Praėjusią savaitę Gediminas Gasiulis savo tinklaraštyje paklausė klausimų, į kuriuos nepatingėjau platokai atsakyti. Skaitytojai ginčijosi, argumentavo ir gavosi gana nebloga diskusija. Verta pabandyti susisteminti ir pabandyti sudėlioti tarpinius taškus teisės požiūriu, nes ir tinklaraščių grandai gina kitokią nuomonę.
Lietuvos tinklaraščiuose didžiausio dėmesio susilaukė LANVA veiksmai prieš 106 IP adresų savininkus. Teigiama, jog LANVA perdavė policijai šiuos adresus ir teigia, jog jie vienaip ar kitaip susiję su „Microsoft“ teisių į „Windows 7“ programinę įrangą pažeidimais.
Faktinės aplinkybės
Pirma, „Linkomanijos“ tinklo vartotojai neteisėtai keitėsi „Microsoft Windows 7 Ultimate“ operacinės sistemos programine įranga (nėra skelbiama, tačiau spėju, jog įdiegimo disko kopija).
Antra, LANVA nustatė 106 IP adresus, kuriuose registruoti įrenginiai atsisiuntė šią programinę įrangą, ir juos perdavė policijai.
Trečia, „Microsoft“ atstovų teigimu, programinės įrangos diegimo diskus gali kopijuoti gali arba „Microsoft“, arba tokią teisę turintys partneriai.
Teisinė bazė
Šių metų liepos 15 dieną Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kurie įsigaliojo liepos 28 dieną. Ginčo atveju svarbi naujoji 21410 straipsnio 1 dalis, kuri nustato:
Neteisėtas <…> meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) <…> arba jų dalies <…> atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais <…> –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu
Taigi, bet kokiais būdais neteisėtai atgaminama programinė įranga (t.y. kopijuojama) gali kainuoti tokią veiklą vykdančiam asmeniui mažiausiai 1 tūkst. litų baudą ir papildomai – civilinį ieškinį iš autorių ir (ar) gretutines teises turinčio asmens.
Ginčui svarbūs ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12-15 straipsniai, kurie nustato sąlygas, kada paslaugų tiekėjai (perduodantys informaciją, laikinai ar nuolatos ją saugantys) neatsako už neteisėtą veiklą. Bendru atveju galioja taisyklė, jog paslaugų tiekėjai privalo per protingą laiko tarpą, kai tik gauna informaciją, panaikinti neteisėtą turinį ar prieigą prie jo. Detaliai įspėjimų reikalavimus, reagavimo į juos procedūrą, sąlygas ir terminus reglamentuoja Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarka.
„Internete taip įprasta“ nebūtinai yra teisėta
Nauja ATPK redakcija Lietuvos teisėje sukūrė naują situaciją, kai pirmą kartą kilo reali teisinė atsakomybė ir už internetu daromus pažeidimus, kuriuos atlieka paprasti interneto vartotojai nekomerciniais tikslais.
Kylančius klausimus galima suskirstyti į tokias grupes pagal teisės teorijoje naudojamą teisės pažeidimų struktūrą: subjektas (kas atsako?), subjektyvioji pusė (ar buvo valia/aplaidumas elgtis neteisėtai?), objektas (ar ir kieno teisės buvo pažeistos?), objektyvioji pusė (ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjekto veiksmų ir padarytos žalos?).
A. Subjektas (kas atsako)
- Įrenginys priklauso organizacijai (darbovietei, mokyklai, nemokamą interneto ryšį siūlančiam paslaugų tiekėjui, etc.), kas atsakytų už tuo ryšiu padarytą teisės pažeidimą?
ATPK 21410 straipsnyje nėra detalizuojama, koks asmuo daro neteisėtą veiklą, todėl ginčo atveju pažeidėjais laikytini abu susiję asmenys – organizacija (juridinis asmuo) ir organizacijos turtu besinaudojantis fizinis asmuo. Pirmajam asmeniui (organizacija) tenka pareiga užtikrinti, jog jos valdomas turtas (įrenginiai ir ryšio linija) nebūtų naudojami neteisėtiems veiksmams. Praktiškai dažniausiai tai įtvirtinama organizacijos vadovo patvirtintomis taisyklėmis, įsakymais, su kuriais privalomai turi būti supažindinami vartotojai (nemokamo bevielio ryšio atveju tam naudojamas pirmasis įspėjimo puslapis, kur išdėstomos naudojimosi sąlygos). Tokia išankstinė sąlyga leidžia naudotis IVPĮ 12 straipsnio apsauga, panaikina neatsargumą kaip organizacijos vadovo galimą kaltės formą. Jeigu tokios tvarkos nėra, neįmanoma nustatyti paslaugos vartotojų, tai atsakomybė už neatsargumą tenka tokios organizacijos vadovui arba jo paskirtam įgaliotam asmeniui. - Ar galioja nemokamą interneto ryšį teikiančios organizacijos sutarties sąlyga, kuria ji už nieką neatsako, o visa atsakomybė tenka paslauga besinaudojantiems?
Tokia sąlyga yra taikytina tik paslaugos tiekėjo ir paslaugos vartotojo santykiuose. Tokia sąlyga remdamasis paslaugos tiekėjas galės įrodyti savo dėmesį galimiems teisės pažeidimams ir kartu tai reikš paslaugos vartotojo kaltę. - Kas atsako, jeigu įrenginys ir (ar) interneto ryšys buvo panaudotas be savininko žinios?
Subjekto požiūriu tokiu atveju turto savininkui atsakomybė nekyla, tačiau būtent turto savininkams turėtų pateikti įrodymus (jam tenka įrodinėjimo pareiga), jog jis ėmėsi priemonių ir saugojo savo turtą nuo nesankcionuoto panaudojimo (pavyzdžiui, naudojo antivirusines programas, bevielį tinklą buvo apsaugojęs slaptažodžiu, etc.), pastebėjęs įsilaužimą, jį neutralizavo, kreipėsi į specialistus ir pan. Tuo pat metu šios aplinkybės turėtų būti papildomai paremtos ir paslaugų tiekėjo informacija, patvirtinančia galimą nesankcionuotą prisijungimą ir pasinaudojimą kaltinamo vartotojo turtu. Teismų praktikos nėra daug, todėl nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių visuma teismo būtų pripažinta pakankama. Šiuo atveju teismas turi spręsti (fakto klausimas), ar vartotojas meluoja, ar yra sąžiningas. Taikant „nuvaryto automobilio“ analogiją – nuvarytu automobiliu padarytos žalos kompensavimui turi įtakos policijos tyrimo dėl pranešimo apie automobilio vagystę išvados. - Jeigu kompiuterio vartotojas yra nepilnametis ir negali deramai vertinti savo veiksmų?
