Kaip delfi.lt jau paskelbė, Andrius Tapinas uždarė savo blogą www.blogas.lt/tamsusis, kuriame nuosekliai plėtodavo mintis apie savo patirtį, lošiant pokerį – azartinį lošimą. Andrius Tapinas paskutiniame savo blogo įraše (pagal „Google“ išsaugotos kopijos duomenis) spalio 24 dieną pateikė priežastis (atrinkta ir paryškinta mano):
Komisija skelbia karą portalams ar asmeniniams svetainėms ir dienoraščiams ir triuškina juos pasitelkusi visą savo galybę. Bet Vilniaus gatvėse važinėja troleibusai su atvira lošimų bendrovių reklama, jų logotipai tarsi nekaltai pasirodo televizijos eteryje, sporto varžybų metu sukasi lažybų bendrovių tiesioginiai pasiūlymai lažintis, į lažybų punktus ir lošimų namus be jokių problemų užsuka nepilnamečiai, nors tai yra bene pats grubiausias koks gali būti įstatymo pažeidimas. Ir dar būtų galima vardyti ir vardyti. Tie, kurie žino, kokią laidą reikia žiūrėti netrukus ten turėtų pamatyti specialų tyrimą apie lošimų verslą ir jo užkulisius.
<...> Tamsiajam nėra laiko ir nori leisti ilgas valanda įrodinėjant, kad nėra jo internetinis dienoraštis šėtono įrankis, tikrai yra prasmingesnių ir įdomesnių būdų leisti laiką. Man buvo smagu čia rašyti, dalintis patirtimi ir naujienomis, pasikeisti nuomonėmis ir pačiam sužinoti kažką naujo. Iš to, kad blogo lankomumas nuo keliasdešimties unikalių kasdienių lankytojų balandį per nepilną pusę metų išaugo iki daugiau kaip keturių šimtų pagal Statcounterio duomenis, parodo, kad kažkiek įdomu ir naudinga buvo ir jums. <...>
Istorija prasidėjo rugpjūčio 28 dieną, kai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Janulis interneto portalui alfa.lt atsiuntė raštą, kuriuo informavo, jog atliekamas tyrimas dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318 straipsnį, konkrečiai – dėl interneto portalo skilties „Alfa pokeris“.
Komisija remiasi Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi (paryškinta mano):
Iš karto paminėsiu, kur klysta komisija – itin lanksčiai ir plačiai taikydama reklamos sampratą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (paryškinta mano):
Andriaus Tapino paskutinio blogo įrašo akcentai aiškiai rodo, jog komisija perlenkia lazdą – nei blogas, nei interneto portalo skiltis nėra susijusi su autoriaus komercine ar profesine veikla. Atvirkščiai – tai pomėgis, laisvalaikis. Juo labiau, kad ir autorius pabrėžia, ir lankytojai pritaria, jog jokio tiesioginio skatinimo nebuvo.
Akivaizdu, jog komisija pažeidė ar bent siekia smarkiai apriboti (ypač – precedento prasme) tiek interneto portalo, tiek autoriaus savairaiškos laisvę. Tą ir minėjau Rasai Lukaitytei minėtame delfi.lt tekste (paryškinta mano):
Tuo tarpu Liutauras Ulevičius, pats rašantis interneto dienoraštį ir Mykolo Romerio universitete rengiantis daktaro disertaciją apie teisinį elektroninės žiniasklaidos statusą, DELFI sakė manantis, kad būtina ieškoti balanso tarp saviraiškos laisvės ir visuomenės interesų apsaugos. Jis būtų linkęs palaikyti kolegą blogerį.
„Aš iš bendrojo išsilavinimo manyčiau, kad draudimas reklamuoti azartinius žaidimus turėtų galioti tik juridiniams asmenims, jeigu fiziniams asmenims uždrausime kalbėti apie azartinius lošimus, tai čia bus totalus saviraiškos laisvės draudimas, kuris nedera su apskritai bet kokia sveika logika. Tada turėtume uždrausti kalbėti ir apie stalo žaidimus“, – sakė jis.
L. Ulevičius sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriumi, kuris yra pateikęs tinklalapiui blogas.lt prašymą panaikinti vieną blogų [nuoroda į platesnį atvejo nagrinėjimą], nes jame talpinta informacija apie sprogmenų gaminimą, tačiau abejoja, ar šiuos du atvejus galima sulyginti.
<...>
P.S. išsamią teisinę situacijos aplinkybių analizę pateiksiu artimiausiomis dienomis
Papildymas, 17:35
Įdomu, jog kažkuo panašus ginčas jau buvo kilęs Farmacinės veiklos įstatymo atveju. Svarbi LR Konstitucinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 dienos Nutarimo ištrauka:
6.2. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą – konstitucinę vertybę, gali būti įstatymu tam tikru mastu ribojama ir informacijos laisvė (kaip minėta, apimanti inter alia reklamos laisvę). Tačiau toks šios konstitucinės laisvės ribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, o pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.
Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas, reklamos (kartu ir informacijos) laisvę įstatymu ribodamas tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra jiems žalinga. Pažymėtina ir tai, kad reklamą riboti selektyviai, t. y. riboti jos skleidimą ir (arba) gavimą vienais šaltiniais ir neriboti skleidimo ir (arba) gavimo kitais šaltiniais, galima tik tada, kai toks diferencijuotas ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Ypač pabrėžtina, kad įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina inter alia žmogaus sveikatai apsaugoti.
<...>
