XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: politika (Page 124 of 137)

Piliečių Santalkos veikloje neišvengiamai susiduriame, kai ką spėju ir aprašyti.

Loreta Graužinienė: įvaizdį nagrinėja lrt.lt

Visuomeninio transliuotojo interneto portalas lrt.lt skelbia Jurgitos Kuzmickaitės apibendrintas mintis straipsnyje „Loreta Graužinienė: lyderė ar lyderio atstovė?“. Kartu su psichologu Žygimantu Grakausku, politologe Irmina Matonyte, buvusiu Darbo partijos nariu (dabar Pilietinės demokratijos frakcijos Seime seniūnu) Andrium Baranausku savo mintimis dalinuosi ir aš.

Pradines mintis pateikiu savo knygos bloge čia.

„Pinigų kartoje“ būsiu davatkinas: apie vedybų sutartis

Šiandien (pirmadienį) 22:10 LTV turėtų transliuoti „Pinigų kartos“ laidą, kurios vienas iš tyrimų skirtas vedybų sutartims. Reaguodama į mano senoką griežtą komentarą dėl vedybų sutarčių ir prostitucijos panašumo, mane kalbino Aistė Kameneckė.

Lauksiu Jūsų nuomonių, kiek esu teisus, o kur klystu.

Pakeitimas! Gavau žinią, kad reportažą perkėlė į kitą savaitę, tad teks palūkėti 🙂

Laidos įrašą galite rasti visuomeninio transliuotojo interneto svetainėje. Reportažą apie vedybų sutartis rasite grotuvo slankiklį nustatę ties 31:50, o vedybų sutarčių kritika (ir kelios mano mintys) nuo ~38:00.

Regionų plėtrą – į stalčių?!

Naujasis premjeras Gediminas Kirkilas, lengva ranka dalijantis didelius pažadus (kurių įgyvendinti, beveik jau aišku, jam nereikės), kažkodėl tyli apie konkrečius žingsnius, kurie padėtų spręsti konkrečių žmonių konkrečias problemas. Štai iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kaip Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti regionų plėtrą.

O skaičiai pribloškia. Pavyzdžiui, statistika rodo, jog veikiančių ūkio subjektų daugėja tik Vilniaus apskrityje. Kitose verslas nustojo augęs 2001-aisiais. Per penkerius metus Vilniuje ūkio subjektų (paprastai tariant, įmonių) padaugėjo penktadaliu, o kitose apskrityse – vos keliais procentais.

Dar kraupesnis vaizdelis, kai ūkio subjektus skaičiuojame absoliučiais skaičiais. 2000-aisiais Vilniuje veikė apie 20,3 tūkst. ūkio subjektų, o šalyje jų buvo beveik 2,5 karto daugiau (47,6 tūkst.). Tuo tarpu šių metų pradžioje skirtumas sumažėjo iki 2 kartų (24,1 tūkst. Vilniuje ir 49,2 tūkst. kitose apskrityse).

Atrodytų, reikalus regionuose turėtų taisyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, tačiau bene vienintelis akivaizdus perversmas – tai platėjantys ir šviežiu asfaltu blizgantys keliai. Net ir milijonines lėšas pertvarkymams gaunantys šiukšlynai kuria ne ramybę, o vis didesnius ginčus. Kazokiškes dabar žino jau visa Lietuva, o Takniškius, Panaušupį, Jarubaičius, Lapes ir Zabieliškį, Mockėnus, Pakalnius, Auštrakius, Leikiškes, Dumpius (planuojamos kitų apskričių regioninių sąvartynų vietos) galime išgirsti visai netrukus.

Artėjantys savivaldybių rinkimai ženklins dar vieną pažadų regionų plėtrai pliūpsnį. Pavyzdžiui, de facto valdžią turintys socialdemokratai savo partijos programoje teigia: „<…> būtina išplėsti ir sutelkti valstybės paramą problemiškiems regionams <…> taikant struktūrinius plėtros reguliavimo svertus, tokius kaip regioniniai mokesčių tarifai ir pan., galima naudotis lengvatinių paskolų ar paskolų garantija, atleidimų nuo mokesčių, finansinėmis ar kitomis subsidijų formomis, finansuojant atrenkamus infrastruktūrinius ir socialinius projektus <…>“.

Keista, kad tokie žodžiai iš esmės neatitinka Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės sprendimų. Pavyzdžiui, pasaulinę praktiką taikyti Lietuvoje (mokesčius, kurie surenkami dėl specifinių vietos privalumų – pavyzdžiui, gamtos turtų gavybos mokesčiai, rinkliavos ir pan.) siūlančius pajūrio rajonų merus buvo bandyta nutildyti Vyriausybei pareiškiant, kad taip mokesčių paskirstyti negalima, esą tai diskriminuotų savivaldybes, kurių teritorijoje nėra tokių išteklių. Tokia pozicija tiesiogiai kertasi su minėta socialdemokratų programos nuostata taikyti regioninius mokesčių tarifus, kurie padėtų regionams pasinaudoti savo gamtos turtais – smėliu, žvyru, durpėmis, klintimis, nafta, dujomis ar mažiau ištirtais vertingais ištekliais (pavyzdžiui, anglies rūda Varėnoje).