Pagal ATPK 12 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų. Dažniausiai interneto paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tėvams, kurie dėl neatsargumo sudarė sąlygas teisės pažeidimui. - Ar gali atsakomybė tekti interneto paslaugų tiekėjui, pateikusiam neapsaugotą įrangą ir tinkamai neinformusiam vartotojų apie gresiančius pavojus?
Pavyzdžiui, „Teo LT“ teikiami bevielio ryšio skirstytuvai dažnai yra įdiegiami be slaptažodžių, atvira prieiga, jokios išsamios informacijos apie tinklo saugumą vartotojams dažniausiai nepateikiama. Nors svarbi aplinkybių visuma, tačiau iš tiesų įmanoma būtų ginčyti, jog tokiu atveju paslaugų tiekėjas nesiėmė visų priemonių saugumui užtikrinti.
B. Subjektyvioji pusė (ar yra kaltė)
- Ar iš to, jog asmuo „siuntėsi“ programinės įrangos kopiją, galima daryti išvadą, jog jis padarė teisės pažeidimą tyčia ar dėl neatsargumo?
Vartotojai gali teigti, jog siųsdamiesi programinę įrangą jie nepadarė nusikaltimo tyčia, nes „Linkomanijoje“ nėra įspėjama, jog šis ar kitas turinys yra neteisėtas. Esą vartotojai nežinojo, jog tai autorių teisių ginamas kūrinys ir jo neteisėtai kopijuoti (atgaminti) negalima. Tai vėl fakto klausimas ir tik teismų praktika suformuos taisykles, kada bus pripažįstama, jog nėra vartotojų kaltės. Deja, spėju, jog „Linkomanijos“ ir kitais panašiais atvejais formuosis praktika vienareikšmiškai ginanti autorių teisių savininkus, t.y. turėtų formuotis taisyklė, jog jeigu nėra aiškaus autorių teisių turėtojo leidimo, tai atitinkamos turinio atgaminimas nėra teisėtas. Tai būtų prasminga, nes tyrimų duomenys atskleidžia, jog pagrindinis tokių sistemų naudojimo tikslas – keitimasis autorių teisių saugomu turiniu. - Ar interneto paslaugų tiekėjai (IPT) privalo pasirašyti LANVA siūloma bendradarbiavimo sutartį?
Geros praktikos požiūriu tai rekomenduotina ir gali būti vertinama IPT naudai, jeigu kiltų ginčas. Tačiau nesutikimas kurti specialių santykius su LANVA (bendradarbiauti) negali turėti jokios neigiamos įtakos. Vienintelis teisės aktas, kurio IPT turi „šventai“ laikytis – tai jau minėta Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka. - Kaip vartotojas galėtų įrodyti savo nekaltumą, jeigu jo turtu buvo pasinaudota nesankcionuotai (t.y. be jo žinios)?
Prisimenant „automobilio vagystės“ analogiją reikėtų teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų turto savininko rūpinimąsi savo turtu, taikytas priemones (pavyzdžiui, naudotą nemokamą ar komercinę antivirusinę programinę įrangą, tinklo slaptažodžius, specialistų konsultacijas, etc.), o taip pat – tinklo paslaugų tiekėjo patvirtintus duomenis apie tinklo naudojimą, galimai kenkėjiškų asmenų pėdsakus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimtų teismas, įvertinęs visą aplinkybių visumą. - „Microsoft“ leidžia 30 dienų bandyti „Windows 7“ programinę įrangą, todėl daugeliui savaime suprantama, jog galima ir keistis diegimo kompaktų kopijomis
Tokia iliuzija gali būti, tačiau formaliai „Microsoft“ programinę įrangą galima atsisiųsti tik tiesiogiai internetu arba iš sertifikuotų partnerių. Visgi, galima būtų ginčyti, jog tokiais savo veiksmais ir tinkamai neįspėdama (?) „Microsoft“ sudaro prielaidas netinkamam vartotojų vertinimui susidaryti. - Ar kopijavimas nekomerciniais tikslais yra neteisėtas?
Taip, liepą įsigaliojus ATPK pakeitimams dabar baudžiamas ir nekomerciniais tikslais daroma veika.
C. Objektas (kam padaryta žala)
- Kiek ilgai tinklo savininkas privalo kaupti informaciją apie naudojimąsi tinklu?
Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 6 dalį, 65 straipsnio 2 dalį viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti jų generuojamus arba tvarkomus įstatymo I priede išvardytus duomenis 6 mėnesius nuo ryšio datos. O priede duomenys išvardinti gana detaliai ir aiškiai. - Kraunant bet kokį interneto puslapi, visa jo informacija yra kopijuojama į vartotojo kompiuterį, įskaitant ir foninę muziką – ar tai teisėta?
Jeigu autorius nesuteikė teisės naudoti muzikinį kūrinį interneto svetainėje – tai būtų jo teisių pažeidimas. Vartotojo atveju būtų sunku įžvelgti kaltę (nei tyčios, nei neatsargumo), nebent būtų įrodyta, jog vartotojas pats specialiai ieškojo tokių interneto svetainių, jose skelbiamo neteisėto turinio. Aišku, praktikoje tai beveik neįtikėtina. Tačiau interneto svetainės savininkai tikrai būtų atsakingi už tokio kūrinio panaudojimą be leidimo. - „Linkomanija“ yra privati grupės nepažįstamų žmonių erdvė – LANVA, rinkusi ten duomenis, pažeidė privatumą
Jeigu formaliai pasiremtume CK 2.23 straipsnio 2 dalies norma, jog privataus gyvenimo pažeidimu laikomas <…> susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas <…>. Akivaizdu, jog LANVA surinko 106 asmenų IP adresus ir juos perdavė policijai. Šiuo atveju kyla klausimas, kuri teisinė vertybė yra svarbesnė – privatumas ar autorių teisių apsauga. Taip pat svarbus ir teisės principas, jog teisė iš teisės pažeidimo nekyla, taigi šiuo atveju vartotojai, pažeidinėjantys autorių teises negali slapstytis po savo privatumu. Tiesa, tais atvejais, kai LANVA suklysta ir policija nepateikia įrodymų, jog vienas ar kitas IP adresas neteisėtai atgamino programinę įrangą, atsiranda galimybė reikalauti žalos atlyginimo už pažeistą privatumą. Kita vertus, tokiu atveju dar reikėtų įrodyti, jog IP adresas yra privati asmens informacija. Juo labiau, kad ji viešai buvo prieinama dideliam „Linkomanijos“ lankytojų ratui. O viešoje erdvėje skelbiami asmens duomenys negali būti sutapatinami su privačia informacija. - „Piratų partijos“ ideologiniai teiginiai, neigiantys nematerialaus turto kopijavimo žalą autoriams:
- Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
Teigiama, jog pavogus vieną traktorių iš įmonės X, kuri turi N traktorių, pas įmonę X lieka (N-1) traktorių. Tuo tarpu „Windows 7“ ar „Titaniko“ autoriams nesumažėja turimų pagamintų programų. Tokį samprotavimą paneigia baziniai laisvosios rinkos principai – joje viskas vyksta mainų pagrindu. Vienai pusei reikalinga vertė keičiami į kitos pusės siūlomą vertę. Piratavimo atveju viena pusė savo interesą patenkina, kita lieka pamiršta. - Piratavimas yra viena pagrindinių programinės įrangos tobulėjimo paskatų
Sunku įvertinti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pažeidimas padaromas, viena pusė nepelnytai nukenčia. - Yra žalinga uždirbti už tai, kam neskiriama daug pastangų
Esą autoriams visiškai užtektų pajamų už tai ką jie daro „gyvai“ ir kam deda pastangas, jeigu jie yra tikrai „geri“. Toks aiškinimas paneigia pats save – tai ką „gyvai“ turėtų daryti, pavyzdžiui, eilinis programuotojas? - Piratavimas nėra vagystė
Teigiama, jog faktas, jog kažkas siunčiasi kažką nemokamai, nereiškia, kad tą kažką būtų ir pirkęs. Taigi, autorius nebūtų gavęs tų pinigų, todėl jam nepadarytą ir žala. Esą net atvirkščiai, atlikėjams, gyvenantiems iš koncertų, piratavimas yra nemokama reklama, ateityje kurianti papildomas pajamas. Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į tą pačią laisvosios rinkos mainų principą – viena pusė gauna naudą, kita ne.. - Programinės įrangos kaina yra neproporcingai didelė
Esą kalbama apie pasekmes (piratavimą), bet nediskutuojama apie priežastį (programų kaina). Toks aiškinimas vėlgi atsiremia į gaunamą vertę. Jeigu dalis verslų veikia neefektyviai ir negali nusipirkti brangaus įrankio, tai turi arba skolintis investicijoms ir būsimomis pajamomis dengti investicijas, arba atsisakyti modernių darbo priemonių.
