XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 2 of 82)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

„Vyrai kalba“ apie Lietuvos pilietybės kainą… eurais

Laidoje aptariame:

  • Ar mes išmokome ruoštis karantinui ar bet kokiai kitai ekstremaliai situacijai?
  • Kiek olimpinių medalių ar eurų kainuoja Lietuvos pilietybė? Ar reikia duoti pilietybę sportininkams?
  • Robertas Dargis prieš Aušrinę Armonaitę – ar valstybę valdyti gali tik kažką pasiekę versle?
  • Prekybos tinklų gudrybės, verčiant prisipirkti nereikalingų prekių
  • „Naudoti karstai“ – atsakingas gamtos saugojimas ar mirusiųjų apgavystės?
  • Ar galima trukdyti darbuotojus po darbo?

Visą laidą galite pamatyti „Žinių radijo“ paskyroje „Patreon“ platformoje (nuoroda) arba „Delfi Plius“ (nuoroda).

2022-01-20 laidos anonsas

Kokie ženklai rodo, kad komunikacija išgyvena krizę? „Belaruskalij“ atvejis

Pirma, nuo krizės pradžios gruodžio 8 dieną BFK posėdyje apie Lietuvos poziciją ir veiksmus jau spėjo pasisakyti „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministrai, Ministrė pirmininkė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, uosto vadovas ir daug kitų mažesnio rango pareigas užimančių, tačiau su tema susijusių pareigūnų ir politikų.

Suprantama, jog opozicija, oponentai („Birių krovinių terminalo“ vadovas ir pan.), nepriklausomi ekspertai visada komentuos ir niekas jų nesuvaldys, tačiau nuosekli krizių komunikacija reikalauja, kad situaciją valdanti grupė būtų vieninga kaip kumštis ir turėtų vieną vienintelį kalbėtoją krizės tema.

Antra, kiekviena valdoma krizė prasideda ir baigiasi labai aiškiu krizės valdymo centru. Tai gali būti formali struktūra, gali būti panaudota esama ar kuriama nauja, tačiau principas aiškus – į šį centrą suburiami visi (!) valdomų organizacijų pagrindiniai funkciniai žmonės ar net ir tiesiogiai vadovai.

Idealiu atveju toks centras formuojamas fiziškai – pavyzdžiui, Vyriausybės posėdžių salėje gali būti įkuriamas tokio centro štabas ir jis veikia tol, kol krizė nesuvaldoma.

Esminis tokios sprendimo privalumas – išnyksta improvizacijos, labai aiškiai pasiskirsto funkcijos ir visiems natūraliai tampa aišku, kad viešai komentuoja tik vienas asmuo – šio centro vadovas arba jo labai aiškiai paskirtas atstovas spaudai.

Trečia, viena didžiausių grėsmių krizei plėtotis – slėpti informaciją, ją dozuoti ar kitaip manipuliuoti. Iš esmės visa krizės informacija turi būti vienareikšmiškai sukaupta krizės valdymo centre. Būtent čia ji turi būti apjungta į vientisą pasakojimą ir tik ši įvykių versija gali būti transliuojama į viešumą.

Jeigu informacija siurprizų būdu paaiškėja – vėlgi, ji integruojama į bendrą pasakojimą, tačiau tik tiek ir tik tada, kiek ir kada tai suderina ir palaimina krizių valdymo centras.


Deja, bet šiomis dienomis matomas „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų veiksmų chaosas rodo, kad iš esmės nei vienas uždavinys nėra realizuotas: (1) komentuoja kas nori ir kaip nori; (2) jokio aiškaus krizės valdymo centro nėra; (3) informacija vaikšto kaip tik nori, bet ne centralizuotai ir nenuosekliai.

Komentaras skelbiamas ir „Delfi/M360.

Apie eglučių įžiebimo koncertų kaštus ir jų vertę

2021-12-02, Kas vyksta Kaune

Portalas „Kas vyksta Kaune“ lygino skirtingų Lietuvos miestų kalėdinių eglučių įžiebimo švenčių organizavimą, tikslus ir kaštus. Mano komentaras:

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, Kauno šventines išlaidas reikėtų nagrinėti pagal tai, kas yra naudos gavėjas.

„Jeigu šventė pavyko, buvo kokybiška, didelė ir joje dalyvavo daug žiūrovų, galima tik pasveikinti. Miestas savo miestiečiams padarė šventę – tokia miesto funkcija. Tačiau jeigu tai buvo uždaras vakarėlis su neaiškia kaštų struktūra, šitoje vietoje klausimas yra, ar šventė verta išlaidų“, – teigė jis.

L. Ulevičius neatmetė galimybės, kad po renginių organizavimu gali būti paslepiamos kitos išlaidos, pavyzdžiui, eglutės pastatymas ir papuošimas: „Kai kuriais atvejais tos išlaidos pasiteisina. Pavyzdžiui, Vilniaus situacija. Praeitais ir užpraeitais metais eglučių statymas buvo nepigus, bet miestas sulaukė tarptautinio dėmesio ir miestiečiai žavėjosi.“

Visgi, pasak L. Ulevičiaus, kategoriškai teigti, kad šventiniams papuošimams ar koncertui skirta suma per didelė ar per maža – dar per anksti.

