„delfi.lt“ apie Prezidento rinkimus (liko 119 dienų)

Kaip jau nutarta, pirmasis LR Prezidento rinkimų etapas įvyks 2009 metų gegužės 17 dieną. Antras, tikriausiai, kartu su rinkimais į Europos Parlamantą, t.y. birželio 7 dieną. Taigi, nuo šiandien iki pirmojo turo liko 119 dienų (17 savaičių), iki antrojo – 140.

Eglė Digrytė iš delfi.lt paklausinėjo ir surašė tiek mano, tiek ir kolegų mintis straipsnyje „Pretendentų į prezidentus dėlionė – vis dar būrimas iš kavos tirščių “. Tad kokie bus šie rinkimai ir kas yra realūs kandidatai?

Pirma, ateinantys prezidento rinkimai vyks iš esmės kartu su rinkimais į Europos Parlamentą, todėl tai tiesiogiai veiks visą rinkimų kampaniją – tiek prezidento dalis EP dalį, tiek atvirkščiai. Iš čia seka dvi bazinės strategijų kryptys – kampanijas integruoti ir siūlyti rinktis bendrą „komandą“ arba dėlioti atskirus veiksmus, o prezidento atveju – gal net specialiai „priešinti“ kandidatą prieš visus kitus.

Antra, nors šiandien tai gal ir neatrodo pagrįsta tvirta statistika, tačiau spėju, jog, jeigu nebus esminių perversmų, ypač prezidento rinkimuose „populistai“ turi minimaliai galimybių pasirodyti sėkmingai. Ir didžiausia dalimi dėl to „kaltas“ Artūras Valinskas, nes iš esmės padarė teigiamą darbą – parodė, jog politikoje „žvaigždės“ yra bedantės. O rinkėjai, kurie balsavo už TPP turėtų būti nusivylę šios partijos veiksmais Seime – jie tikėjosi šou reportažų iš Seimo salės, o tegavo niūrų Valinską iš spaudos konferencijos salės, kur tas sakosi nebesąs žurnalistų kolega.

Trečia, kaip bebūtų paradoksalu, tačiau, mano manymu, pagrindinis klaustukas prezidento rinkimų kampanijose bus tai, kokią Prezidento vietą valstybėje siūlys kandidatai. Ar tą pačią, kokią užima Valdas Adamkus, t.y. solidžiai nuobodžią, ar aktyvaus pažadų dalintojo/sąlyginio ombudsmeno (dėl ko buvo laimėjęs Rolandas Paksas), ar kažkiek nematytą "gerų ryšių valdytoją/žinovą" (potencialus variantas Daliai Grybauskaitei). Aišku, galimi ir kiti variantai – atsakymą turėtų pasufleruoti rinkėjų lūkesčių tyrimas, t.y. kokio Prezidento jie norėtų. Galiu tik prognozuoti, jog vėl bus laukiama Gelbėtojo/ombudsmeno. Kas juo galėtų tapti – atskiras klausimas.

Visus minėtus potencialius kandidatus (Grybauskaitė, Nausėda, Valinskas, Zuokas, Blinkevičiūtė, Kirkilas, Brazauskas, Balčytis, Butkevičius, Ušackas, Kubilius, Šukys, A Matulevičius, Prunskienė, Paulauskas, Kūris, Juršėnas, Auštrevičius) skirstyčiau į kelias grupes.

Bene gausiausia būtų „svajojančių būti Prezidentais“ kuopelė – Valinskas, Blinkevičiūtė, Ušackas, Prunskienė, Paulauskas, Kūris, Auštrevičius. Daugelio iš jų viešoje komunikacijoje galima aptikti tam tikro vizionieriškumo požymių, kai lyderis teigia žinąs visuomenės lūkesčius, „teisingą kelią“, siūlo tam tikrus sprendimo kelius. Deja, dėl savo „elitiškumo“ jis niekada nebus priimtinas masiniam rinkėjui, nors ir kaip aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, reikštų savo nuomonę.

Kita grupė – tai „antri po lyderio“. Tai Kirkilas, Balčytis, Butkevičius, Šukys, A Matulevičius, Juršėnas, galbūt pridėčiau ir Oleką. Socialdemokratų partija nesugeba susitarti dėl naujo aiškaus lyderio, todėl vidinė trintis virsta į tarpusavio rietenas, dėl ko pralaimi visa partija. Tuo pat metu šie kandidatai pasižymi ir itin siaura kompetencija, neturi plataus akiračio ir sugebėjimo kalbėtis su skirtingomis rinkėjų grupėmis, kas būtina prezidento rinkimuose.

Manau, potencialių nugalėtojų sąrašas itin trumpas – Zuokas, Brazauskas, Kubilius, sąlyginai į jį galima būtų įrašyti „valdžia nesuteptus“ Grybauskaitę ir Nausėdą, tačiau šių dalyvavimas perspektyvus tik tuo atveju, jeigu savo „vietą“ užleistų vienas iš trijų banginių. Manau, nerealu, jog „valdžia nesuteptieji“ dalyvautų kartu – taip tik pasidalintų savo rinkėjus ir prarastų galimybę pretenduoti į antrą etapą. Tuo tarpu Zuokui pasirinkus Vilnių ir/ar Kubiliui liekant premjeru atsiveria gana didelė erdvė "nepriklausomam" jungtiniam kandidatui susirinkti dabartinės valdančiosios koalicijos rinkėjų balsus. Tokiu atveju Valinsko oponavimas būtų visiškai savižudiškas.

Vertinant pagrindinių pretedentų komunikaciją, išskirčiau teisingą Brazausko tylą – laukiama starto švilpuko, po ko galima teisingai ir efektyviai sukalti reikalingus pamatus ir ant jų apvažiuoti visą Lietuvą. Zuokas/Kubilius, akivaizdu, dėmesį sutelkę į Vyriausybės darbą, todėl iš ligšiolinės viešos komunikacijos daryti išvadas apie pasirengimą prezidento rinkimams pernelyg sudėtinga. Dalios Grybauskaitės aktyvumas lokaliame Lietuvos gyvenime tarsi patvirtintų jos ambicijas būti kandidate, tačiau kartu smarkiai abejočiau, ar iš tiesų Lietuvos Prezidento postas yra geresnis pasirinkimas negu itin plačios karjeros perspektyvos po iš esmės sėkmingo vadovavimo ES finansams. Nausėdos vieša pozicija rodytų, jog kandidatavimas nėra jo asmeninė idėja, tai daugiau įtakingos aplinkos vizija, suradus rinkėjams galimai tinkamą kandidatą.