- Neteisėtai atgaminant programinę įrangą žala autoriui nepadaroma
- LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino
Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia. - Ar gali būti baudžiamas asmuo platinęs ne visą bylą, o tik jos dalį?
P2P programinės įrangos veikimo principas toks, kad jie siuntėsi iš tų visų 106 adresų po tam tikrą dalį – minėtas ATPK straipsnis tiesiogiai ir įvardina, jog pakanka neteisėtai atgaminto dalies autorių teisėmis ginamo kūrinio. - Jeigu būtų apsaugota autorių teisių saugoma programinė įranga, nebebūtų įmanoma atsisiųsti legalių torrent bylų.
„Creative Commons“ pateikia paprastą automatizuoto turinio valdymo sistemą – turinys pažymimas specialia licencija, pagal kurią galima atskirti, kokiais atvejais kūrinių autoriai leidžia naudotis savo kūrinius (pavyzdžiui, „Google“ vaizdų paieškoje galima pasirinkti, kokių licencijų vaizdus norima matyti paieškos rezultatuose).
D. Objektyvioji pusė (veiksmas -priežastinis ryšys – žala)
- Fakto klausimai:
- IP ir (ar) MAC adresai gali būti dirbtinai perimami, galima juos imituoti
Taip, techninės galimybės yra, tačiau IP ir (ar) MAC adresas – tik vienas įrodymas, teismas vertina jų visumą - IP adreso prisijungimas/paskelbimas neįrodo, jog byla buvo atgaminama (kopijuojama)
Norint įrodyti, kad byla buvo atsisiųsta/išsiųsta, interneto paslaugų tiekėjas dubliuoti visus įeinančius ir išeinančius paketus, visa tai saugoti. Praktiškai tai būtų pernelyg didelė sistemų apkrova, tenkinamasi jau minėto ERĮ įstatymo priede išvardintomis duomenų kategorijomis. Manyčiau, tai rimčiausias gynybinis argumentas vartotojų pusėje. Akivaizdu, jog šia dalimi įrodinėjimo pareiga tenka LANVA’i, o policijai nesiėmus jokių veiksmų, nepaimant įrenginio ir neatliekant jo ekspertizės įrodymai nėra pakankami teigti, jog siuntimas vyko. Tiesa, galima būtų bandyti fiksuoti bylos dalis, kurios atsisiųstos iš atitinkamų IP adresų ir, logiška, tai reikštų, jog atitinkama byla yra atgaminta ir ten saugoma. - Norint nustatyti „Windows 7“ licencijavimo pažeidimą, turi būti tikrinami kompiuteriai
Taip, kompiuterių ekspertizė suteiktų galutinius atsakymus, tačiau ATPK pakanka ir dalinio atgaminimo (t.y. siuntimosi) fakto. - „utorrent“ nėra sertifikuota ir jos pagalba gauti duomenys negali būti laikomi patikimais
Svarstytina gynybos taktika – ginčyti LANVA’os policijai pateiktų duomenų teisingumą, t.y. reikalauti papildomų įrodymų, jog šie duomenys tikri. Faktiškai LANVA į tai galėtų pasinaudoti antstoliais, kurie fiksuotų programos naudojimą ir raštu fiksuotų parodymus įrenginiuose.
- IP ir (ar) MAC adresai gali būti dirbtinai perimami, galima juos imituoti
- Lietuvoje nėra biurokratinio mechanizmo, koks dabar jau veikia Prancūzijoje
Visiška tiesa, Prancūzijoje nerasite nemokamos prieigos, kurioje nebūtų nustatinėjama asmens tapatybė. Taip užkertamas kelias „neidentifikuotų“ interneto vartotojų gyvavimui. - LANVA teigia, jog greitai vartotojas turės įrodyti, jog jo tinklu byla nekeliavo
LANVA atstovų argumentai šiuo atveju man yra nesuprantami. - Nėra teisės aktų, nustatančių tinklo įrangos (įskaitant bevielio ryšio taškus) naudojimo ir priežiūros tvarką
Neminėsiu daugybės RRT iniciatyva, pacituosiu to paties ATPK 214 straipsnio 3 dalį: „Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų“. Žinoma, reikėtų sulaukti Vyriausybės įpareigotos institucijos patvirtintos tvarkos, tačiau mechanizmas baudimui jau yra.. - LANVA neturėjo teisės registruotis ir tapti „Linkomanijos“ vartotojais
Paradoksalu, tačiau tai iš tiesų gali būti „Linkomanijos“ narystės reikalavimų pažeidimas. Gali būti ginčijamasi, kiek tokia taisyklių sąlyga yra teisėta, tačiau LANVA’os ir Lietuvos vartotojų ginčui tai neturi jokios reikšmės – LANVA’i svarbu fiksuoti faktus, kam ji ir panaudojo galimai neteisėtą vartotojo abonentą. Šiuo atveju aiškiam teisiniam įvertinimui reikia tirti: a) taikytiną teisę; b) jurisdikciją; c) „Linkomanijos“ taisykles. Jeigu taisyklių sąlygos nėra negaliojančios, tai „Linkomanija“ turėtų teisę imtis atitinkamų veiksmų prieš LANVA, tačiau tai apsiribotų taisyklėse numatytomis sankcijomis.
