XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 24 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Apie prekybą Lietuvos vadovų portretais – lrytas.lt

Perka fanatikai

Ryšių su visuomene specialistas, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius sakė, kad pirkti D.Grybauskaitės portretą už 100 eurų – nerealu, tačiau tikrai atsirastų tokių, kurie sutiktų už tokį paveikslą sumokėti 5 ar 10 eurų.

„Grybauskaitės palaikymas visuomenėje šiuo metu vis dar pakankamai didelis. Palaikymas yra, kai kurie iš tų žmonių yra fanatikai. Tai tie fanatikai, aišku, pirks. Kodėl gi ne?“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Tiesa, L. Ulevičius suabejojo, ar D. Grybauskaitės ir kitų politikų portretus perka kolekcininkai. Jis mano, kad tokie paveikslai galbūt labiau reikalingi valstybinės įstaigoms, nei paprastiems žmonėms.

„Galbūt labiau valstybinės įstaigos juos perka. Gal jų vadovai ar darbuotojai nori parodyti tam tikrą ištikimybę, palaikymą, vienybę, todėl naudoja būtent tokią priemonę. Man tai kvepia sovietiniu palikimu, įpročiu. Primena tuos laikus, kai kokios nors ministerijos pirmame aukšte kabo visų buvusių ministrų nuotraukos“, – pasakojo ryšių su visuomene specialistas.

Jeigu parduoda, kodėl nepirkti?

Paklausus L. Ulevičiaus, kodėl reikėtų pirkti portretus iš Kinijos, o ne Lietuvoje, jis atsakė, kad jei yra perkančių, bus ir parduodančių.

„Jeigu juos parduoda kinai, tai kodėl nesiųsti iš Kinijos? Kinijoje yra daug žmonių, kurie turi daug idėjų, kaip galima pigiai padaryti ir parduoti, tai ir daro. Jeigu kas perka, tai ir siunčia.

Jei Lietuvoje niekas nespausdina, arba žmonės nežino, kad Lietuvoje galima tą patį pasidaryti, tai yra pardavėjo sumanumo klausimas ir jį reikėtų tik pagirti“, – sakė L. Ulevičius.

Tiesa, jis suabejojo, kad tokių portretų pardavimai gali būti dideli – daugiausia kokie penki vienetai.

L. Ulevičius taip pat nemano, kad Lietuvos politikų portretai gali sulaukti paklausos už Lietuvos ribų, net jei juos ir siunčia iš Kinijos: „Jei tai būtų tarptautinės įžymybės, tarkim, sportininkai, menininkai, tai jie tikrai gali sulaukti dėmesio. Tačiau iš Lietuvos politikų to nereikėtų tikėtis. Nebent D. Grybauskaitė, kuri šiuo metu yra žinoma tokiose srityse kaip lygybės ir moterų teisių klausimai“, – kalbėjo ryšių su visuomene specialistas L.Ulevičius

iš lrytas.lt

Visas tekstas – „Tarp kiniškų prekių – ir Lietuvos vadovų portretai už keliasdešimt eurų“.

Aš vis tiek balsuosiu už Liberalų sąjūdį

Šie rinkimai į Seimą man bus labai panašūs į ankstesniuosius – aš ir vėl neturiu politinės partijos, kurią palaikyčiau visa širdimi ir tiesiog tikėčiau, todėl belieka rinktis racionaliai. Manau, tai demokratijos esmė ir pagrindas. Todėl apsispręsti buvo sunku, tačiau bene paskutinė paskata – tai itin stiprus (ir vienas iš paskutinių) išėjusio Leonido Donskio įrašas FB tinkle:

donskis-uz-lrls

Taip, būtent liberalų sąjūdis buvo ta politinė partija, kuri, atrodė, galėjo tapti gana greitų pokyčių Lietuvos gyvenime varikliu, tačiau netapo. Nepaisant to, alternatyvų iš esmės nėra. VRK siūlo rinktis iš šių rinkimuose dalyvaujančių jėgų, iš kurių dalis atkrenta be jokių diskusijų:

  • Lietuvos socialdemokratų partija
  • Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
  • Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
  • S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga)
  • Partija Tvarka ir teisingumas
  • Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
  • Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
  • Darbo partija
  • „Drąsos kelias“ politinė partija
  • Lietuvos liaudies partija
  • Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
  • Lietuvos žaliųjų partija
  • Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
  • Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partiją)

LSDP (visas sąrašas)

Kaip kairiųjų pažiūrų žmogus tarsi turėčiau balsuoti už lietuviškus socialdemokratus, tačiau kol partija tarp savo lyderių toleruoja Birutę Vėsaitę (Nr.18) arba Nr.5 įrašo niekada negirdėtą politikę, tai man nepriimtina. Aš jau nekalbu apie tuos šaukštus viešosios komunikacijos deguto, už kuriuos LSDP lyderius sėkmingai audžia visas FB. O ką kalbėti apie šios ketverių metų kadencijos rezultatą – vėl spartėjančią emigraciją, nulį darbų regionų politikoje ir nepradėtas švietimo, sveikatos apsaugos reformas?

Labai labai laukiu, kol jaunimas įvykdys perversmą ir LSDP taps išties kairiąja partija. Kol kas… deja, bet darbai to nepatvirtina…

TS-LKD (visas sąrašas)

Aš negaliu nesutikti su šiaip jau per dažnai į ramanauskų lygį nukrentančio Liudviko Andriulio vertinimu – TS-LKD paskelbtas ministrų sąrašas yra toks drymtymas, kokio Lietuva dar niekada neturėjo ir, deja, ilgai neturės. Arnoldas Pranckevičius URM’e, Ingrida Šimonytė SAM’e, Aivaras Abromavičius SM’e, Žygimantas Pavilionis KAM’e, Tadas Langaitis ŪM’e ir t.t.

Tačiau ambicijas ir tikslus į purvą murkdo nyki partijos realybė – toliau viduje palaikomi ir viešai besidergiantys ramanauskai, bačiuliai ir jų fanų komandos. O tuo pat metu partija sugeba prieštarauti Darbo kodekso atnaujinimui ar kiša pagalius partnerystės įteisinimo projektams.

LVŽS (visas sąrašas)

Turiu gerą atmintį, todėl graži komanda, kurią subūrė Ramūnas Karbauskis, manęs neužburia. Gražūs pažadai ir darbų planai man kertasi su pastangomis stabdyti Lietuvos integraciją į NATO, kartais net atvirą Kremliaus pozicijos palaikymą ir retransliavimą Lietuvoje.

Atrodo, jėgų yra, tačiau šįkart negaliu balsuoti – lauksiu, kad realybėje partija darbais įrodytų pasikeitusias savo nuostatas.

LŽP (visas sąrašas)

Noriu tikėti, kad žalioji ideologija taps Lietuvos atieties pamatu (prijungus ir priderinus kairiosios pusės programines nuostatas), tačiau šiandien partija per silpna, nesugebėčiau net surinkti penkių kandidatų, kuriuos būčiau girdėjęs ir galėčiau patikėti savo balsą.

LS (visas sąrašas)

Ilgai galvojau, kad balsuosiu už šį kandidatų sąrašą.

Tai atvejis, kai su puse kandidatų minčių pasirašyčiau iki gyvos galvos, o su kita – siųsčiau į durnyną. Geriausias to pavyzdys ir gyvas įsikūnijimas yra Aušra Maldeikienė – turi puikų matymą, sugebėjimą girdėti, kritišką protą, tačiau kartais tenka susidurti tokiose situacijose, kur net neturiu kaip gražiai apibūdinti.

