Kažkada užkliuvo vienas blogas.lt įrašas:
Parašė Pasimetusi 2006-09-24 17:33
Po nakties pas mane šįryt paklausiau DPV, ar jis pavydus. Atsakymas mažumėlę šokiravo… “Ne. Netgi neįpareigojantis seksas tarp bendradarbių – nieko tokio 😀 Labiau vertinu pasitikėjimą vienas kitu bendresne prasme.” Dar šiek tiek išvedžiojimų visokių buvo, bet visko čia nepapasakosiu. Esmė – vienas kitas fizinis nuklydimas į šoną – nieko tokio. Juk visiems pasitaiko. Flirtas su kitais vyrais gali jį paveikti netgi teigiamai 🙂 O vat ilgalaikiai artimi santykiai su kitu žmogumi jau žeidžia. Paklausiau “ar tikrai nieko tokio neįpareigojantis seksas su bendradarbiu?? Nejaugi tu nejauti jokio savininkiškumo jausmo? Na… Kad čia mano ir neduosiu niekam kitam naudotis..” Atsakė, kad apskritai jam nesuvokiamas toks dalykas kaip “priklausymas kažkam”. Žmonės būna kartu todėl, kad jiems kartu gera, bet jie jokiu būdu nėra vienas kito nuosavybė. Neslėpiau savo nustebimo dėl tokios jo pozicijos. Pasakiau, kad tokią pačią nuomonę kažkada bandžiau išdėstyti savo vyrui, bet likau nesuprasta.
[Vadinasi, mūsų nuomonės ištikimybės klausimu panašios].
Šiandien skaitau L.T. straipsnį „Jungtiniuose Arabų Emyratuose – pusantro tūkstančio sekso vergių iš Lietuvos“:
Ar aš tikrai esu beviltiškas davatkinas ar kažkas blogai su keliais metais už mane jaunesnių vertybėmis?
Buvimas "davatkinu" ir buvimas keliais metais vyresniu dažnai stipriai koreliuoja, taip kad, galima sakyti, tai normalu. 🙂
Davatkiškumo čia nė gramo, Liutaurai. Žinai ką labiausiai kaltinčiau šioje vietoje? Amerikietišką pop-hiphopo "kultūrą". Dainose kas? Blizganti nauja mašina, efektinga blondinė apvaliu užpakaliuku, dar aukso penki kilogramai. Tose dainose moteris laikoma tiesiog daiktu. O popkultūra, kaip žinome, yra galingas spaudimo įrankis. Todėl anksčiau ar vėliau moterys pasiduoda tam spaudimui ir susitaiko su ta mintimi, kad jos turi tiesiog gerai atrodyti, nesibodėti mylėtis ir tuomet jos bus laimingos. Žinoma, čia tik daliai moterų pritaikoma. Bet, manau, bent iš dalies esu teisus.
Mes buvom auklėjami kitokiom vertybėm ir mum tai nepriimtina, nors jos (ir jie) tik keliais metais jaunesni. Tačiau stebint kaip žmonės galvoja, kalba ir elgiasi, nebegaliu tvirtinti kad su jų moralinėm vertybėm yra kažkas blogai. Tiesiog jos nesutampa su mūsų.
"Parsidavinėjančios" merginos nelaiko savęs nei išnaudojamomis, nei daiktais, nei darančios kažką blogo. Tai tik mėgstamas, ir gerai apmokamas, darbas. Visada laimingos ir pasitikinčios savimi, puikiai atrodančios ir besirengiančios, neblogai gyvena, užsidirba mokslam, studijuoja užsieny rimtą specialybę ir ateityje dirbs prestižinėj kompanijoj.