P.S. Nei dabar, nei iki šiol nesu niekaip susijęs su LANVA, šis įrašas sukurtas remiantis žiniomis iš MRU dėstomo Interneto teisės kurso.
P.P.S. kai kurie subjektyvūs vertinimai susiję su mano paties darbu, kuriant intelektinę nuosavybę ir norą ją saugoti, taip pat – 2002-2004 metų laikotarpiu ryšių su visuomene konsultacijomis asociacijai „BSA Lietuva“.
siųsdamasi LANVA iš torentų pati pažeidė įstatymus
gal galit man paaiskinti toki dalyka? Jei as jokios cia nesamoningos windows7 programos nesisiunciau o mano ip yra tame sarase… tai kokios cia nesamones isviso?
Ačiū Apkalbėtojui.
O dabar gerbiamieji tamstos DĖMESIO:
tame sąraše
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
yra mano IP adresas, kurio statiškumo mano interneto paslaugų tiekėjas sutartyje negarantuoja, bet jau labai labai ilgą laiką tas IP nesikeičia. Aš esu profesionalus programuotojas ir senas Linkomanijos vartotojas, bet svarbiausia – AŠ NIEKADA NESIUNČIAU JOKIŲ WINDOWS 7 TORRENTŲ ir ne tik iš Linkomanijos, bet apskritai Windows 7 manęs kol kas nedomina. Aš neturiu WIFI, prie mano interneto prieigos niekas kitas neprieina!
LANVA istorijos pradžioje gailėjau Linkomanijos, o dabar imu nerimauti dėl savęs.
cia yra pokstas,4-tas IP yra vartotojo,kuris nueina i ta nuoroda.
Kazkaip Liutauras cituodamas ATPK straipsni pamiso pamineti viena maza bet reiksminga zodi – “viesas”. Neteisėtas viesas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais
Cia tikras durniu laivas. Mano IP taip pat yra siame sarase, bet as nesu ir niekada nesu buves linkomanijos vartotoju. Dabar svarstau, ar uz tokius pokstus LANVA galima truktelti per teisma?
Tai gi cia ne LANVA pokstauja,ka jumoro nesuprantat,sitam puslapy
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg yra sufalsyvintas paveiksliukas ,kur 4 nr yra sugeneruojamas JUSU IP adresas,nu prikola kazkas sugalvojo.
Skaičiau nezinau.lt, dabar čia.
Aš nelabai suprantu Jūsų ginčų.
NEZINAU.LT:Begalinis – baigtinis, Windows’ai – Linux, vagystė – panauda, teisė -verslas ir taip toliau.
Šiame lape: vagystė – piratavimas, teisėtas –neteisėtas.
Pradėtas ginčas viduryje kelio. Grįžkim į pradžių PRADŽIĄ.
KAS YRA INTERNETAS? Nuo ko jis prasidėjo? Kokie buvo, (o turi ir išlikti) jo sukurimo tikslai?
Pradžioje buvo tinklas, kurio paskirtis keistis informacija. NEMOKAMAI. TARPUSAVYJE. Ką aš sukuriau leidžiu kitiems naudotis, tobulinti ir skleisti. Analogas biblioteka.
Po to, kai iš teksto perėjom prie paveiksliukų, atsirado gudručių reklamistų, o po to ir kitų biznierių kalančių pinigus.
Jų lozungas: aš padariau (skelbia ir reklamuoja per visą svietą) duoda paimti, išbandyti, ir rėkia jūs man mokėkite. Ir prasidėjo visa ši nesąmonė. Be viso to susikurė (ne už ačiu) kompanija, kuri atsieit rūpinasi pardavėjo pinigais, tikrina ar kas nors nežiūri, neskaito, neklauso, nenaudoja, nepardavė jo parduodamo produkto. Ir šitie nori kontroliuoti VIEŠĄ BIBLIOTEKĄ, – “paėmei “knygą” – mokėk”, “pavartei “knygą” – mokėk.”
Vienu žodžiu yra gera, graži, bendro naudojimo vieta pasaulyje, bet ne – pinigo kalėjai atėjo ir pradėjo daryti savo nesąmones.
Tai prašyčiau pasiimkit savo “prekes”, susikurkit kitą tokį tinklą ir ten darykite savo biznį.
O SAVO NUOSAVYBĘ reikia saugoti, nemėtyti visur, kad poto nereiktų rėkti:PAVOGĖ.
Apie LANVA: pajuto krizę, babkių reikia, tai pirmyn – mėginam pasirinkti. Taip kaip mokamų gatvėje vietų pinigų rinkėjai. Nei gatvės tiesė, nei jas prižiūri, tik renka pinigus savo išsilaikymui (nemažus, aišku kas lieka perduoda kitiems drimeliams – savivaldybės pajamos)
Dabar jau dauguma autorių žino: nėra manęs internete, manęs iš viso nėra.
O jei savo laisva valia leidai (gerai neapsaugojai), paskleidei žinią, pagamintą produktą, tai nepyk jei jį žiūrės, čiupinės, vartys, kritikuos, komentuos
Liutaurai, Tamstos “analizė” plius paveiksliukas iš http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
vertintini kaip itin pigi propaganda – pagąsdinti vartotojus.
Iš tiesų būtų įdomu, jei byla pasiektų teismą – tik tam, kad pamatyti, su kokiu garsu tas burbulas sprogtų, sukurdamas precedentą ir palikdamas kvailio vietoje tokius kaip LANVA veikėjai ir Tamsta.
Dar keli niuansai – niekaip nesuprantu, kodėl Win7 iš MS siųstis galima, o iš Linkomanikos – jau ne?
Jeigu aš legaliai nusiperku diegimo CD, tai suinstaliavus HDD jau bus viena kopija, o paleidus RAM’e – dar viena? Tkiu atveju LANVA ir mane jau teis už piratavimą – būsiu prigaminęs kopijų?
Klausimas toks: kokiu būdu buvo užfiksuoti tie IP adresai? Kažkieno matymo principu? Gal būt padaryta ekrano kopija į paveiksliuką? Ir kokia teisinį pagrindą turi tokie “įrodymai” ? Per daug virtualu viskas. Atsakymas turbūt visiems aiškus – jokio.
Jooo…
http://www.showmycode.com/DSC_1511_lanva.jpg
tikrai geras pokštas, labai iškalbingas.
Nuskambėjo labai geras interneto palyginimas su biblioteka, noriu tik papildyti, kad verslininkams jau žinomas pelningesnis turinio pardavimo tinklas – mobilusis ryšys (gerai būtų, kad jie juo paspringtų ir paliktų internetą ramybėje).