Gaila, tačiau šį kartą negalėsiu savo balso atiduoti Dariui Kuoliui, Šarūnui Bagdonui (su abiem puikiai darbavomės Piliečių Santalkoje), Antanui Kalakauskui – visiems jiems ir Aušrai linkiu kuo geriausios kloties.

LRLS (visas sąrašas)

Savo santykį su vilties liberalais galiu apibūdinti jau minėtais Leonido Donskio žodžiais, „mušti suklupusį draugą, su kuriuo nesutinku, būtų žema“. Aš tikiu, kad šioje partijoje negandas pergyvenę politikai iš viso proceso išeis kaip nugalėtojai, įveikę sunkumus. Būtent todėl aš reitinguosiu ne partijos „lyderius“ ar „žvaigždes“, o tuos, kuriuos beveik kasdien matau žodžiais ir darbais ariant savo srities vagą (išdėstau palaikymo mažėjimo tvarka):

  • Martynas Nagevičius (Nr.84) už racionalų požiūrį į žaliąją energetiką – Lietuvos ateitį;
  • Egidijus Papečkys (Nr.141) už dalykines diskusijas apie krašto apsaugą, daug kur sutampantį požiūrį;
  • Romas Sadauskas (Nr.20) už nuosekliai ginamas liberaliąsias vertybes, nepamirštant Lietuvos visuomenės interesų;
  • Skirmantas Tumelis (Nr.98) už sveiką protą ir tinklaraštijos atstovavimą;
  • Marijus Kaukėnas (Nr.16) už pavyzdį, kad net kunigaikščių valdomoje mano gimtojoje Utenoje opozicija gali konstruktyviai dirbti.

Būtent šių kandidatų mintys ir darbai, kuriuos pamatau beveik kasdien, yra geriausias partijos programos įprasminimas. Ir tuo liberalų sąjūdis tolokai lenkia savo konkurentus.

„Galia ir tradicija. LDK giminių istorijos“ – pagaliau mūsų istorija ir „Facebook“ stiliumi

R.Petrauskas Galia ir tradicijaRimvydo Petrausko LDK istorijos populiarinimo darbas „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ yra tai, ko senokai laukiau iš šalies istorijos profesionalų. Tai bandymas prisiminti užmirštą istorikų luomo pareigą ne tik nuosekliai gilinti profesionalias žinias, bet tuo pat metu jas naudoti švietimui, mūsų pačių šaknų pažinimui.

Dešimtys įtraukiančių istorijų

Ši knyga – tai galimybė naujai pamilti savo praeitį. Nors laikau save istorijos mėgėju ir galiu be enciklopedijos lyginti Radvilas su Sapiegomis, tačiau šioje knygoje kas antrame skyriuje manęs laukė iki šiol negirdėtos įdomybės. Viduramžių riterių turnyrų pažibos, mokslo vyrai, religiniai fanatikai, neištikimieji ir neištikimosios, išduotieji ir išdavikai – tai tik keli pasakojimai, kurie įtraukė ir išlaikė įtampą iki pat paskutinio puslapio.

Ir tai tik pradžia – kiekviena istorija pagardinama išsamiu detalių šaltinių sąrašu, todėl atsiveria galimybė susidomėjusiems vienu ar kitu vingiu lengvai keliauti ir kasti gylyn savarankiškai – šiais laikais tam pakanka Google paieškos ir vienos kitos didesnės torrent bibliotekos.

Šios knygos privalumas – informacijos dozavimas. Tai knyga, kurią galima perskaityti vienu ypu, tačiau nekyla problemų, jeigu ją skaitysi po keletą puslapių ar po pora skyrių – žinios įtraukia, istorijos nuosaikiai ne per ilgos, tarsi pritaikytos XXI amžiaus socialinių tinklų stilistikai. Imi įdomybę – še tau įrašas, tikrai sudominsiantis daugybę bendraminčių.

