Šis įrašas buvo sukurtas pagal viešai skelbtą „Lietuvos ryto“ straipsnį ir viešą Vyriausybės spaudos tarnybos pareiškimą. Pasirodo, psichoanalitiko laiške Andriui Kubiliui išdėstytos mintys neatitinka realaus interviu turinio, todėl šiame įraše darytos sąsajos nėra teisingos.
Priminsiu – per Rolando Pakso apkaltą dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė pora straipsnių , kuriuose žurnalistas Paulius Jurkevičius kalbino italų neverbalinės elgsenos ekspertą Marko Pakorį (Marco Pacori).
Pakako man (tuomet buvau LR Prezidento patarėjas ryšiams su visuomene) tiesiogiai susisiekti su juo ir šis atvirai paneigė visas „Lietuvos ryte“ jam priskirtas išvadas (mano skundai Žurnalistų etikos inspektoriui). Dar daugiau, ekspertas išreiškė nuostabą dėl dienraščio straipsnyje išdėstytų faktų ir akcentavo, jog neigiamų dalykų apie Prezidentą nėra sakęs.
Šį kartą situacija kartojasi su psichoanalitku Raimundu Milašiūnu, kurį kalbino žurnalistė Ginta Gaivenytė . Šiandien Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kur Raimundas Milašiūnas neigia jam priskirtus teiginius:
Nesistebiu, jog straipsnis sukėlė teisėtą daugelio žmonių nepasitenkinimą bei nusivylimą. Nuostabą ir pasipiktinimą jis sukėlė ir man, kadangi jau pats pavadinimas neturi nieko bendra su mano mintimis. Straipsnyje nieko nekalbėjau apie jokį „liepto galą“ ar premjero pasitraukimą. Juolab nesiūliau ieškoti kitų žmonių (straipsnyje – moters) jam pakeisti.
Taip pat noriu pabrėžti, jog kategoriški vertinimai straipsnyje atsirado todėl, kad iš pokalbio su žurnaliste dingo kita pusė – riaušininkų pavojingumo vertinimas, o taip pat ir svarbūs kontekstui išsireiškimai, kaip kad „gali būti“, „kartais nutinka“ ir pan. Tokiu būdu, pavyzdžiui, mintis, jog „premjero elgesys sudėtingomis aplinkybėmis kartais gali priminti pralaimėtojo“ virto kategorišku vertinimu, jog „jis yra užprogramuotas pralaimėtojas“. Dėl tokio ir panašaus faktinio pokalbio dėliojimo visas interviu virto kategorišku ir tendencingu straipsniu.
Vyriausybės spaudos tarnyba teigi, jog apgailestaudamas dėl įvykusio nesusipratimo Raimundas Milašiūnas linki Andriui Kubiliui ir jo Vyriausybei sėkmės veikiant krizę bei „pasitelkiant į pagalbą visus, norinčius jam padėti“.
Kaip čia nekils mintis, jog Artūro Račo pastebėti panašumai tarp apkaltos Rolandui Paksui pradžios ir riaušių aplinkybių tampa perdėm ryškūs…
P.S. papildymas – lrytas.lt skelbia žurnalistės ir psichoanalitiko interviu garso įrašą . „Užprogramuotas pralaimėtojas“ tikrai tiesiogiai įvardinamas, „liepto galo“ kol kas nepastebėjau.
mjooo… Atrodo rimtai. Kaip ir reiketu duoti teisman Lryta, kad bent jau ishtirti, ar tikrai a) zhurnaliste Milashiuno zodzius taip ishkraipe ir b) redaktoriai nepasirupino, kad galutinis straipsnis atitiktu surinkta medziaga (irashyta interviu).
Liutaurai, smalsumas: jeigu pritari A.Račo pastebėtiems panašumams, tai koks, tavo nuomone, būtų valdžios piramidės pokyčių scenarijus prezidento rinkimų išvakarėse?
As irgi atkreipiau demesi i sita psichologini “portreta” ir labai neskanus tada pasirode. Ir Pakso istorija tatai primine.. Akivaizdu, kad Lryto stilius nesikeicia. Tikslas pateisina visas priemones.
Deja, išklausius įrašą pasirodo, kad šį kartą meluoja ne LR, o psichoanalitikas.
aš taip pat išklausiau įrašą. Deja, žurnalistė nieko neiškraipė. Žodis žodis surašyta, ką Milašiūnas sakė interviu.
R.Milašiūnas: „Nesistebiu, jog straipsnis sukėlė teisėtą daugelio žmonių nepasitenkinimą bei nusivylimą. Nuostabą ir pasipiktinimą jis sukėlė ir man, kadangi jau pats pavadinimas neturi nieko bendra su mano mintimis. Straipsnyje nieko nekalbėjau apie jokį „liepto galą“ ar premjero pasitraukimą. Juolab nesiūliau ieškoti kitų žmonių (straipsnyje – moters) jam pakeisti“.
„Taip pat noriu pabrėžti, jog kategoriški vertinimai straipsnyje atsirado todėl, kad iš pokalbio su žurnaliste dingo kita pusė – riaušininkų pavojingumo vertinimas, o taip pat ir svarbūs kontekstui išsireiškimai, kaip kad „gali būti“, „kartais nutinka“ ir pan. Tokiu būdu, pavyzdžiui, mintis, jog „premjero elgesys sudėtingomis aplinkybėmis kartais gali priminti pralaimėtojo“ virto kategorišku vertinimu, jog „jis yra užprogramuotas pralaimėtojas“. Dėl tokio ir panašaus faktinio pokalbio dėliojimo visas interviu virto kategorišku ir tendencingu straipsniu“.