Panašias į socialdemokratų deklaracijas turi ir Kazimieros Prunskienės vadovaujami valstiečiai liaudininkai. Jų programa deklaruoja siekį „Pasiekti, kad didžiausiais tempais ir palankiausiomis sąlygomis būtų vykdoma regioninės plėtros politika. Kad kaip galima daugiau ir efektyviau būtų įsisavinta ES ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, būtų pakankamai kofinansuojamos verslo plėtros programos.“

Deja, pasak europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės, regioninė plėtra Lietuvoje akivaizdžiai šlubuoja – įsisavinta vos 17 proc. lėšų, skirtų iš ES struktūrinių fondų 2004 – 2006 m. Ypač blogai panaudojamos lėšos, skirtos aštrioms Lietuvos problemoms spręsti: žmoniškųjų išteklių plėtrai, mokymams, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir kt.

Tačiau bene geriausiai žodžių ir darbų skirtumus parodo konkrečių ES struktūrinių fondų lėšomis paremtų projektų sąrašai. Pavyzdžiui, vieši Lietuvos verslo paramos agentūros duomenys rodo, kad vien Vilniaus mieste paramos sulaukė 33 projektai. Komentarų nebereikia, kai šį skaičių palygini su parama visai Tauragės (13 projektų) ar Utenos (14) apskričiai. Regionų plėtros tempai, o ypač – besiplečiantys regionai – tampa akivaizdūs.

Paskelbta www.omni.lt, www.santalka.lt

Vyksta informacinis karas. Kur eina fronto linija?

Faktai:

  • V.Pociūnas nuvertinėjo R.Paksą (V.Pociūnas prieš, jo nuomone, RU įtaką Lietuvoje);
  • V.Pociūnas sėkmingai dirbo vadovaujant M.Laurinkui (V.Pociūnas + M.Laurinkus = viena komanda);
  • R.Paksą nuvertinėjo V.Pociūno ir M.Laurinkaus komanda;
  • 2K tapo (?) R.Paksą nuvertusios komandos vidinių prieštaravimų priežastimi;
  • Susiformuoja dvi naujos VSD komandos: a) A.Pocius + (?) A.Januška; b) V.Pociūnas ir (ex) M.Laurinkus?
  • 2K ekonomiškai naudingas RU, nenaudingas Lietuvai (LRyto teiginiai);
  • kažkuri VSD grupuotė į viešumą išmeta rezervistų skandalą – “skalbiami” A.Valionis, A.Pocius (ar tai reiškia, kad jie vienoje barikadų pusėje?, kokia A.Januškos pozicija skandalo metu?)
  • RU užsipuola A.Janušką, kad šis kartu su gruzinais norėjo nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį (kitaip – kad JAV LT rankomis daro oranžinius ir kitų spalvų perversmus) – (kitaip2, RU sako, kad A.Januška yra JAV statytinis);
  • Miršta (?žūsta) V.Pociūnas (BLR palaiko pasyviąją istoriją, jog tai nelaimingas atsitikimas);
  • LRytas per “Ekstrą” puola A.Janušką;
  • A.Drižių sulaikė VSD [a] komanda, kai A.Drižius bando per “Laisvą laikraštį” ginti VSD [b] komandą;

Papildomi faktai, galintys daryt įtaką:

  • A.Paulausko nuvertimas (pradinės R.Paksą puolusios VSD komandos subyrėjimo akivaizdumas – valdžioje VSD [a] grupė, todėl A.Paulauską turėtų remti VSD [b] – kokia M.Laurinkaus pozicija?);
  • prie A.Paulausko nuvertimo prisideda konservatoriai – ar tai reiškia, kad jie palaiko VSD [a]?
  • Vyriausybės ir koalicijos griūtis:
    • AMB tik išoriškai out;
    • Darbo partija out;
    • Muntianas in (ar tai reiškia, kad jį palaiko VSD [a]?;
    • Viktoras Uspaskich out (po to net iš Lietuvos)
  • “Mažeikių naftos” privatizavimas:
    • “PKN Orlean” laimėjimas (kokia VSD [a] ir VSD [b] pozicija?);
    • naftos blokada (RU prieš lenkus ir juos palaikančią VSD grupuotę);

Išvados?

Kol kas niekas neaišku, išskyrus labai abejotiną galimybę, kad visi šie įvykiai absoliučiai nesusiję, o V.Pociūnas mirė dėl nelaimingo atsitikimo (pasigėręs).

Koks yra patirties matas? Arba ES kaip biurokratų rojus

Du kareiviai:

  • vienas tyliame pasienio poste prastovėjo 10 metų;
  • antras 1 mėnesį praleido fronto linijoje.

Kaip manote – kuris iš jų turi sukaupęs daugiau patirties ir yra vertingesnis karo lauke?

Europos personalo atrankos agentūra renkasi tylenius ir pasyvuolius. Jeigu netikite – pasiskaitykite bent vienas viešai skelbiamos personalo atrankos taisykles.. Galite būti puikus specialistas, tačiau jeigu jums trūks bent 1 dienos iki EPSO reikalaujamos „pasyvios sargybos“ termino – būsite automatiškai eleminuotas.

Kad tai ne tik mano išvedžiojimai, oficialus EPSO atsakymas:

<…>

What is certain that the 10 years of prof. exp. will be applied and remain required. The evaluation of the content of these years is a compency of the selection board. So, what will or won't be considered by the selection board as relevant prof. exp. can't be guaranteed by the administration.

<…>

This is of course a decision of the selection board; but I don't see how they could interpret the mentioned number of years (10) if less, it still makes 10.

<…>

Būtų labai juokinga, jeigu EPSO atrankos principus pradėtų naudoti kariuomenė, policija ar net visi verslininkai – efektyvumas, matyt, pramuštų visas lubas 🙂

« Older posts Newer posts »