„Tiesiog reikia matyti visą kaštų eilutę ir tada spręsti, ar reikėjo kokio nors stebuklingo atlikėjo, ar šviesų spektaklio ir kokią tai naudą davė. Jeigu tai davė naudą apčiuopiamą, jeigu didžioji dalis patenkinti ir laimingi, tada reikia paploti miestui. Tačiau jeigu tai buvo vienkartinis veiksmas, kuris „suvalgė“ atliekamo biudžeto dalį ir didžioji dalis miestiečių tuo nei pasidžiaugė, nei kažkokią kitokią naudą gavo, tada kyla pagrįstas klausimas, kad tokios išlaidos ant ribos“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.

Priminus, kad Kauno eglutės įžiebimo šventiniame koncerte dalyvavo rinktinė publika, o uždara šventė buvo transliuojama per televiziją ir skirta ne tik kauniečiams, L. Ulevičiaus iškėlė klausimą, ar toks Kauno ėjimas miestui bus naudingas.

„Čia išeina skaičiavimas sudėtingesnis. Ar iš tiesų tas renginys pritrauks svečių dėmesį, ar į Kauną plūstelės gyventojų iš Zarasų, Akmenės ar iš Marijampolės? Ir ar jie grąžins miestui kažkokią naudą? Teoriškai toks variantas įmanomas, tačiau mes puikiai suvokiame, kad dabartinėje situacijoje vargu, ar labai didelė Lietuvos gyventojų masė svečiuosis Kaune“, – komentavo L. Ulevičius.

iš kaunas.kasvyksta.lt

Visa publikacija „Kaune ne tik eglutė brangiausia: įžiebimo koncertas su TV transliacija kainavo 120 tūkst. eurų“ skelbiama interneto svetainėje kaunas.kasvykstalt.

Akademinis interesų konfliktas: parama gydytojams ir jų „moksliniai tyrimai“

Spalio 29 dieną Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paviešino LABAI įdomius duomenis – oficialiai vaistų tiekėjų deklaruotą paramą įvairiems Lietuvos juridiniams asmenims.

Šiuo kartu nesileisiu į plačiai paplitusios ir visiškai ignoruojamos korupcinės praktikos tyrimą, kai vaisto X gamintojas skiria paramą gydytojų, išrašinėjančių vaistą X savo pacientams, mokslinėms stažuotėms ar kitokiai neva-profesinei veiklai egzotiškuose kraštuose.

Panagrinėsiu konkretų atvejį.

Farmacijos įmonių parama UAB „Medicinos spaudos namai“

VVKT duomenys rodo, kad UAB gavo paramą iš:

  • Baxalta Lithuania – 1 800
  • Berlin Chemie Menarini Baltic – 25 800
  • Bayer – 500
  • Ferring – 1 573
  • Grindeks – 1 815
  • Novartis – 2 178
  • Meda Pharma SIA  – 25 307
  • Mylan Healthcare – 5 600
  • Sanofi – 1 210
  • Servier pharma – 8 300

Viso 74 083 eurų.

Medicinos krypties „mokslo žurnalų“ leidyba ir „mokslo renginių“ organizavimas

Greita paieška leidžia sužinoti, kad šis paramos gavėjas valdo www.emedicina.lt, t.y. įvairių sričių medicininių žurnalų leidybą, renginių organizavimą ir kita panašia veikla užsiimantį portalą.

Pavyzdžiui, čia leidžiami leidiniai gastroenterologijai, hepatologijai, oftalmologijai, otorinolaringologijai, psichiatrijai, pulmonologijai, imunologijai, alergologijai, skausmo medicinai, diabetui, gerontologijai, geriatrijai, urologijai ir kt.

Čia taip pat organizuojamos konferencijos gydytojams ir vaistininkams. Pavyzdžiui, dabar galima registruotis į specializuotą konferenciją urologams Urologiniai sindromai“. Konferenciją neva organizuoja Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, nors visi registracijos rekvizitai – UAB. Dar įdomiau, kad tokios konferencijos dalyviams žadamas net Kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas – be to, užtenka tik prisijungti nuotoliniu būdu su pateiktu kodu. Konferencijoje pranešimus skaito įvairūs mokslo daktarai, tačiau NIEKUR ir NIEKAIP nėra nurodomas galimas esminis interesų konfliktas su organizatoriaus rėmėju.

Akademiniai interesų konfliktai

Dar įdomesnė dalis su UAB leidžiamų žurnalų „moksliniu“ statusu.

Mokslinių publikacijų duomenų bazėse greitai rasite daugybę publikacijų, kur mokslinių (!) leidinių leidėja nurodoma ta pati UAB. Pavyzdžiui:

UAB leidžiami leidiniai laikomi vertais „mokslinių leidinių“ statuso

Tačiau man nepavyko rasti nei vienos publikacijos, kurioje UAB būtų atvirai deklaravusi savo akivaizdų interesų konfliktą.

Tai rimtas akademinės etikos pažeidimas, kuris kelia klausimą dėl pasitikėjimo tokiomis lietuviškos medicinos publikacijomis, jų nešališkumu, o ir tokią paramą skirstančių farmacijos įmonių beigi ją priimančių gydytojų skaidrumu.

Juk jeigu koks nors „Springer“, „Wiley“ ar „Elsevier“ gautų paramą iš publikacijų turiniu tiesiogiai suinteresuotų korporacijų – skandalas būtų milžiniškas. O Lietuvoje kol kas tylu 🙂

« Older posts Newer posts »