XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 66 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Apie konservatorių tylą

Tyla – gera byla. Deja, kai principinė organizacijos pozicija keičiama 180 laipsnių kampu, paaiškinimų, ir labai svarių, reikia kaip oro.

Pirmoji signalizavo Rūta Grinevičiūtė, jai paantrino Saulius Stoma. Ką simbolizuoja dviejų saugumiečių, pasitikėjusių konservatoriais, išmetimas iš kandidatų į Seimą sąrašo? Neskamba ir popieriniai konservatorių argumentai apie su KGB susijusią Damulio ir Braziulio praeitį. Būtų keista, jeigu saugumo tarnybose nedirbtų žmonių, kaupusių patirtį dar tarybiniais laikais. Aišku, teoriškai absoliutus valymas buvo įmanomas, darant radikalų sprendimą vos tik atkūrus neprilkausomybę. Dabar gyvename pripažinę savo nuodėmes.

Konservatorių interneto svetainėje apie savaitgalio įvykius – tik pora nesusijusių pranešimų. Darosi iš tiesų baugu, kai į liūną save traukia viena bent šiokių tokių perspektyvų turėjusi partija. Tragikomiška, tačiau Piliečių santalkos projektas „Rinkis rimtai!“ netrukus gali likti beprasmiu – nebeliks iš ko rinktis…

Rinkis rimtai! – 10 pasiūlymų žiniasklaidai

10 pasiūlymų žiniasklaidaiPiliečių Santalka, ruošdamasi 2008-ųjų Seimo rinkimams, pradeda pirmąją projekto „Rinkis rimtai!“ iniciatyvą – teikia rekomendacijas Lietuvos žiniasklaidai (taip taip – ir žiniasklaidai internete, ir net tinklaraščiams!), kaip objektyviau ir nešališkiau dirbti artėjančių (prasidėjusių?!) rinkimų kampanijų metu.

22 puslapių dokumento idėjinis lyderis – Romas Sakadolskis, todėl pateikiami vakarietiškos tradicijos žiniasklaidoje įprasti principai, kurie Lietuvoje dažnai gali atrodyti tik rožinėmis svajonėmis. Nepaisant niūrokos kasdienybės Piliečių Santalka tiki, jog kalbėti apie žiniasklaidos kokybę būtina ir reikia.

Pasiūlymai teikiami žiniasklaidai, todėl ir turinys atitinkamai išdėstytas kalba, kuri truputį panašėja į profesinį žargoną, kai kurios rekomendacijos ir principai gali būti nesuprantami žiniasklaidos virtuvės nežinantiems. Nepaisant to, bendra nuovoka turėtų padėti susiprasti, o mes visada esame pasiruošę atsakyti į galimus klausimus. Continue reading

Stovint ant valstybės sienos

Lietuvos-Lenkijos valstybės sienaŠventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 🙂 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.

Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai 🙂

Negaliu neprisiminti tarybinio laikmečio kelionių, kai sieną su Latvija, Baltarusija, Estija ar Rusija žymėdavo tik kelio ženklas. Sako, kad dabar vėl toks vaizdas tęsiasi iki pat pietinių Europos Sąjungos sienų.

Smagu, kol ekonominiai migrantai nesugadino mūsų kasdienio gyvenimo, ramios užutekio aplinkos. Tuo pat metu sienų vielos nutęstos Rytuose. Įdomu, ko bijo Rusija? Laisvės?

Spėjimas: Sapiegų taurę Lietuvai dovanos „VP dešimtukas“

Sapiegų taurėNeturiu jokių tikslių duomenų, o tik Juozo Ruzgio pranešimą žiniasklaidai BNS spaudos centre. Kaip žinia, neabejotinai didžiulės vertės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paminklas 2007 metų lapkritį buvo parduotas „Christie’s“ aukcione už apytiksliai 636 tūkst. litų. Istorikų argumentų apie taurės vertę galite rasti mano mėgiamame forume http://forum.istorija.net.

Nežinau kodėl, tačiau gražus pilietiškas veiksmas man iš karto kelia blogas mintis ir žodžiai „dabartiniai taurės savininkai, suvokdami taurės istorinę, meninę ir kultūrinę vertę Lietuvai <…>“ tiesiu taikiniu sugeneravo „VP dešimtuko“ vaizdinį. Jie tikrai daug ką supranta – jie žino daiktų ir idėjų vertę, jaučia gyvenimo ritmą ir moka skaičiuoti. Propagandos požiūriu toks veiksmas žada nepakartojamą ROI rodiklį. Tas ir baisiausia.

Dar blogiau būtų, jeigu tai būtų ne VP grupės žingsnis, o kažkurio iš naujųjų Lietuvos oligarchų veiksmas – tai tik siaubingai paryškintų, jog per dvidešimt metų iš sąlyginai lygių tarp vargšų mes liuobtelėjom į radikalios atskirties pasaulį – beje, labai primenantį būtent Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Kažkas nori būti tapatinamas su LDK didikais?

Papildymas, 06.12, 15:45 – džiaugiuosi, jog neatspėjau – taurę padovanojo broliai Ortiz’ai, prekybos tinklo „Iki“ įkūrėjai.

Artūras Račas – tinklaraštininkas

Artūras Račas Mega parašaiArtūras Račas tapo tinklaraštininku. Vietos mums visiems užteks, o virtualiame pasaulyje kuo mūsų daugiau, tuo geriau ir mums, ir skaitytojams.

Ko jau ko, o plunksnos aštrumo Artūtui pakanka, galbūt reikia palinkėti palaipsniui įvaldyti vis daugiau virtualių įrankių, kurių tinklaraščių technologijos tikrai siūlo daug ir įvairių. Kaip ir visiems ne meno žmonėms, kita opi problema yra interneto dizainas, bet čia tik laikas geriausiai parodo trūkumus ir atskleidžia privalumus.

Kažkada Artūrui grasinau, kad mes (t.y. tinklaraštija) aplenksim ir sudorosim tradicinę žiniasklaidą. Dabar prie to judėjimo Artūras prisidės ir pats, kitaip sakant, griaus ir iš išorės, ir iš vidaus 😉

« Older posts Newer posts »