Toliau skaitinėjant temą, man įstrigo teiginys, kad, pažiūrėjęs kokį kūrinį, aš galiu padaryti ŽALĄ jo kūrėjui! Gal pirmiausia sužalosiu platintoją, tada teisių valdytoją, o per jį ir kūrėją. Bet pats dalykas, kad mano akių ganymas daro kažkam žalą, mane šiurpina. Sadomazochizmas kažkoks: davei litą ir pažiūrėjai – suteikei kažkam malonumą, o nedavei lito ir pamatei – padarei kažkam žalą, todėl turėsi už ją sumokėti 1000 litų.
Prisipažinsiu, kad iki šios istorijos aš palaikiau atvirojo marketingo judėjimą (kaip kad Open Source), bet abejojau dėl piratų partijų, o dabar įtikėjau jų nauda ir teisumu.
Beje, tas paveiksliukas nuo vakar pasikeitė.. Ir atidžiau pažiūrėjus į jį matosi, kad tavo IP adresas yra sugeneruotas tame paveikslėlyje.. Kadangi jame randu ir savąjį, tačiau jis kitaip atrodo nei visi likusieji.. Be to vakar jis buvo 4oje vietoj tame sąraše, o šiandien jis kažkur nukrito žemyn.. .)
O tarkim tokia situacija: Pasiskolini windows 7 diskelį iš draugų, įsirašai, užsiregistruoji pas microsoft kuomet jie dalino licenzijas ir gauni cd-key, atrodo jau kaip ir turi licenciją diegti pas save windows, kuris veiks iki maždaug 2010 metų.. Po kurio laiko reikia vėl įsirašyti windows, parsisiunti iš torrentų, kuriuos gali naudoti – juk neseniai užsiregistravai pas pardavėją ir gavai licenciją..
Dėl nelegalių programų siuntimosi daugmaž viskas aišku, bet gal kas nors nori paaiškinti legalu ar ne jei aš legaliai nusiperku DVD/CD su filmu, koncertu, muzikos albumu ar panašiai ir persiunčiu dalį dainų per internetą savo keliems draugams pasiklausyti… Už tai jie man pastato liaudiškai sakant alaus :).
ichmbch, aš į LANVA’os atvejį ir žiūriu kaip į naują bandymą naujai užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidinėjimui. ATPK pakeitimas – šių metų liepos mėnesio, tai visai šviežia teisės norma, todėl ir verta nagrinėti, ar ji tinkama, kaip turėtų būti įgyvendinama, galbūt reikalingas tobulinimas, tikslinimas ir pan.
Aristodemai,
1) daugiau žmonių gauna naudos – daugiau naudos visiems, tačiau mažiau autoriui. kaip lietuvišku atveju atlyginama autoriui?
2) hiperbolizuojate. ar turite duomenų, kad Lietuvoje remiantis vien IP adresu buvo kur nors atlikta krata?
as, leidimas atsisiųsti iš microsoft.com ir leidimas atsisiųsti iš nepriklausomų trečiųjų šalių – visiškai du skirtingi dalykai
shivas, jeigu programinė įranga gulėtų kompe ir nebūtų talpinama “Shared” kataloge – viskas ok, “uTorrent” atveju kaltė akivaizdi abiejų pusių
Edvinai, gerbiu patį, kas sugebėjai patekti net į antrą teisės studijų kursą 😀
Tomai, sutinku
JM,
1) visiškai teisingai, kaip kad tėvai atsako už nepilnamečių pridarytas eibes kaimynams, taip ir šiuo atveju
2) ATPK aiškiai apibrėžė – “neteisėtas”
Ponas niekas, atsisiuntimas = atgaminimas.
Aurelijau, sutinku
afGan, nepažįstu LANVA’os, negaliu komentuot
Mariau, jeigu tokias rekomendacijas “Microsoft” teikia – tai jie patys save įvelia į didokas problemas.
kipsus,
1) nebūna tokio dalyko kaip “profilaktinė krata”
2) reikia nagrinėti faktines aplinkybes, ar kratos veiksmai viršijo būtinas ir reikalingas priemones
Tomai,
1) pagal ERĮ IPT informaciją saugo ne trumpiau nei 6 mėn.
2) tiesa, tokią teismų praktiką formuoja Danijos aukščiausiasis teismas, tačiau tai nebūtinai tinka kitoms valstybėms
Patarėjau, licencijos turėjimas arba ne
Apkalbėtojau, šaunuoliai! smagiai juokiausi 🙂
eimantai, Aristodemai, Valdai,
donnai, “viešas platinimas” – būtent, “viešumas” čia suprantamas kaip neapibrėžtas ir iš anksto neidentifikuotas gavėjų ratas
Andriau, klysti. Internetas sukurtas kaip karinis tinklas, kad vieno iš tarpinių centrų sunaikinimas nesunaikintų viso tinklo veiklos. Po to buvo akademiniai tyrimų centrai, po to verslas. Visi jie saugo savo intelektinę nuosavybę.
L.K.
1) nei aš gąsdinu, nei ką – tiesiog turiu savo požiūrį, kurio nebijau ginti viešai
2) licencijos (autoriaus leidimo) turėjimas arba ne
Povilai, klauskit LANVA’os. spėju – fiksavo antstolis
Kacai, nelegalu. tokiam veiksmui (atgamintų kopijų platinimui) neturite autoriaus leidimo
Hm, bet taip išeina, kad net turėdamas licenciją naudotis programine įranga, tu jos negali siųstis iš torrentų. Kuomet siuntiesi, tai iškart yra dalinamasi su kitais vartotojais (kurie galbūt turi irgi licenzijas), kas tampa nelegalus platinimas?
Lanava piderastai prakeikti. aš siunčiausi win7 daugiau kaip prieš pusę metų. Aš jos seniai nebeturiu turėjau vos 2 dienas nes win7 paskutinis gaidys.
Taigi kodėl mano ip yra tame saraše? Atsakau: Nes dar kartą kartoju lavana piderastai gaidžiai ir pedikai.
Taigi jokių supistų teisių aš nepažeidžiau gali jie kūrvos šnekėt ką nori.
Gana įdomu sužinoti, kad parsisiųsti programinę įrangą turint jos licenziją draudžiama. Pats turiu MSDN premium registraciją, kuri suteikia licenzijas beveik visai MS programinei įrangai programinės įrangos kūrimo tikslais. Tačiau siųstis programas gerokai greičiau iš Linkomanijos nei iš originalios MSDN svetainės. Juolab, kad MS neteko teisės platinti pvz Windows 98, Visuals C++ 6. Šios programos man reikalingos darbui, o licenzijas tam MSDN kaip ir suteikia (mano netesininko supratimu kai kadaise ieškojau šios informacijos). Reiks pasiaiškint prie progos.
