XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 43 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Korupcija lietuviškame versle – kasdienybė?

Dar galite pabandyti pasitikrinti – Laimas Naudužas buvo vienas iš „Rimi“ tinklo prekių vadybininkų. Jo atsakomybės sritis – elektros prekės, buitinė technika, telefonai ir telefono kortelės, laikrodžiai, foto prekės, maitinimo elementai, lizingo paslaugos pirkėjams. Jo darbo telefonas – 246 1097.

Dabar jis – iš darbo (ne maisto prekių grupės vadovo) savo noru išėjęs ir teismo sprendimo laukiantis įtariamasis (via lrytas.lt). Prekybos tinklui tai dar vienas komunikacijos košmaras. Savininkams – akivaizdus įrodymas, jog darbuotojai gali vogti akcininkų pinigus.

Tai ne pirmas panašus atvejis Lietuvoje dirbančių tarptautinių įmonių praktikoje. Skandalingai 2008-aisiais beveik visą televizijos kanalų TV3, TV6 vadovų komandą pakeitė „Modern Times Group“. Nors oficialiai niekas kyšininkų su antrankiais nesulaikė, tačiau puse lūpų buvo šnekama, jog esminė problema – finansų įsisavinimo tradicijos. Continue reading

„Žinių radijas“ apie referendumo ribą

Ketvirtadienį Agnė Skamarakaitė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pakalbino kaip Piliečių Santalkos Tarybos narį, ką manau apie galimybę Lietuvoje svarbiausius valstybės ir tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu.

Laidos įrašą galite rasti čia (apie 24,1 Mb byla). Mano mintis galite paklausyti nuo 30 minutės.

Trumpai naująją iniciatyvą mažinti reikalavimus referendumo inicijavimui vertinčiau teigiamai. Surinkti 300 tūkst. parašų – iš tiesų nerealu. 50 proc. dalyvavusių kartelė referendumo teisinei galiai suteikti – taip pat per aukšta. Galimi sprendimai – leisti parašus rinkti elektroniniu būdu (integruojant VMI el. deklaravimo sistemą), mažinti 300 tūkst. ribą.

„Infobalt“ pokyčiai ir pranešimas penktadienį

Vakar startavusi „Infobalt“ konferencija iš tiesų turi šansų grįžti į geriausius savo 1998-20002 metų laikus. Beveik du šimtai žiūrovų, kurie internetu stebi gyvą prezentaciją – puikus rezultatas.

Penktadienį pranešimą skaitysiu ir aš, aišku, nagrinėsiu savo tradicinę temą – interneto svetaines, žiniasklaidą ir teises bei pareigas, kurios tapo kūnu po paskutiniojo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimo. Formaliai tai bus vienas iš MRU Socialinės informatikos fakulteto dienos (penktadienio) pranešimų (darbinis pavadinimas – „Įmonės interneto svetainė naujosios žiniasklaidos šviesoje: daugiau teisių ir pareigų“), pagal konferencijos programą – startuosiu apie 13:30.

E-valdžiai trūksta e-vado

Antradienį pasinaudojau savo akreditacija ir sudalyvavau Archyvų departamento Vyriausybės rūmuose organizuotame seminare dėl elektroninių dokumentų naudojimo viešajame sektoriuje.

Vaizdas nykus. Nors teisiniai ir technologiniai aspektai tikrai rimtai analizuojami (skaitytų pranešimų elektronines versijas galite atsisiųsti iš čia), tačiau esminė problema kitur – klausantis ir diskutuojant su konferencijos dalyviais neapleido mintis, jog visa elektroninių dokumentų naudojimo idėja tėra eilinė biurokratų idea fixe, o ne noras efektyviau, sparčiau ir rezultatyviau dirbti.

Neišgirdau atsakymų į tokius, mano manymu, esminius klausimus – kada elektroninių dokumentų archyvai pradės veikti? (su sąlyga, jog turime apie 25 tūkst. valstybės tarnautojų) kiek kainuotų jų viso dokumentų srauto pavertimas į elektroninį formatą ir veiklos išlaikymas 1 metų laikotarpiu? kaip bus užtikrinamas technologinis neutralumas (pavyzdžiui, info-beraščiams pensininkams), kiek kainuoja 1 popierinio dokumento pavertimas elektroniniu? Continue reading

Zarasų rajonas reikalauja tęsti misiją Kosove?

Kaip žinia, nemažai verslo reikalais bendrauju su norvegais, todėl šią savaitę šalia verslo reikalų turėjau progą pakalbėti ir bendresnėmis temomis. Viena jų – tai imigrantai ir jų įsiliejimas į mūsų bendruomenes.

Nebijau savo nuomonės, tačiau šiais tolerantų laikais iš karto turiu įspėti – mano nuomonė yra subjektyvi ir nesijaučiu nė kiek blogai, jog ji neatitinka viešoje erdvėje sklandančių politinio korektiškumo reikalavimų.

Eilinį kartą ir vis plačiau pasakodamas svečiams apie Lietuvos istoriją visada patenku į tolerancijos sritį. Kas tai bebūtų – vokiečiai, norvegai, japonai ar kitų valstybių atstovai, visiems daro įspūdį galybė skirtingų religijų šventovių Vilniuje. Ir kaip kontrastas – žymiai labiau homogeniškesnis Kaunas. Todėl natūraliai išsiskiria dvi tautinių/religinių mažumų grupės – „artimieji kaimynai“ ir „svetimieji“. Continue reading

« Older posts Newer posts »