Naratyvai (pasakojimų gijos) valstybės propagandai

Galbūt dar svarbiau, jog autoriaus surinkti pasakojimai – tai nacionalinių istorinių mitų ruošiniai. Būtent istorikai turi pakankamai informacijos apie tai, kokie įvykiai buvo pagrindinių istorijos dramų pagrindu. Tačiau visa tai reikia paruošti ir pateikti eiliniam piliečiui – čia kamuolys atsiduria jau kultūros, švietimo, jaunimo, bendrai komunikacijos ir kitų sričių profesionalų rankose, kurie iš pradinio istorijų vaško turi lipdyti jau kasdienius veiksmų planus savo darbų baruose.

Šiais laikais tokios istorijos tampa itin svarbios dėl savo taikymo galimybių strateginės komunikacijos srityje. Knygoje pateikiamų personažų gyvenimo istorijos – tai puiki medžiaga braižant „Lietuvos CV“ rėmus ir vėliau juos pildant turiniu. Savo laikmečių lyderiai gali ir turi tapti kasdienio Lietuvos piliečio savimonės vaizdiniais. Kaip tai pasiekti – vėlgi uždavinys patriotiškumo ugdymo darbuotojams.

R.Petrauskas Lietuvos diduomenė
Būtina tiesti tiltus su šiandienos Baltarusija ir Lenkija

Skaitant knygą įspūdingai atsiveria LDK elito atstovų minties polėkio plotis. Jis ne tik įspūdingas savo galimybėmis, tačiau kartu iškelia ne ką mažiau svarbius klausimus. Tarp tokių pasikartojanti nuoskauda – kodėl šiandien nesugebame kartu džiaugtis šiais herojais, kodėl bendrus istorijos populiarinimo projektus su Lenkija, Baltarusija, Latvija, Ukraina, net Karaliaučiumi galime skaičiuoti ant rankos pirštų?

Neatsiejama nuo pamatinių tyrimų

Istorijos populiarinimas neįmanomas be nuoseklių fundamentalių mokslo tyrimų, kurie po kruopelytę atranda ir sudėlioja praeities paveikslą. Rimvydo Petrausko atveju – tai leidyklos „Aidai“ dar 2001 metais išleista „Lietuvos diduomenė“, kurią galima pavadinti ne tik naujosios knygos pirmtake, bet ir savotiška to paties turinio hardcore versija. Būtent tai buvo tikra LDK šaknų enciklopedija – ankstesnis ir gerokai išsamesnis autoriaus darbas, be kurio, matyt, sunkiai būtų galėjusi pasirodyti ir naujoji knyga.

Rašės miško žydai – ne šių metų, ne šios kartos Utenos istorija

Trumpai apžvelgsiu po 3 pagrindines Utenos interneto naujienų svetainių žinias.

Utenos rajono savivaldybė

Utenos rajono savivaldybė (utena.lt)

  1. Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje
  2. Utenoje vieši garsus Rytų kovos menų treneris Chico Mendes
  3. Taikos gatvės 7, 9, 11 ir 17 daugiabučių modernizavimo procesas startuoja su 25 procentų nuolaida rangos darbams

Utenos muziejus

Utenos muziejus (utenosmuziejus.lt)

  1. 2016 m. liepos 8-17 d. trečiasis tarptautinis Marianos Veriovkinos simpoziumas
  2. 2016 m. liepos 5–25 d. paroda „Žydinčios šakelės“
  3. 2016 m. birželio 16–liepos 30 d. V. Valiušio keramikos muziejuje respublikinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narių kūrybos paroda

Utenos muziejuje 2015-2016 metais organizuotos parodos.

Utenos muziejuje 2015-2016 metais organizuotos parodos.

 

Utenos kultūros centras (utenoskc.lt)

Utenos kultūros centras (utenoskc.lt)

  1. Koncertinė ir pažintinė kelionė
  2. „Le Liūnė“ vaidins regioniniame ture
  3. Prekybininkų ir tautodailininkų dėmesiui!

