Category: kasdienybė (Page 65 of 93)

Tikrai taip – gūdų 2002-ųjų gruodžio 11-osios vakarą pirmą kartą pamačiau gyvai (virtualiam pažinimui galima pridėti kokį 1-2 mėn.) savo mylimiausią Aušrytę 🙂

Nuo tada prabėgo daug smagių akimirkų, kai džiaugėmės, liūdėjom ar tiesiog gyvenom. Kaip žinia, nuo šios vasaros tai jau paremta ir pažadu prieš Dievą. Visiems abejojantiems galiu tik patvirtinti – vedybos veža!

Taip, taip. Kitą savaitę oficialiai gausiu ūkininko pažymėjimą. Pačiam juokinga, bet tsakant grįžtam prie žemės 🙂 Bet formalų pagrindą turiu rimtą – vystysiu Lietuvos bitininkystę!

Tuo tarpu būtų įdomu, gal teko kam tokius kelius jau praeiti ir galėtumėt pasidalinti patarimais:

1. ūkininko sodybos įkūrimas – kokie etapai?
   1. rajono architektas išduoda projektavimo sąlygas;
   2. paruošiamas projektas (supaprastintas ūkininkams);
   3. suderina – architektas, aplinkosauga (ar reikia?), kas dar?
   4. statybų darbai
2. ES struktūrinių fondų parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – kiek supratau, max paramos suma yra apie 83 tūkst. Lt ir tam reikia pateikti pseudo verslo planą? gal kas turite sėkmingai patvirtintų ir paramos sulaukusių pavyzdžių?
3. (jeigu) sėkmingai gaunama parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – kur toliau į ŽŪM galima aplikuoti dėl tolesnių ES lėšų gavimo galimybių?

Turiu Lietuvoje gana retai sutinkamą pomėgį – protėvių paieškas. Šis pomėgis leido suprasti, kas esu ir kodėl turiu teisę nekęsti maskolių, iš mano proproproprosenelio (aiškiau tariant – senelio senelio senelio) Juozapo Ulevičiaus atėmusių laisvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio teises ir palikusių tik sąlyginai laisvu valstiečiu.

Tie patys skaičiai ir vaizdai atveria ir naujus vaizdus. Iš pirminės gimimų, vedybų, mirčių informacijos galima sudėlioti įdomią palyginamąją informaciją, kuri iš dalies leidžia prognozuoti savo ateitį! Pavyzdžiui, apibendrinau savo 14 artimiausių protėvių (2 tėvų, 4 senelių, 8 prosenelių) duomenis.

Rožine spalva pažymėti tie protėviai, kurių mirtis nebuvo visiškai natūrali (pokario sprogmuo, nelaimingas atsitikimas, karo sužeidimų komplikacijos), o žalsvai pažymėti dar gyvi. Išvados:

1. jeigu tikėčiausi, jog mirsiu natūralia mirtimi, tai vidutiniškai turėčiau sulaukti beveik 76 metų amžiaus;
2. jeigu įtraukčiau visus atvejus, tai turėčiau išgyventi apie 70 metų.

Šis grafikas derina du kintamuosius – gyvenimo trukmę ir amžių vedybų metu. Išvados:

1. mano vedybų amžius iš esmės beveik tiksliai atitinka protėvių vedybų amžiaus vidurkį;

2. po vedybų iki mirties vidutiniškai galiu tikėtis pragyventi 41 metus;
3. jeigu atmestumėm nesava mirtim mirusius, tai po vedybų turėčiau pragyventi 45+ metus, o gyvi tėveliai ir močiutė šį rodiklį kiekvieną dieną didina;

4. Liudviko Kučinsko vedybos buvo jau trečiosios, ankstesnių dar neturiu
   duomenų, todėl gyvenimas po vedybų dar turėtų pailgėti keliais metais,
   įtraukus pirmųjų vedybų datą;
5. savo natūralią mirtį pagal vedybų datą galiu prognozuoti apytiksliai sulaukus 73 metų (27,5+45).

Pagalvojau ir suskaičiavau, kiek esu sėslus:

• iki 1995 rugsėjo – Utena;
• iki 1996 rugsėjo – Kaunas, KTUG barakas;
• iki 1997 kovo – Stamford'as, barakas;
• iki 1998 birželio – Kaunas, KTUG barakas;
• iki 2000 sausio – Vilnius, VU TF barakas;
• iki 2002 rugpjūčio – Vilnius, I butas;
• iki 2003 spalio – Vilnius, VU TF barakas;
• iki 2005 sausio – Vilnius, II butas;
• iki 2007 rugsėjo – Vilnius, III butas;
• dabar – Vilnius, IV butas.

Taigi, per pastaruosius 12 metų gyvenamąją vietą keičiau 9 kartus!

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.



Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.



Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.



Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.



Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,



nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.



Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.



Meilė niekada nesibaigia.



Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.



Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.



Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.



Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.



Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.



Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

P.S. 1 Kor 13,2 – negaliu nepasidalinti