Taip jau išeina, kad seksas tampa tuo pačiu kaip maistas ar gėrimas. Tiesiog būtinas normalaus modernaus gyvenimo atributas, kaip ir nusiprausimas duše. Ir tai nėra savaime blogai. Blogai tas, kad žmogus pakeičia 10 partnerių per metus ir nei vieno iš jų gerai neperpranta, nepažįsta kaip žmogaus. Iš to gimsta dalis to susvetimėjimo, apie kurį kol kas tik kartas nuo karto padiskutuojama, bet neanalizuojama. Kitaip tariant, nebelieka tvirtų ryšių tarp atskirų visuomenės narių.
nera gerai, kai lietuvaites sitaip save zemina! bet kitavertus, koks mano, ar tavo reikalas, ziurekim i save ir "nesiparinkim"!
2 ego – gal.. gal.. gal..
2 Paulius – patikslinčiau, kad ne moteris laikoma daiktu, o savigarba mažėja ir anksčiau jos dalimi laikyta sritis tampa atvira perku/parduodu sričia. juk perskaitytą knygą lengva ranka parduoti galime ir mes?
2 menesis – o ar norėtum su tokia mergina kurti šeimą?
2 raimis – tada turėtume kiekvieną bent menkiausią flirto užuominą iš karto laikyti nebe flirtu, o tiesiog padlaižiavimu. kažkaip viskas darosi neskanu.
As manau, kad ne apie tai, ar konkretus vaikinas noretu vesti konkrecia parsidavinejancia mergna, reikia kalbeti, o apskritai apie iskreipta seimos institucijos, kaip bazine vertybes, matyma.
Juk kaip kalba krikscionybe (ir labai panasiai kalba ir mano mamos karta) – seima prasideda lytiniais santykiais ir lytiniai santykiai pradeda seima, ar ne? Savotiskai parodydama savo kuna ir atiduodama ji bile kam, kas moka, mergina issirengia visa ne tik kuniskai, bet ir dvasiskai. Taip po didesni ar mazesni gabaleli moteris save isdalina be jokios prasmes ir naudos sau. O tikrai seimai lieka kas? Anei intymumo paslapties, anei jokio ilgalaikio vertingumo. O paskui skyrybomis pirmauja Lietuva… ir, deja deja, juk ne vyresniosios kartos tai nuopelnas.
tiksliai ir teisingai. nebent truputėlį suabejočiau, kad vyresnioji karta augino mūsų kartą, todėl gal truputį "neįdėjo" kai kurių principų į augančius žmones?
Šiais laikais tapo priimtina, kad merginos nori sekso. Ir jos nori daug. Kasdien. Tai ne žmonos pareiga, o malonumas, sportas, energijos ir geros nuotaikos šaltinis. Aišku mes naiviai tikimės, kad yra tik vienas partneris, ir dažniausiai juk taip ir yra. Kad ir kokia palaida būtų mergina dabar, jos tikslas vis tiek yra turėti pastovų partnerį, tiesiog nei vienas nėra jos vertas ir jai patinka, ir jos vis ieško… Vienos merginos vertina vyrus pagal tai, kiek knygų jie perskaitė, kitoms pirmiausia svarbu, koks geras jis lovoj, ir tik paskui kiek jis uždirba ir kokią specialybę baigė.
Tiesiog vienos merginos eina per vyrus vien dėl aistros; kitos mėgaujasi jom perkamais gėrimais ir dovanom, nors supranta, kad į šeimą tai niekad neišaugs; trečios iš anksto pasako kiek tai kainuos; ketvirtos per lovą siekia karjeros ar verslo sėkmės. Kurios moralinės vertybės aukštesnės? Kuri apsukresnė? Kuri vyrui kainuoja daugiau? Kuri sukelia mažiau problemų? Kuri ištekės už turtingo vyro, o kuri iš meilės?
Turėti moterį vyrui kainuoja visada. Skirtumas tik kaip ją gauna, kuriam laikui, kiek kainuoja pastangų ir pinigų, kiek gali ja pasitikėti, ir kaip yra patenkintas rezultatu. Mum paprastiem mirtingiesiem gal lengviau, tačiau jei būtum vienišas turtingas verslininkas?
to menesis
didesnes pievos tai jau nebegalejai parasyti…
bjaurus reikalas, gal moteryse glūdi prostitucijos sindromas