XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 52 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

„Delfi.lt“ apie politikos moterų įvaizdžius

Jau buvau ir primiršęs, jog Eglė Samoškaitė kovo pradžioje kalbino apie moterų-politikių įvaizdžius. Žinoma, visa tai siejasi su Lietuvos Prezidento rinkimais, kuriuose beveik vienintelė reali kandidatė yra moteris.

Paskaitykite visą straipsnį „Moteris politikoje – nuo „blogosios policininkės“ iki „motiniškos“ globėjos“.

Trumpai čia priminsiu, jog šią prezentaciją ruošiau ir pagrindines tezes formulavau dar 2007-ųjų rudenį, kai lapkričio mėnesį Kauno apskrities moterų krizių centro pakviestas skaičiau paskaitas Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune ir Anykščiuose. Smagu matyti, jog tuomet užrašyti teiginiai beveik puikiai atitinka ir šiandienos situaciją.

„Žinių radijas“ apie 100-ą Kubiliaus dienų

Vakar Aurimo Perednio pakviestas kaip Piliečių Santalkos Tarybos narys dalyvavau „Žinių radijo“ laidoje „Apskritas stalas“, kur kartu su Liutauru Armanavičium, Janina Gadliauskiene bandėme vertinti pirmąjį Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės šimtadienį.

Visą laidos įrašą rasite čia (~12,1 Mb), tačiau verta pakartoti šias mintis: 1) Vyriausybė ėmėsi darbų, kurių sprendimo priėmimo procesas su skaidrumu turi labai mažai ką bendro; 2) per pirmąsias šimtą dienų neparengtas joks rimtas veiksmų planas, tik imtasi skubių sprendimų (dažnai – nepamatuotų); 3) Vyriausybė kol kas yra be rankų, nes nesugebėjo pakeisti didžiosios dalies aukštesnio lygmens vadovų, kurie gyvena pagal seną raugą; 4) Vyriausybė kol kas tik atsitiktinai atkreipė dėmesį į taupymo reikalingumą ir išlaidų skaidrumą.

„Žinių radijas“ apie lito devalvavimo gandus

Vakar „Žinių radijo“ žurnalistė Agnė Skamarakaitė pasiūlė „Dienos klausimo“ laidoje (įrašą galite atsisiųsti iš čia – beveik 27 Mb dydžio MP3 byla, pasisakymo pradžia apie 20:20) pakalbėti apie tai, kaip ir kodėl pasklido gandas apie lito devalvavimą, kas ir kaip tuo galėjo pasinaudoti?

Pirma, neabejotina, jog gando pirminis šaltinis – tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko spaudos konferencija, vykusi ketvirtadienį. Antra, turim idealią situaciją, kai sprogioje aplinkoje atsakingas pareigas užimantis asmuo laisvai mąsto, kokios grėsmės gresia visai visuomenei. Nereikia turėti iliuzijų, jog žurnalistai ir tauta to negirdės. Trečia, tai puikus pavyzdys, jog „juodosios technologijos“ dažnai tėra tinkamų aplinkybių rezultatas – šiuo atveju esu tikras, jog Kęstutis Glaveckas gandą paleido netyčia. Kartu tai tik parodo, jog informacinis raštingumas Lietuvoje itin menkas – ir tarp grėsmę privalančių įvertinti valstybės vadovų, ir tarp visais apie gaisrą šūktelėjusiais pasitikinčiais piliečiais (nors po to ir buvo visa šūsnis oficialių paneigimų).

Pirmoji sunkmečio auka – Vilniaus „Žalgiris“

Vakar Lietuvos futbolo federacija priėmė formaliai teisingą sprendimą – neleido Lietuvos futbolo čempionato A lygoje startuoti nei Kastujevo valdomam senajam Vilniaus „Žalgiriui“, nei šviežiai (vasario 26 d.) registruotai VšĮ Vilniaus miesto futbolo draugijai „Žalgiris“.

Kaltininkų ieškoti būtų lengva – atsakingu būtų galima paskelbti dabartinį senojo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo savininką Vadimą Kastujevą. Tačiau nusikaltėliai savo lemtį kada nors sutinka, sutiko ir šis… Futbolo klubas tapo jo nekilnojamojo turto (žemės sklypų Antakalnyje) investicijų auka. Akylesni kaltuoju galėtų nurodyti Janušą Loputį, kurio valdomas „Žalgiris“ dar gyvavo. O kas buvo ankstesni klubo savininkai? Continue reading

Ar Egidijus Šileikis tapo Konstitucinio teismo viltimi?

Faktas kaip blynas – Egidijus Šileikis jau tapo balta varna Lietuvos teisės sistemoje. Dar 2006 metais rašiau, jog be atskirosios nuomonės kaip teisėjų savarankiškumo simbolio Lietuvos teisė neturi galimybių žengti į priekį.

Vakar paaiškėjo, jog Egidijus Šileikis antrą kartą pateikė savo atskirąją nuomonę (pirmą kartą šia teise pasinaudojo praėjusių metų pabaigoje, kai pareiškė kitokią poziciją dėl Konstitucinio teismo nutarimo Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio konstitucingumo požiūriu).

Itin svarbu tai, jog šį kartą atskirojoje nuomonėje prieštaraujama Konstitucinio teismo daugumos sprendimams, esą „Leo LT“ sukūrimas nėra susijęs su rinkos monopolizavimu, o „VST“ pasirinkimas nepažeidžia privataus kapitalo lygiateisiškumo principų.

Teisės profesorius Egidijus Šileikis ne tik tapo balta varna tarp Lietuvos teisininkų. Jis taip pat tapo ir Lietuvos teisės sistemą reprezentuojančio flagmano – Konstitucinio teismo – reformų viltimi. Viltimi, jog teisės sistema pagaliau taps demokratinės valstybės pagalbininke, o ne prieše ir tarybinių mamutų „всё законно“ užuovėja.

« Older posts Newer posts »