai vienetai vaikšto į bibliotekas, ką jau kalbėti apie tokias viešąsias saugyklas, kuriose galima būtų rasti nepasenusių ir Lietuvos realijoms atitinkančių knygų.

Būtent Lietuvos konteksto stoka daugelį puikių leidinių anglų ar kitomis kalbomis daro visiškai bevertėmis. Pavyzdžiui, Maskvoje dirbančių specialistų patarimai Lietuvoje dažnai verti tik įdomybių skyrelio. Tuo tarpu pasaulinio lygio komunikacijos grandai labai retai skiria dėmesį mažų rinkų situacijoms, kas Lietuvoje beveik visada yra taisyklė. Tuo tarpu jei ne dienomis, tai mėnesiais besikeičianti žinių sklaidos tikrovė verčia ieškoti įžvalgų, kurios aktualios mums čia, Lietuvoje.

Nors nuo 2006-ųjų, kada išleidau savo knygą, neprabėgo nė septyneri metai, ryšių su visuomene realybė Lietuvoje jau visai kita (apie tai ne kartą esu pastebėjęs šio tinklaraščio įrašuose). Knygų rašymas nėra finansiškai naudingas užsiėmimas, todėl neverta tikėtis, kad mūsų realybei galime turėti aktualių ir naudingų įžvalgų siūlančių knygų. Lieka ieškoti „spartesnės“ apyvartos informacijos sklaidos priemonių. Vienos iš tokių – akademiniai žurnalai.

Ką turime Lietuvoje leidžiamo (kad būtų aktualu ir artima) ir „einamomis“ kalbomis spausdinančio?

Nesigilinsiu į atskirų straipsnių turinį, tačiau kaip pavyzdį paimsiu specializuotų leidinių paskutinius leidimo metus ir juose nagrinėtas ryšiams su visuomene artimas temas (pagal abėcėlę):

  1. Access, loyalty, and trust: Changing audiences and media life in contemporary LithuaniaNB!
  2. Auditorijos sampratos paradigmų kaita
  3. Business Negotiations and Business Meetings: Communication in the Bargaining Process
  4. Corporate identity dimensions in Latvian health care enterprises: results of expert survey
  5. Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita
  6. Media audience development in Latvia (2004-2012)
  7. New media usage and privacy policies of newspaper websites of the Baltic States
  8. Politikai kaip naujienų šaltinis: nepilnamečių apsaugos įstatymo priėmimo atvejis
  9. Prekės ženklo vaidmens tyrimas
  10. Questioning discourse quality online or how to deal with the deliberative character of contemporary (social) communication
  11. Significance of hidden advertising of the media business models in Latvia
  12. Skandalo pjūvis: kaip, kodėl ir su kokiomis socialinėmis pasekmėmis
  13. The Initiatives of Corporate Social Responsibility as Sources of Innovations
  14. Televizijos reklamos elementų vertinimo ir reklamuojamų prekių pirkimo tendencijos Lietuvoje krizės sąlygomis
  15. Vadovo reputacija: esmė ir pagrindiniai elementaiNB!
  16. Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje

Ką turime? Per metus turime net šešiolika straipsnių, kuriuose nagrinėjamos vienaip ar kitaip susiję temos, trumpas žvilgsnis rodo, jog bent pora straipsnių gali būti ypač vertingi praktinėje veikloje.

Tuo pačiu turiu pastebėt, kad kai kurie straipsniai yra žemo lygio – pavyzdžiui, greitai peržvelgiant užkliuvo Lietuvos verslo kolegijos leidžiamame žurnale „Vadyba“ 2012 metais (Nr.2) paskelbtas mokslų daktarės Margaritos Išoraitės straipsnis „Integruotų marketingo komunikacijų pramogų arenose tyrimas“, kuria išvardinami naujausi mokslo šaltiniai apie integruotą komunikaciją:

[..] Integruotas marketingo komunikacijas nagrinėja ir užsienio autoriai Caywood ir Schultz (1991), McDonald (1995), Prickton, Broderick, (2004), Keller (2003). [..]

Kaip mokslų daktarė gali 2012 metais remtis naujausiu šaltiniu, kuris datuotas 2004 metais? Galima laikyti tai technine klaida, bet ką tada veikia redakcija, kurioje 19-a profesorių ir dar net 11 profesorių, recenzavusių straipsnius? Ko verti tokiame leidinyje spausdinami straipsniai ir už ką redakcija gauna pinigus?

Taigi, daugelyje straipsnių pateikiamą turinį reikia vertinti kritiškai, tačiau tuo pat metu juose galima rasti įžvalgų, kurių kituose lietuviškuose šaltiniuose iš viso nėra nė kvapo.

« Older posts Newer posts »