Artimiausi renginiai:

  • 2016 rugpjūčio 23: Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimas. Koncertas (17:30)

udiena.lt

Utenos diena (udiena.lt)

  1. Padėkų ir apdovanojimų liūtis – Vyžuonų miestelio 610 jubiliejuje
  2. Svečiai iš Vilniaus patiesė uteniškius
  3. Avarijoje susidūrė dvi moterys

Renginių kalendorius:

  • 2016-07-31, Sekmadienis – renginių nėra.
  • 2016-08-07, Sekmadienis – renginių nėra.
  • 2016-08-29, Pirmadienis – renginių nėra.

utenoszinios.lt

Utenos apskrities žinios (utenoszinios.lt)

  1. SLAUGYTOJAS NEPYKSTA ŠAUKIAMAS „BROLIUKU“
  2. JAU IR PARDUOTUVĖSE REIKĖS RODYTI ASMENS DOKUMENTĄ
  3. SAULIUS KROMALCAS: „ŽMOGUS TURI DARYTI TAI, NUO KO DAINUOJA DŪŠIA

utenainfo.lt

Utenos turizmo informacijos centras – Renginių kalendorius (utenainfo.lt)

  1. Liepos 31 dieną – nieko.
  2. Rugpjūčio 7 dieną – nieko.
  3. Rugpjūčio 29 dieną – nieko.

O tuo metu Karl Jäger ataskaitos 2 psl. parašyta, jog 1941 metų liepos 31 dieną Utenoje nužudyti 256 asmenys – žydų tautybės 235 vyrai ir 16 moterų. Taip pat 4 lietuviai komunistai ir vienas „zweifacher Raubmörder“. Tai buvo pirmoji (iš trijų aną vasarą) masinio Utenos žydų žudymo diena…

Lithuanian “skeleton in the closet” – Holocaust of local jews in 1941

Skeleton in the closet is an idiom used to describe an undisclosed fact about someone which, if revealed, would have a negative impact on perceptions of the person; such as having a corpse concealed in your home long enough for it to decompose into bones.

That idiom is widely used iskeleton in the closetn PR industry, especially during communication audit, when situation SWOT is being produced. Skeleton might be a real yet undisclosed weakness or potentially dangerous outcome (threat) of some major forces. In both ways the information would start the process, which could evolve into a substantial crisis situation.

Lithuanian skeleton

During 1941 most (90-95 percent) of Lithuanian jews (due to various studies – 160-190 thousand persons in total before the end of WWII) were murdered in an organized extermination process, orchestrated by Germans and frequently implemented by local Lithuanians.

As today the process to identify and put to the trial participants of the process is far from finished. Moreover, it is almost stalled and it has become almost impossible to finish it due to high public resistance. Soviet propaganda frequently associated Nazzi collaborators and post-WWII freedom fighters. Without a transparent investigation process the border line between freedom fighters and support for the Nazzi regime remains unclear.

Uncertainity about the level of misconduct of later (post-WWII) freedom fighter puts a shade on all of them making it impossible to differentiate and judge accordingly.

The skeleton process, which weakens international image of Lithuania:

  • Lithuanian heroes of post-WWII resistance are intermixed with those involved in extermination of local Jews population.
  • International investigation processes are usually portrayed in Lithuania as Russian interference and incentive to achieve defamation of Lithuanian freedom fighters.
  • Meanwhile international community cannot understant, why the search for Nazzi collaborators is stalled and has no clear finish line.
  • The process remains in a “paused” status, when Lithuanian side treats all related questions as a threat against freedom fighters and it’s independence in general. At the same time such a position is incompatible with a clear understanding of the process in question, all true freedom figthers are put into the shade of those, who were simply hiding from the trial for murdering jews.

Cleaning up & prevention

The only way out is to start a thorough investigation, identify those potentially participating, put those still alive into the trial. There will be no excuse or comfort for those murders. But future generations would be freed of accusations on covering mass extermination of local neighbours.

« Older posts Newer posts »