Sveiki,
Labai daug informacijos, kurią labai sunku perfiltruoti…
Man tik įdomu, ar atsižvelgiant į dabartinius įstatymus (ne sveiką protą) aš turiu teisę pasidaryti atsarginę (kompakte, ar kitoje fizinėje laikmenoje) kompiuterinio produkto (programinės įrangos) kopiją, ar tai jau yra pažeidimas ir man reikia pirkti dar vieną kopiją?
Visu pirma dekui Liutaurui uz savo nuomone. Viskas vyko Linkomanijos tarnybinej stoty (server), Lanva naudojos savo programine iranga (client) kuri galbut gali rodyt ir pieno riebuma. Linkomanijos serveris parode Lanvos programai, skleideju (seed’u) sarasha, kas ten per skleidejai tik serveris tezino (galbut ten kito produkto kleidejei) jokio oficialaus rashto ish Linkomanijos apie skleidejus ir ka ten jie siule Lanva neturi. Jeigu ir siuntesi ish tu skleideju ka ten siustis ir kaip ten siustis nurodo klientui tas pats serveris. Regis bus sunkoka irodyt be oficialaus Linkomanijos rashto, neskaitant visu kitu skiluciu :/
Piratavimas negerai, tik gaila kad kainas bilo marketingo skyrius nustatato pagal savo tautieciu kisenes, galetu sulietuvintas versijas pardavineti pagal musu kisenes.
p.s Kodel pareishkimas iduotas Kaune regis Vilniuj jie registruoti?:/
Sveiki, gal dalyvausite:
http://www.tf.vu.lt/lt/component/content/article/65-bendros-naujienos/339-elsa-vilnius-diskusija-internetinis-piratavimas–problemos-sprendimo-bdai
Paskutinės žinios – Simanavičius akcentus sudėjo ties “kūrinio neteisėtu viešu paskelbimu”:
http://www.nezinau.lt/interviu-su-lanva-pirmininku-v-simanaviciumi
Užsienio valstybių patirtis puikiai iliustruoja mano požiūrį ir ateities perspektyvas LANVA ieškinių atveju:
http://www.elektronika.lt/news/events/20075/comments/
Aš ne už piratavimą, aš už modernios visuomenės, modernią teisinę sistemą. Seni standartai jau nebegali koja kojon žengti su technologijų pažanga ir privalo keistis.
Visoj toj istorijoj daugiau klausimu nei atsakymu:
1. Kaip irodys surinktu duomenu teisetuma? Juk net jei jus pagaus vairuojant absoliuciai girta ir israsys bauda, dar nereiskia kad jus kaltas – gali buti, kad alkotesteris nesertifikuotas metrologu ar nepraejes planinio metrologinio patikrinimo, policininkai padare proceduriniu pazeidimu ir t.t – tokiais atvejais bausme teisme anuliuojama. Siuo atveju negirdejau, kad Lietuvoje butu sertifikuota bent viena programine iranga, fiksuojanti p2p srautus bei besisiuncianciu IP tikruma.
2. Kaip irodyti, kas vykde siuntimo procesa? IP rodo zmogu, su kuriuo pasirasyta interneto tiekimo sutartis. Pvz pas mane laido gale stovi bevielio interneto routeris. Interneto tiekejas mato tik jo MAC (kuri as galiu keisti kada tik panorejes), bet nieko nezino apie prie jo prijungtus kompiuterius. Ka daryti, jei mano kaimynas nulauze mano WiFi slaptazodi (o tokiu atveju ne viena zinau) ir be mano zinios naudojasi mano internetu kada tik panorejes? O teko girdeti tokiu atveju, kai “auksarankiai” technikai irengia vartotojams WiFi iranga be jokiu slaptazodziu arba su standartiniu?
3. Taip ir nesupratau, uz kokia kurinio dali (procentais ar dar kaip nors) jau galima bausti? Jei as nusikopijavau 2 zodzius is sio blogo – ar tai jau piratavimas (juk as nukopijavau dali autorinio kurinio)? Jei as nusikopijavau 2-3 kurinio natas – ar as jau piratas? Juk turbut supranti, kad tokios smulkios kurinio dalys dazniausiai net neleistu atrinkti originalaus kurinio.
4. Jei as nusikopijavau is blogo visa pastraipa, kurioje pateikiamas tik CK straipsnio tekstas (o jo nedraudziama platinti) – ar tai piratavimas? Nes tie patys W7 pilni failu, kurie yra laisvai ir nemokamai prieinami – pvz irenginiu tvarkykles, kurias kuria pats technines irangos gamintojas ir kuriuos galima nemokamai parsisiusti is to paties gamintojo svetainiu. Kaip galima irodyti, kad tas vienas ar du paketai, kuriuos as parsisiunciau (jei parsisiunciau tik kelis Mb informacijos) yra MS autorinemis teisemis saugoma dalis, o ne laisvai platinimami failai, ideti ir i W7?
5. Kitas idomus is tos pacios kurinio dalies isplaukiantis dalykas – man, pvz, parsiunte tik 1sec Vanilla Ice “Ice Ice Baby” dainos, kurioje tera boso melodija, kuri, savo ruoztu, yra visiska Queen “Under Pressure” boso melodija. Kurio autoriaus autorines teises as pazeidziau – Vanilla Ice ar Queen? Ar as atlikau dviguba nusikaltima?
6. Jeigu ant linko buvo parasyta “Mano vakarykstes foto.rar”, taciau parsisiuntes pamaciau, kad ten suarchyvuota kokia nors autorinemis teisemis saugoma daina – vadinasi as padariau nusikaltima vien tik parsisiusdamas ja (juk nezinojimas neatleidzia nuo atsakomybes?), nepaisant to, kad daina istryniau, kai tik pamaciau kad mane apgavo, ir jos net negalvojau klausyti? Arba kas, jei prie dainos pridedama autoriniu teisiu informacija yra klaidinanti? Kai delfyje buna salia straipsnio idetas muzikinis kurinys – is kur man zinoti, ar delfi tikrai ji platina legaliai, ar as pazeisiu autoriaus autorines teises?
7. Izangai – trumpas info apie tai, kaip veikia interneto narsykles – jos pradzioje parsiuncia reikiama puslapi ir visus jo paveiksliukus, issaugo juos jusu kompiuterio kietajame diske, ir tik tada parodo jusu narsykleje. Tai jei tas pats delfi ideda nuotrauka neturedamas autoriniu teisiu savininko leidimo ja platinti – visi, kurie atsidaro ta puslapi, automatiskai pasidaro piratais, kadangi ju kietajame diske liko tos nuotraukos kopija? Tas pats su informacija – galbut i lietuviu kalba straipsnis isverstas be autoriaus zinios ir leidimo, vadinasi mes visi darome nelegalios kopijos nelegalias kopijas.
