Rugsėjo pabaigoje (22-24 dienomis) Mantas Adomėnas pakvietė skaityti pora paskaitų apie ryšius su visuomene Europos humanitarinio universiteto (Европейский гуманитарный университет) studentams.
Jeigu pirmąją paskaitą gana tradiciškai skyriau bendro pobūdžio įvadui į komunikaciją (peržiūrėti), tai dėl antrosios dalies teko žaisti demokratiją ir dauguma pasirinko paskaitą apie lyderio įvaizdį, jo kūrimą ir valdymą (peržiūrėti). Patyrimas buvo neįprastas jau vien tuo, jog teko paskaitą vesti rusų kalba, kas praktikoje nėra jau taip paprasta kasdien kalbos nevartojant. Kita vertinga patirtis – tai gyvas jaunų baltarusių minčių ir mąstymo palyginimas su savo aplinka. Kas įdomiausia, skirtumas tikrai yra. Ir tas skirtumas nuteikia teigiamai – 1990-aisiais Lietuva tikrai padarė teisingą sprendimą.
Ir kokia ta patirtis palyginus jaunų baltarusių mintis ir mąstymą su savo aplinka? Būtų įdomu išgirsti tą skirtumą.
Liutaurai, apie lyderio įvaizdį jūs nelabai turite ką pasakyti. R.Pakso fiasko tą visiškai patvirtina. Atleiskit už tiesmukumą:)