Vakar Virginijus Savukynas, nors ir užimantis kardinaliai priešingą poziciją dėl Dariaus Kuolio darbo perspektyvų nacionaliniame radijuje ir televizijoje nei aš, pakvietė į paskutinę šį sezoną laidą „Savaitės atgarsiai“ (laidos įrašas LRT archyve ~130 Mb).
Kartu su Arvydu Matulioniu, Mantu Adomėnu ir Artūru Tereškinu diskutavome apie tapatybę – Lietuvos, lietuvio ir lietuvių. Mano pozicija – neturime tapatybės, nes nesuvokiame savęs, savo aplinkos, savo šaknų. Tik bendras visa to vaizdas gali atsakyti, kokios mūsų pamatinės vertybės, kaip turėtumėme jas ginti, kaip jos turėtų padėti gyventi geriau ateityje. Kitu atveju visi liekame pajungti dirbtinėms idėjoms apie drąsią Lietuvą ar panašiems kitiems „iš dangaus“ nuleistiems šūkiams.
Noriu atsiprašyti puikią idėją sugalvojusio Sigučio Jačėno ir patikslinti, jog vėliavos keitimo ceremonijos su koncertais, rūmų parko atidarymu, parodomis prie Prezidentūros buvo pradėtos dar 2003-iųjų vasarą (kvietimų visuomenei pavyzdžiai), o ne prieš pusmetį, kaip minėjau laidoje.
Gegužės 6-ąją pasibaigus pora mėnesių trukusiam parašų rinkimui dažnas paklausdavo: „tai nesurinkot?“. Ramindavau, jog turime planą B. Penktadienį jis pilnai įgyvendintas ir tegaliu pasidžiaugti, jog pora mėnesių veiklos nenuėjo perniek – 
Nei daug nei mažai vėluojame. Trys savaitės praėjo po Piliečių Santalkos 