8. Dar is tos pacios serijos, kaip irodyti, kad pats vartotojas samoningai siunte kurini, o ne koks nors virusinis botas veike foniniu rezimu, taip keldamas kieno nors ratio be jokios kompiuterio savininko zinios?
9. Jei jau bus prieita prie to, kad bus arestuojami kompiuteriai – kas atlygintu del to patirtus nuostolius, jei teisme paaiskes, kad visi LANVA irodymai yra sakemis ant vandens rasyti?
Tikiuosi teisiniu atsakymu is teisininko 🙂
Piratų “ideologiją” papildyčiau dar vienu kitu punktu. Žmonės atsisiunčia muziką, kad ją paklausyti prieš perkant. Lietuvoj muzikos įrašai nesąmoningai brangūs, o pasūla daugiau nei skurdi – iš užsienių galima nusipirkti 1,5-2 karto ir kartais netgi 5 kartus pigiau, čia muzikos CD. Bet kaip pirksi negirdėjęs..?
Yra ir kita kategorija – seni leidiniai, kurių seniai niekur nebenusipirksi, nebent naudotą eBay.
Apie programinę įrangą irgi turiu komentarą. Gali pirkti programą už 20000 litų (kaina – ne klaida), jei su ja uždirbi pinigus. Tačiau prieš tikintis gauti tokį darbą, turi kažkur išmokti dirbti tomis programomis. Jei nesi studentas, galimybės ribotos. Nori pasibandyti namie? Susirask “nulaužtą”. Galiu tvirtinti, kad tuo keliu ėjo kone visi vyresnio amžiaus specialistai – tai bene vienintelė galimybė neatsilikti nuo laiko. Arba tavo darbo vietą užims kitas, gudresnis.
Dar paradoksas – perkant “firminį” kompiuterį, operacinę sistemą gauni galima sakyti nemokamai, arba už simbolinę kainą, kokius 50 litų (mano Win’XP tiek nekainavo – greta buvo identiškas kompas be OS vos 20 Lt pigiau). Kiek iš tokios praktikos “patiria nuostolių” operacinių sistemų kūrėjai? Kodėl taip žiauriai skiriasi kaina perkant atskirai ir jau įdiegtą?
Sveiki,
noreciau pasakyti kad nereikia taip varyti ant LANVA ir ant jos vadovo. LANVA buvo ikurta tam ka ir daro, o pirmininkas neblogai atlieka savo darba (kiek atsirado issigandusiu vartotoju ir dabar bijos siustis). Manau yra dvi pagrindines problemos:
1) parsidaveliu ir/arba beprociu seimas, kuris nesvarstes normaliai priima istatymus. Visuomene tokiems istatymams yra nepasiruosusi ir atrodo kvailai is sono kai priimamas istatymas, kuriuo speju 98% kompiuteriu vartotoju tampa nusikalteliais. Ar normalioje valstybeje tokie istatymai butu priimami? Ar valdzia neturi ginti pilieciu daugumos? Ar turi ginti imones? As piratavimo nepateisinu, bet tai nereiskia, kad galima suteikti irankius daryti virtualu genocida!
2) Kovojama trumpalaikemis priemonemis, kurios nekeicia visuomenes poziurio o skatina priesiskuma ir kazkuria prasme piratavima. Uzdraustas vaisius yra skanesnis ir dabar taip ir kyla pagunda atkersyti ir dar labiau piratauti, padaryti kad nesusektu ir pan.. Reikia sviesti nuo mokyklos ir diegti, kad autoriu teises turi buti gerbiamos taip pat kaip ir teises i materialius dalykus, o salia to kovoti su serveriais arba stambiais platintojais. Bet kirsti per gyventojus ir dar grizes laikais tai amoralu.
P.S. Reziumuojant padekokime Kubiliui ir visam seimui;)
Ar sutinkate kad piratavimas skatina technologiju evoliucija (apsaugu, interneto technologiju, greiciai, hardweras, softas t.t.). Ekonominiu poziuriu piratavimas netiesiogiai kuria intelektualini turta ir tiesiogiai dalyvauja intelektualinio turto skatinimo paslaugos kuryme.
****Norejau pasakyti, kad bendras ekonominis rezultatas gaunamas tas pats, kaip be piratavimo(nors ir verte nera tolygi). Piratavimas veikia kaip paskirstimo aparatas kuris dalina gauta rezulta tam kam nepriklauso BET NEPRARANDA REZULTATO o sukuria kazka papildomai kitu saskaita.
Logiskas sprendimas butu investuoti i imones kuriancias apsaugas (produkta). O ne kreiptis i LANVA kuri nieko nesukuria bet naudoja resursus kad procesa pasukt atbulai.
Paprastai sakant investuojan i naujo produkto sukurima bus sukurtos darbo vietos kurios leis tiem piratam nusipirkt tai ka vagia.
Investuojant LANVA bus skatinamas tolimesnis piratu vystymasis, nes jie tures dar maziau pinigu.
Teigiama praktika yra Epic, Valve zaidimus kuriancios imones kurios investavo i apsaugas paziurekit i pardavimus.
piratu skatinimo praktija yra tos pacios MINOVA ir Pirate Bay paziurekit kiek ishaugo ju vartotoju skaicius po teismu.
Manyčiau nepamirškime teisės teorijos pirmo kurso 😉 kas yra teisė? Jeigu neprisimeni tai manau ne tau rašyti teisinį komentarą.
“# LANVA pati darė neteisėtą veiklą, nes pati siuntė/platino
Šiuo atveju „Microsoft“ yra visų autorių teisių savininkė ir turi teisę atitinkamas teises suteikti kam tinkama. Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą, tam jokių papildomų Lietuvos institucijų ar teismų leidimų nereikia.”
“Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą”
Hm, jei jie teisetai platino programine iranga, tai reiskia, kad kiti teisetai ja is ju gavo, ar ne taip? 😉
“Todėl LANVA veiksmai ir buvo teisėti – ji turėtų teisę atgaminti programinę įrangą”
Jei iranga buvo platinama legaliai ar tai nereiskia, kad zmones ja GAVO LEGALIAI? 😉
O jei aš nusiperku kompaktinę plokštelę, tai ar turiu ją tyliai klaisytis, kad niekas neišgirstu, ar galiu pasikvietes draugus ir kaimynus i puotą klausytis? Ar galiu savo puotoj padainuoti pvz U2 grupės dainą pritardamas su gitara, ar tai jau bus nusikaltimas?
