Kaip žinia, nemažai verslo reikalais bendrauju su norvegais, todėl šią savaitę šalia verslo reikalų turėjau progą pakalbėti ir bendresnėmis temomis. Viena jų – tai imigrantai ir jų įsiliejimas į mūsų bendruomenes.
Nebijau savo nuomonės, tačiau šiais tolerantų laikais iš karto turiu įspėti – mano nuomonė yra subjektyvi ir nesijaučiu nė kiek blogai, jog ji neatitinka viešoje erdvėje sklandančių politinio korektiškumo reikalavimų.
Eilinį kartą ir vis plačiau pasakodamas svečiams apie Lietuvos istoriją visada patenku į tolerancijos sritį. Kas tai bebūtų – vokiečiai, norvegai, japonai ar kitų valstybių atstovai, visiems daro įspūdį galybė skirtingų religijų šventovių Vilniuje. Ir kaip kontrastas – žymiai labiau homogeniškesnis Kaunas. Todėl natūraliai išsiskiria dvi tautinių/religinių mažumų grupės – „artimieji kaimynai“ ir „svetimieji“.
Su norvegu sutarėme, jog „artimieji kaimynai“ (mūsų atveju kai kurie net yra tapę neatsiejama lietuvių tautos dalimi – lenkai, baltarusiai, žydai, rusai, latviai, ukrainiečiai, totoriai, norvegų – tai visi skandinavai, iš dalies baltai, germanai) esminio pasidygėjimo nekelia, tuo tarpu „svetimieji“ (negrai, pakistaniečiai, kinai, arabai) – dar ir kaip.
Du įdomūs pavyzdžiai iš šiandieninio Oslo gyvenimo. Pirmas – tai visai šviežias tamilų protestas Osle prie Norvegijos parlamento su reikalavimais, jog Norvegija imtųsi spaudimo prieš Šri Lankos valdžią! Taip neva Norvegija turi darbais įrodyti savo tarptautinius įsipareigojimus.. Kita istorija, tai pagrindinė Osle Karlo Johano gatvė. Kiek pastaraisiais metais pačiam teko lankytis, į pavakarį ji pavirsta tik prostitučių alėja, kurios bet kokį praeivį gaudo už skvernų. Suprantama, tokia aplinka padorių žmonių netraukia. Absoliuti dauguma prostitučių – iš Azijos. Norvegų teigimu, nieko panašaus dar prieš 4-5 metus miesto centre niekada nebūdavo…
Norvegai pastebi ir kitus esminius pasikeitimus – pakistaniečių mafiją taksi rinkoje, narkotikų prekeivius, kurių dauguma yra imigrantai ir pan. Daugelis šių pakeitimų prasidėjo tada, kai Norvegija, siekdama išspręsti pigios darbo jėgos trūkumą, atidarė savo sienas ekonominiams migrantams, t.y. apie 1970-1980 metus. Mano pašnekovo teigimu, dabar šis klausimas jau tampa sunkiai diskutuojamas, nes ženkli visuomenės dalis iš karto prieštarautų protestais, teisinėmis priemonėmis. Švedijoje, sako, net tokio klausimo iškėlimas jau būtų pasmerkiamas, nes tai, esą, netolerantiška.
Tuo pat metu pernelyg daug įrodymų, jog imigrantų bangos (ypač – „svetimųjų“) nė nesistengia įsilieti į norvegų bendruomenes, tampa atskirais getais svetimoje šalyje.
Tikrai manau, jog tokio pobūdžio ilgalaikės problemos nepalyginamos su trumpalaike pigios darbo jėgos nauda. Tad šio įrašo pavadinimas tebus tik fantazija, kuri neišsipildys, nes Lietuva sugebės taip tvarkyti savo imigracijos politiką, jog būsime atviri savo kaimynams, bet ekonominius migrantus priimsime tik išimtinais atvejais. Ir šiuo aspektu itin palaikau griežtą Konstitucinio teismo poziciją dėl dvigubos pilietybės negalimumo.
O aš palaikyčiau išimtį, kad Lietuvoje gimusiems ir jeigu jų tėvai būtų lietuvių būtų galima turėti dvigubą pilietybę, bet jeigu atvažiavo svetimas tai jis visų pirma turėtų gauti pilietybę tik po 18 metų gyvenimo Lietuvoje (kodėl mes lietuviai Lietuvoje gimę turime laukti 18 metų, kad turėtume balsavimo teisę, o užsieniečiai trumpiau tai turėtų būti pakeista) ir tik tada jei atsisako senosios pilietybės.
išimtis turi likti išimtimi
nėra teisių be pareigų ir pareigų be teisių
todėl jeigu kažkas nori turėt pilietybę (teises), tegu turi ir pareigas (pavyzdžiui, moka mokesčius, tarnauja kariuomjenėje, balsuoja, etc.)
Dar reiktų kolegai politkorektiškumo pasimokyti – juodos spalvos piliečius įprasta vadinti afroamerikiečiais.
Pritariu Liutaurui 100%. Pats esu emigrantas, o ir siaip daug keliauju, tad puikiai matau ekonominiu emigrantu keliamas problemas. Noreciau, kad tokiu “svetimuju” emigrantu lietuvoje butu kuo maziau.
O negrus ir reikia vadinti negrais (nuo isp. “negro” – juodas). Nei sis zodis izeidziantis, nei ka. Jei kas nors labai nori ka nors izeisti, tai gali ir zodi “afroamerikietis” taip istarti, kad skambes kaip izeidimas. Izeidimas slypi ne zodyje, o ketinimuose.
Dovydai, drąsiai abejoju ar tarkim tavo lankytoje Švedijoje, pavadinęs juoduką “negru” jo neįžeisi.
Murza irgi mėgsta išvedžioti, kad svastiką priminantis ženklas yra senovės lietuvių kilmės.