XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 81 of 216)

Vitas Tomkus vėl rašo…

Turbūt daugelis dar prisimena pirmuosius 12 Vito Tomkaus laiškų „Respublikos“  skaitytojams apie žydų ir gėjų sąmokslą.

Atrodo, sulaukėme tęsinio („Lietuviais esame mes gimę…“ kopija balsas.lt) – šį kartą dienraščio leidėjas rašo neutraliau, netgi visai ramiai. Žinoma, tebėra ryškus nacionalistinis būdas, tačiau tik keliose vietose galėčiau rimtai prieštarauti. Pirma, lieka neaišku, ką leidėjas vadina „lietuviais“? Pavyzdžiui, ar rusų sentikiai, Lietuvoje gyvenantys kokius 400-500 metų, patektų į bendrapiliečių (pagal V.Tomkų) sąrašą? O kaip su Lietuvos žydais? Ar jie, autoriaus nuomone, gimimu pažymėti būti niekšais?

Su daugeliu kitų Tomkaus minčių vingių daugeliu atvejų sutikčiau – tiek dėl savigarbos, tiek dėl meilės Tėvynei, tiek dėl lytinių mažumų gynybos entuziastų.

Antra abejonė dėl paties autoriaus kritikos ir „Respublikos“ leidinių grupės darbo metodų. Ar leidėjas ranką prie širdies pridėjęs nori pasakyti, jog tiek „Respublikos“, tiek „Vakaro žinių“ veikla neprisideda prie vienas kitą šantažuojančių valstybės galvų gyvenimo būdo?

Sunkmečio Lietuva – už dramblius, ne blusas

Šnekant verslo elito žargonu, galima būtų sakyti, jog antikrizinių priemonių planas gerokai vožtelėjo lietuviško verslo blusoms. Kitaip – individualiai privataus verslo jūroje besimurkdantiems. Kaip kitaip būtų galima pavadinti mokestinės naštos padidinimą ir jos kartelės nustatymą ties 48,225 proc. riba?

Vieša paslaptis, jog tarp individualia veikla besiverčiančių tikrai galima rasti ne vieną ir ne du milijonierius. Tikrai buvo ne viena ir ne dvi realios teisinio reguliavimo spragos, kurios pavienės individualios veiklos skatinimą leido išnaudoti stambių verslo banginių „mokestinės naštos optimizavimui“. Tačiau valstybei turėtų rūpėti ne tik naikinti tokias teisės spragas, bet ir išlaikyti tą smulkaus verslo skatinimo mechanizmą, kuris buvo tapęs rimta parama Lietuvos „verslo blusoms“ (gerąja prasme) veisti. Continue reading

(netiesa) Raimundas Milašiūnas nuvestas Marco Pacori keliu

Šis įrašas buvo sukurtas pagal viešai skelbtą „Lietuvos ryto“ straipsnį ir viešą Vyriausybės spaudos tarnybos pareiškimą. Pasirodo, psichoanalitiko laiške Andriui Kubiliui išdėstytos mintys neatitinka realaus interviu turinio, todėl šiame įraše darytos sąsajos nėra teisingos.

Priminsiu – per Rolando Pakso apkaltą dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė pora straipsnių , kuriuose žurnalistas Paulius Jurkevičius kalbino italų neverbalinės elgsenos ekspertą Marko Pakorį (Marco Pacori).

Pakako man (tuomet buvau LR Prezidento patarėjas ryšiams su visuomene) tiesiogiai susisiekti su juo ir šis atvirai paneigė visas „Lietuvos ryte“ jam priskirtas išvadas (mano skundai Žurnalistų etikos inspektoriui). Dar daugiau, ekspertas išreiškė nuostabą dėl dienraščio straipsnyje išdėstytų faktų ir akcentavo, jog neigiamų dalykų apie Prezidentą nėra sakęs.

Šį kartą situacija kartojasi su psichoanalitku Raimundu Milašiūnu, kurį kalbino žurnalistė Ginta Gaivenytė . Šiandien Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kur Raimundas Milašiūnas neigia jam priskirtus teiginius: Continue reading

Lietuviškasis „Playboy“ nėra matęs JAV kolegų?!

Apie pirmuosius lietuviškojo „Playboy“ žingsnius jau esu rašęs . Turiu pažymėti, jog antrasis numeris gerokai pažengęs į priekį (nes pateikta nemažai gero verstinio turinio), tačiau akivaizdu, jog leidėjai sunkiai sprendžia platinimo problemą.

Pirmąjį numerį gavau supakuotą į baltą voką su leidyklos namų „Santa“ simbolika. Galbūt gera proga savireklamai, tačiau eiliniam vartotojui tai įspūdžio neturėtų padaryti. Man ir nepadarė.

Antrojo žurnalo numerio kelias buvo dar įspūdingesnis – kai jau kelias dienas žurnalą mačiau ir spaudos lentynose, ir internete buvo girdėti įspūdžiai (jau nekalbant, kad kalendoriaus nuotraukas Gedo skyrelyje mačiau jau gerokai anksčiau), kažkurį vakarą žmonikė grįžo su „Bijustos“ lapeliu, prikabintu ant laiptinės durų. Continue reading

« Older posts Newer posts »