O dieve!!! Aš gi į youtube.com svetainę esu pridėjęs savo filmuotų video, kur dainuoju ir groju gitara įvairių atlikėjų “cover’ius”. Greičiau pasakykite, ar tai nusikaltimas? Nes jei už kiekvieną dainą mane baustų – aš bankrotas! Ar turiu ištrynti savo įrašus iš youtube? 🙁
Atsiprašau: ištrinti*
Youtube, jei neklystu pati trina autorinių teisių pažeidėjus, tačiau mano manymu, dar 10 metų gali dėl nieko nesijaudinti, nes tuos įrodymus, kuriuos gauna Lanva, visus galima užginčyti ir jie nėra svarūs teisme (pvz.: naudojuosi routeriu su wireless, taigi betkuris privažiavęs prie mano namo gali siųstis ar platinti nelegalų softą su mano duomenimis), beto ir ISP nera suinteresuoti skleisti vartotojų duomenų, nes žmonės pabegs iš jų. Lanva nieko nepasieks, kol nepradės gavę menkiausią info, brautis į namus ir konfiskuoti kompiuterinės įrangos su tinkamais įrodymais, tačiau tai ne Lietuvai… Ne veltui amerikiečiai taip daro, nes suprato, kad kitaip nieko nebus.
P.S. kai taip atsitiks Lietuva gryš į akmens amžių, nes mažai kas įstengs nusipirkti visą legalią kompiuterinę įrangą. Todėl mažai kas suinteresuotas, jog taip atsitiktų.
Dar man kilo neaiškumų…
Neteisėtas meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jų dalies atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais –
Kas galėtų būti traktuojama kaip kūrinio dalis? Pavyzdžiui dainos priedainis? Akordų seka? Nata…? Knygos puslapis, sakinys, žodis, raidė…? 🙂
Jei aš pasikviečiau draugų būrelį savaitgalį praleisti su gitara, padainuoti, kaip galėčiau autoriaus sutikimą gauti? Ar turiu kreiptis į tuos atlikėjus , kurių dainas dainuosim (REM, U2, Johny Cash, Bob Dylan…) ar iš LANVA galėsiu gauti leidimą visiem kūriniams?
Ir nuo kelių žmonių prasideda “viešas atlikimas”? Jei mane dainuojantį girdi žmona ir vaikai – tada dar ne viešas, bet jei dar girdi dėdė Fedia iš antro aukšto – jau viešas?
labas is kur gavo ip mano kas per h… ir netisti gavo IP adresas? as nekad ne buvou Linkomanijos vartotju o kas del WINDOWS 7 microsoft pasi lezja atisjut test pvz: WINDOWS 7 90 dey ir kita
va nurad kas nori free WINDOWS 7 90 dey ir ka dabar LANVA paskis is sita?
http://www.microsoft.com/business/thenewefficiency/product/default.aspx?CR_CC=100181835&mtag=MSC_NDGP
Šioje visoje istorijoje yra keli kalbliukai. O ponas autorius pasvaisšiojo kaip ir būdinga daugumai teisininkų, kurie kaip reikia suprati baigę teisę bet užsiima velniai nežino net kuo.
Ar LANVA yra įstatymu sukurtas organas? ar LANVA yra gynėjas ar lobistas ir naudos siekėjas? Lanva yra asocijacja tai yra viešas juridinis asmuo, tačiau savo veikla ji labiau primena nevisai viešą asmenį.
Kiek man žinoma visą informaciją LANVA surinko uTorrent programa, tačiau šios programos License agreement yra nurodoma jog programa gali būti naudojama tik nekomerciniais tikslais, taigi dar reiktų gerai pasiginčyti ar anstolis ir pati LANVA teisėtai užfiksavo ir surinko įrodymus. Klausimas kodėl nebuvo naudoas specialus hardware o ne software fiksuoti ir rinkti įrodymus?
Taip pat analizuojant vėlesnią informaciją panašu kad tai buvo viesųjų ryšių triukas, kuris baigėsi taip ir neprasidėjęs. Kaip teisininkas jūs propoguojate intelektinių teisių apsaugą, bet dar svarbiau turėtumete propaguoti teisingo ir teisėto proceso idėją, tačiau savo pasisakymais panašu kad sukate į klaidingų įstatymų klaidingo taikymo mišką. Linkime sekmės jame nepaklysti.
Sveiki,
Pagyrimai abiems pusems. Diskusija verta demesio.
Konkreciu atveju, nera ka ir aiskintis. LANVA negales irodyti, kad zala buvo padaryta, nes negales irodyti, kad 1. Pilna versija buvo parsisiusta 2. ta versija buvo suinstaliuota ir naudota daugiau nei 30 dienu.
Parsisiusti MSW 7 galima nemokamai ir naudoti kuri laika, tai platinimas nelegalus negali but.
ir seip, apie tai, kad autoriaus teises yra saugomos, pranesama tik pradejus instaliuoti (diegti) programa.
Seip berasydamas dar pagalvojau. Tarkim siunciuosi filma “ABC”, kaip man zinoti, ar autorius sutinka, kad as ji siusciausi, ar tai nelegali kopija?
P.S. Nenoriu izeist autoriaus, bet drisciau abejoti ar autorius yra diplomuotas teisininkas. “jeigu įrodau esąs teisininkas, statot man gero viskio (tarkim, 0,7 Ballantines) butelį, jeigu ne ” 🙂 Ballantines yra neblogas viskis, bet yra zymiai geresniu :). Kaip minejau, thumbs up abiems barikadu pusems, diskusija verta demesio.
Vilijui- Linkomanija gavo prašymą pašalinti Torrent Zero2. Vietoj pašalinimo, dar du Torrent failai atsidaro. Išvada- melagiai toj linkomanijoj dirba. Teigia viena, daro kita.
Įstatymas reglamentuoja, kas yra vieša erdvė, kas yra privatu. Linkomanija yra vieša erdvė, o jų disclaimer draudžia!!! teisėsaugos institucijų atstovams ar antipiratinių grupių darbuotojams lankytis šiame tinklapyje. Ar reikia komentarų dėl kokių tai priežasčių?
Gediminui Gasiuliui- ar prisiimsite moralinę atsakomybę, nes jūsų straipsniuose, mano nuomone, sudaroma nebaudžiamumo galimybė ir teisė laisvai siųstis saugomus kūrinius (“failus”), jei kuris nors vartotojas pateiks teiginį”: žiniasklaida (paminės kuri) rašė, kad tai nėra nelegalu…
Pagarbiai,
Vytas Simanavičius
Awtas- paskaitykit LR ATGTĮ, jame rašoma, kad saugomos pradinės programos kūrimo instrukcijos. T.y. išeities raktai. Nebūtina visą programą padaryti viešai prieinama. O EULA jau pradedami sutartiniai santykiai tarp vartotojo ir kūrėjo.
Ar kas nors žino, kokia būtų tokio tyrimo eiga? Juk kaip suprantu, vienintelis būdas įrodyti, kad konkretus asmuo yra tikrai kaltas dėl visų minėtų teisės pažeidimų, yra atlikti kratą ir ištirti kompiuterį. Bet tam turbūt reikia rimtesnio pagrindo nei laisvalaikiu nurašytas IP adresas, ar ne? Juk dėl daugelio čia minimų priežasčių vartotojas gali būti ir visiškai nekaltas.