XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 48 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Ar „Facebook“ įrašai yra viešoji erdvė?

Socialiniai tinklai – jau nebeatskiriama mūsų visų gyvenimo dalis. Juose ne tik mūsų gyvenimo faktai, nuotraukos ir vaizdo ar garso įrašai. Juose mūsų nuomonės, teiginiai ir vertinimai. O kur saviraiškos laisvė, ten ir galimybė ja piktnaudžiauti.

Per pora mėnesių Lietuvoje „delfi.lt“ dėka nuskambėjo net du atskiro teisinio vertinimo reikalaujantys atvejai. Pirmasis – tai Aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės pareiškimas „Facebook“ tinkle, jog ministeriją šantažuoja (įvardinant netiesiogiai) „Lietuvos rytas“. Antrasis – šviežias „Jaunųjų konservatorių lygos“ pirmininko Andriaus Vyšniausko pareiškimas tame pačiame „Facebook“ tinkle, jog Lietuvos atstovas Eurovizijoje yra išgama, nes dainą baigė rusų kalba. Continue reading

E-valdžiai trūksta e-vado

Antradienį pasinaudojau savo akreditacija ir sudalyvavau Archyvų departamento Vyriausybės rūmuose organizuotame seminare dėl elektroninių dokumentų naudojimo viešajame sektoriuje.

Vaizdas nykus. Nors teisiniai ir technologiniai aspektai tikrai rimtai analizuojami (skaitytų pranešimų elektronines versijas galite atsisiųsti iš čia), tačiau esminė problema kitur – klausantis ir diskutuojant su konferencijos dalyviais neapleido mintis, jog visa elektroninių dokumentų naudojimo idėja tėra eilinė biurokratų idea fixe, o ne noras efektyviau, sparčiau ir rezultatyviau dirbti.

Neišgirdau atsakymų į tokius, mano manymu, esminius klausimus – kada elektroninių dokumentų archyvai pradės veikti? (su sąlyga, jog turime apie 25 tūkst. valstybės tarnautojų) kiek kainuotų jų viso dokumentų srauto pavertimas į elektroninį formatą ir veiklos išlaikymas 1 metų laikotarpiu? kaip bus užtikrinamas technologinis neutralumas (pavyzdžiui, info-beraščiams pensininkams), kiek kainuoja 1 popierinio dokumento pavertimas elektroniniu? Continue reading

Elektroninis dokumentas – būtinas, miręs, gaivinamas?

Lietuvos viešosios erdvės nykumą man dažnai demonstruoja visų joje veikiančių bukumas (duokit popso! noriu pramogų!) ir trumparegystė (ką ten kalbėt apie ateitį? ką čia galima analizuoti?). Štai dar kovo viduryje Lietuvos archyvų departamentas paskelbė apie parengtą pirminį Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 projektą. Kur nors matėt bent kiek rimtesnę diskusiją ir vertinimus, kiek jis atitinka ateities lūkesčius?

Tad kam reikalingas šis dokumentas? Sunkiai skaitomas ir sunkiai suvokiamas dokumentas yra, sakyčiau, esminis žingsnis į tikrą elektroninę valdžią, o konkrečiai – jeigu patvirtintas, projektas sukurs teisinę bazę elektroninių dokumentų formavimui ir, svarbiausia, jų archyvavimui. Galiu tik žadinti miegančius ir parodyti pirštu – rytoj, antradienį, gegužės 12 dieną, Vyriausybės rūmuose vyks seminaras „Elektroniniai dokumentai viešajame sektoriuje“. Tikiuosi, išgirsiu vieną kitą atsakymą, kada elektroninė Vyriausybė taps tokia. O tai nuo mano stažuotės Informacinės visuomenės plėtros komiteto Elektroninio parašo skyriuje (viena iš pasekmių – mano magistro darbas „Dokumento samprata elektroninėje terpėje ir teisinio reglamentavimo problemos“), kai rengėme elektroniniam parašui būtinus poįstatyminius aktus, atrodo, visa lietuviška e-Vyriausybės istorija yra sustojusi..

Zarasų rajonas reikalauja tęsti misiją Kosove?

Kaip žinia, nemažai verslo reikalais bendrauju su norvegais, todėl šią savaitę šalia verslo reikalų turėjau progą pakalbėti ir bendresnėmis temomis. Viena jų – tai imigrantai ir jų įsiliejimas į mūsų bendruomenes.

Nebijau savo nuomonės, tačiau šiais tolerantų laikais iš karto turiu įspėti – mano nuomonė yra subjektyvi ir nesijaučiu nė kiek blogai, jog ji neatitinka viešoje erdvėje sklandančių politinio korektiškumo reikalavimų.

Eilinį kartą ir vis plačiau pasakodamas svečiams apie Lietuvos istoriją visada patenku į tolerancijos sritį. Kas tai bebūtų – vokiečiai, norvegai, japonai ar kitų valstybių atstovai, visiems daro įspūdį galybė skirtingų religijų šventovių Vilniuje. Ir kaip kontrastas – žymiai labiau homogeniškesnis Kaunas. Todėl natūraliai išsiskiria dvi tautinių/religinių mažumų grupės – „artimieji kaimynai“ ir „svetimieji“. Continue reading

It’s official: press passes for bloggers in Lithuania

Yesterday I was accredited by the Government of the Republic of Lithuania and received the first offical press pass issued to blogger in Lithuania (still looking for colleagues throughout Europe, whereas US has FishbowlDC and his press pass fight story with the White House in 2005).

The Law on the Provision of Information to the Public states:

Article 35. Accrediting
1. The public information producer shall have the right, according to an agreement between the parties, to accredit his own journalists with state institutions, political parties, political and public organisations and also, other institutions.<...>

It’s kind of side-story in my two-years-long case against the Parliament of the Republic of Lithuania, which I’ve recently won in the Supreme Administrative Court of Lithuania (full story in Lithuanian and link to the official court decision).

« Older posts Newer posts »