XXI a. kasdienybės dienoraštis
Pirma, kažkada rašiau, kaip skaldyti Maskvą.
Antra, kažkda paminėjau, kas mus jungia su Minsku, Kijevu ir Krokuva (Varšuva), Ryga, Talinu ir Tbilisiu.
Trečia, kažkada brėžiau, kad taip galime plėsti demokratijos ir savo įtaką.
Manau, metas daryti išimtį dabartinėje nebendravimo aukščiausiu lygiu su Baltarusija politikoje ir aktyviai palaikyti Sašos iniciatyvą bendrai kovoti prieš Maskvą. Tai istorinis šansas reinkarnuoti LDK.
Atrodytų, gal 2-3 proc. lietuvių įdomus www.omni.lt pasakojimas apie Pablo Montojos startą NASCAR lenktynėse.
.. o pasaulį apverčia vienas žodis „žinoma“.
Lietuvos žurnalistikos centras kasmet kviečia komunikacijos specialistus klausyti ryšių su visuomene profesinių studijų kurso. Šiais metais teko skaityti vieną iš įvadinių paskaitų, skirtą ryšių su visuomene etikos klausimams.
Nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje nuolatos traukiasi ir mažėja, kartu keičiasi ir ryšių su visuomene veiklos laukas, todėl etika tampa iš tiesų aštria tema. Daugelis kolegų, manau, būtų linkę šią sritį tyliai apeiti, tačiau toks sprendimas tik ilgintų mūsų visų agoniją.
Savo paskaitoje (galite atsisiųsti „Powerpoint“ prezentaciją) dėmesį atkreipiau, jog etikos klausimus vertėtų skaidyti į penkias dalis:
Šių etikos klausimų nagrinėjimui būtinos suderintos ryšių su visuomene, etikos sampratos, todėl ir joms skyriau pakankamai daug laiko.
Šiandien Lietuvos žurnalistikos centre skaitysiu paskaitą „Ryšių su visuomene etika“. Nors jai pasiruošti teko per labai trumpą laiką, tačiau, tikiuosi, pavyks auditorijai pateikti pagrindinius iššūkius, tenkančius mūsų profesijos žmonėms šiuo laikmečiu.
Įdomu, kad šiandien Rytis Juozapavičius interneto portale www.alfta.lt pateikia rimtą kritiką dėl Lietuvos komunikacinių kanalų (t.y. visuomenės informavimo priemonių – žiniasklaidos) etikos, pamatinių jų veiklos principų.
Iš esmės pritardamas išreikštai pozicijai, jog situacija prasta ir perdėm ciniška (tai lygiai taip pat teisinga ir mūsų – komunikacijos – srities specialistams), noriu tik paminėti, kad egzistuoja dar keturios tiek pat skaudžios sritys – vertybių etika, tikslinių auditorijų etika, konkurencinių pranašumų etika ir informacinių paketų etika. Apie juos, tikiuosi, plačiau papasakosiu po šiandienos paskaitos.
P.S. paskaitos metu rodytą prezentaciją galite atsisiųsti, naudodamiesi paskutinio mano knygos blogo www.ulevičius.lt įrašo nuorodomis.
Kažkada užkliuvo vienas blogas.lt įrašas:
Parašė Pasimetusi 2006-09-24 17:33
Po nakties pas mane šįryt paklausiau DPV, ar jis pavydus. Atsakymas mažumėlę šokiravo… “Ne. Netgi neįpareigojantis seksas tarp bendradarbių – nieko tokio 😀 Labiau vertinu pasitikėjimą vienas kitu bendresne prasme.” Dar šiek tiek išvedžiojimų visokių buvo, bet visko čia nepapasakosiu. Esmė – vienas kitas fizinis nuklydimas į šoną – nieko tokio. Juk visiems pasitaiko. Flirtas su kitais vyrais gali jį paveikti netgi teigiamai 🙂 O vat ilgalaikiai artimi santykiai su kitu žmogumi jau žeidžia. Paklausiau “ar tikrai nieko tokio neįpareigojantis seksas su bendradarbiu?? Nejaugi tu nejauti jokio savininkiškumo jausmo? Na… Kad čia mano ir neduosiu niekam kitam naudotis..” Atsakė, kad apskritai jam nesuvokiamas toks dalykas kaip “priklausymas kažkam”. Žmonės būna kartu todėl, kad jiems kartu gera, bet jie jokiu būdu nėra vienas kito nuosavybė. Neslėpiau savo nustebimo dėl tokios jo pozicijos. Pasakiau, kad tokią pačią nuomonę kažkada bandžiau išdėstyti savo vyrui, bet likau nesuprasta.
[Vadinasi, mūsų nuomonės ištikimybės klausimu panašios].
Šiandien skaitau L.T. straipsnį „Jungtiniuose Arabų Emyratuose – pusantro tūkstančio sekso vergių iš Lietuvos“:
Ar aš tikrai esu beviltiškas davatkinas ar kažkas blogai su keliais metais už mane jaunesnių vertybėmis?
Apie vairuotojų egzaminus rusų kalba ir aukštų technologijų eksportą į Taivaną
LRT radijas, Radijo ringas
© 2026 Liutauras Ulevičius
Theme by Anders Noren — Up ↑