R.Milašiūnai, buvote vyriausias Lietuvos psichiatras. Pasirodo, esate niekšas ir bailys. Apsimelavote iki ausų, apšmeižėte žurnalistę. Premjerą, kuopiantį jūsų proteguojamos komunistėlių valdžios paliktą mėšlą, išvadinote “lūzeriu”.
GĖDA!!!
Kadangi esate bailys ir žemos moralės, neturite teisės dirbti su žmonėmis. Tai pasakytina ir apie dauguma panašių į jus jūsų kolegų sovietinių psichiatrų.
Pagarba žurnalistei…
Kęstai, MZ, Aušra, jk, atrodo, šį kartą iš tiesų situacija labiau krypsta į liežuvio nevaldančio psichoanalitiko situaciją, nors sunkiai galėčiau ginčytis su teigiančiais, jog šis interviu su Milašiūnu – tik vienas iš serijos “Kubilių lauk iš Vyriausybės” tekstų
Rimante, jeigu turi mintį artėjančius rinkimus, tai mano spėjimas toks:
1) Valinskas demonstratyviai susipyksta su Kubilium
2) Valinskas “gelbėdamas situaciją” šliejasi prie SocDem, DP, NS ir kitų likučių, prie jų prisijungia LiCS ir gal LibSąj
3) naujoji koalicija ima Vyriausybę
4) bendru kandidatu į LRP kelia Valinską
5) Valinskas tampa LRP,
KubiliusKirkilas sėdi LRV6) stabilumas valdo
Gediminai, prieš darydamas galutines išvadas būčiau linkęs išklausyti platesnį Raimundo Milašiūno paaiškinimą – manau, ryt/poryt jį ir skaitysime. arba dar vieną viešą pareiškimą/atsiprašymą.
3) naujoji koalicija ima Vyriausybę
5) Valinskas tampa LRP, Kubilius sėdi LRV
Kaip čia suprast?
mea culpa, pasitaisau:
5) <...>, Kirkilas sėdi LRV
Is pradziu kai kas galvojo, kad Valinskas – LSDP projektas, po rinkimu susimete su TS, jei tavo, Liutaurai, teorija pasitvirtintu, gautusi kaip ir trojos arklys 🙂 Tik kam Arunui prezidento postas, jei jau turi seimo vedejo kede?
Paskubėjai Liutaurai su išvadomis… Aš tą interviu irgi skaičiau – du kartus. Taip pat galvojau rašyti po to psichoanaltiko viešo laiško, bet kažkoks vidinis balsas sakė: neskubėk.
Teisingai sakė, pasirodo…
Ir tada supratau, kur didžiausia mūsų visų problema.
Tai – štampai. Jei LR – tai būtinai blogas, jei A.Kubilius – būtinai geras, jei V.Adamkus -tai būtinai moralus.
Kartais pamirštame, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai, kad kiekvieną kartą reikia tikrinti…
Spėju, kad tiesiog aptingstame.
Nes viskas paprasčiau, kai iš karto žinai, kas baltas, o kas juodas.
Kęstai, trojos arklio scenarijų man ganėtinai ryškiai priminė TPP frakcijos elgesys, kai reikėjo (pri)(su)stabdyti Energetikos ministerijos kūrimą, t.y. pagal tiesioginius VP/LSDP interesus
Artūrai, paties žodžiais tariant, yra laikas akmenis rinkti. Renku, mea culpa. Nors kartu bijau, kad rytoj nebūtų dar vieno kokio nors Milašiūno pareiškimo 🙂
o dėl antspaudų – gryna tiesa. visgi, man šioje istorijoje lieka vienas neaiškumas – ar Milašiūnas ant bėgių prieš traukinį atsistojo pats, ar tai suvokė? ar tiesiog šneka bet kam bile ką? ar traukinys tiesiog važiavo iš taško A į tašką B?
Liutaurai, tavo scenarijuje mane labiausiai domina 2) punktas. Tikrai manai, kad per itin trumpą laiką galimas sklandus kairiųjų-dešiniųjų-prisikėlusių suartėjimas išstumiant konservatorius? Kaip manai, kas turėtų nutikti realiai per mėnesį-du, kad ši scenarijaus dalis taptų realybe?
Rimante, visai įmanomas pavyzdys:
a) Kubilius (Sekmokas) pabando pakeisti Leo stebėtojų tarybą/valdybą
b) LSDP+ išmetam kokį nors pseudo-faktų rinkinį, kodėl tai valstybei žala, atšmiežiama trupučiu teisybės
c) TPP pareiškia pasipiktinimą, pradeda parlamentinį tyrimą, reikalauja Sekmoko galvos ir naujosios ministerijos panaikinimo
d) tyrimą buldozeriu padaro REALI naujoji koalicija
e) Sekmoko griūtis nusineša ir Vyriausybę
f) pasikeičia koalicija, Adamkus LRV paveda formuot Kirkilui
…ir tada jau stabilumas valdo?
Sunkiai įsivaizduoju kairiuosius, Valinsko kandidatūrai į LRP pritariančius, tačiau galbūt tai tik mano ribotos fantazijos problema.
Taip, suklydau ir as, bet nepaisant to, kad psichiatras apsimelavo, Lrytas vis tiek galetu nevaryti tik viena puse. Jeigu salia sito psichiatro butu buves ir kitas, su kitokia nuomone, tada tai nebutu buves dar vienos priezasties vertinti Lryta, kaip sako A. Racas, pagal tam tikra stampa.