Vakar Bronislovas Burgis viešai patvirtino tai, apie ką rinkoje jau senokai kalbėta – 2009-aisiais žurnalo „Kompiuterija“ nebeliks. Nelabai įdomu nagrinėti, ar tai krizės auka, ar neišvengiamas dalykas. Man asmeniškai daug įdomesnė paties žurnalo būtis ir simbolinė pabaiga.
Kaip pastebi redaktorius, žurnalas atsirado iš dienraščio „Lietuvos rytas“ savaitinės skilties, paveldėjo pavadinimą ir skaitytojus. Dienraščio skiltis, atrodo, žurnalą pergyvens.
Jeigu žurnalui būtų galima rašyti nekrologą, ką reikėtų paminėti?
Pirma, žurnalas iš tiesų buvo pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų švietėjas informacinių technologijų srityje. Tuo metu, kai terminai informacinė ar žinių visuomenė buvo visiška terra incognita, žurnalas rašė apie įrankius ir priemones, kuriomis jų link buvo galima judėti. Kiek tos pastangos buvo sėkmingos ir išsamios – vertinti per anksti.
Antra, žurnalas nuo kitų rinkos žaidėjų iki pat pabaigos skyrėsi savo redakcine politika ir turiniu – informacinės technologijos nagrinėtos ne tiek skaičių ir žargono kalba, kiek natūraliais kiekvienam piliečiui, net ir nelabai e-raštingam, suprantamais žodžiais. Tą papildę principinga nuolatos pamokslaujančio redaktoriaus nuomone gausime aiškias vertybines nuostatas turintį leidinį. Tai retas, jeigu ne vienintelis, reiškinys Lietuvos žiniasklaidoje.
Trečia, žurnalas tapo puikių apie informacines technologijas rašančių autorių kalve. Ne tik žurnalistų, bet ir ganėtinai siaurų specializacijų lyderių mintys čia rasdavo sau vietos. Jeigu žurnalas būtų išdrįsęs plėsti turinį ir apjungti fiziką, chemiją, astronomiją, žymiai anksčiau Lietuvoje būtume turėję tarybinio „Mokslo ir gyvenimo“ modernią versiją, kurios vietą dabar bandė(-o) užimti verstiniai „Scientific American“ ir „Iliustruotasis mokslas“.
O man asmeniškai „Kompiuterija“ visada siejasi su dviem istorijom. Grįžęs iš mokslų D.Britanijoje būtent Bronislovio Burgio tuomet redaguotai „Lietuvos ryto“ skilčiai parašiau pirmąjį straipsnelį apie vaizdo plokštes su 3D spartintuvais. O vėliau, kai žurnalui netiko mano straipsnio apie „Windows“ apvalkalus versija (redaktorius pasirinko Kęstučio Gailiaus), užteko parašyti drąsos konkuruojančiojo NK redaktoriui Arvydui Praninskui. Taip ir prasidėjo mano žurnalistinė praktika – liga, pomėgis, gyvenimo būdas? Vien už tai „Kompiuterijai“ esu labai dėkingas.
Kiek dar žurnalų nesulauks pavasario?
Ar žodis žurnalistas tuoj skambės panašiai kaip nevykėlis?
su vienu teiginiu drįsčiau nesutikti – “Kompiuterija” buvo geras žurnalas, bet paprastam, ne “advanced user”, t.y., nelabai e-raštingam vartotojui, kiek per rimtas, labiau akademinis. na, visokių straipsnių ten buvo, bet kai kurie – per siauros specializacijos.
iš kitos pusės – “Kompiuterija” niekad nenupopsėjo (popsas CBL, bet kaip IT pradžiamokslis ir patarimų rinkinys – reikalingas).
Kodel nevykelis? Kad nebeleidzia tai nereiskia kad blogai.. Gi zmones nebevazineja arkliais, siuncia maziau tikru laisku. Tiesiog zinesklaida evoliucionuoja.. gi negalima uzsakyt 10 zurnalu, plius kai viska galima rast internete. Uzsisakau kelete kad tureciau ka paskaityt ne prie pc… O Kompiuterija kaip sake Burgis atgyveno. Tuos straipsnius gali paskaityt internete einamuoju laiku.. o ne po menesio… patarimus ir galima rasti forume, o ne laukt menesio…
Aš paklausiu ne į temą. Kodėl, Liutaurai, į RSS nededate pilno straipsnio? 🙂
Andriau, to paties manęs jau klausė Eugenijus. kartoju atsakymą:
<...>
problema, jog aš naudoju straipsnių skaidymą su “skaityti toliau”, o WP rašo:
Note: If you use the ‘
Hm, arba aš kvailas, arba matau pilnus RSS..
(oh, ir matau 2.7 WP versiją, kurioj šito bugo nėra, tai vadinas, tiesiog jau viskas tvarkoje..)
Aurimai, tikrai taip 🙂 2.7 WP + plugin’as FullTextFeed. be priedo 2.7 versijoj bug’as vis tiek yra