Pirmą kartą apie rudenį pagalvojau dar rugpjūčio pabaigoje, kai eilinio bėgimo metu kojos pirmą kartą pataikė į, berods, liepų lapus. Takelis šalia Santariškių klinikų buvo pirmą kartą nusėtas gelsvais lapais. Dabar jau retoje vietoje neaptiksi vienų ar kitų rudens ženklų. Galbūt tik šalia spygliuočių dar galėtum apsigauti ir saulėtą dieną užsibuvęs užuovėjoje drįstum pagalvot, jog tai rami vasaros popietė.
Kita vertus, tokios saulėtos rudenio dienos, kokia ištiko Vilnių vakar, matyt, vienas smagiausių rudeniškų malonumų – ir žvarbiai vėsu, ir saulė maloniai glosto, ir ore norisi būti būti būti. Gal vėl lėkti aplankyti Rumšiškių? O šiandien jau išsitraukiau aiškiausią rudens pranašą – elektrinį šildytuvą 🙂 Koks ir kada bebūtų ruduo, be papildomo kilovato ar poros žvarba įveikia anksčiau ar vėliau, su įjungtu centriniu šildymu ar be jo.
Taigis, ar pasiruošę šiltai apsimuturiuoti ir žvejoti rudenio spalvas?!
…o tas gerumas vakare, kai tikrai atšąla, su vyno taure prie židinio spragsinčios ugnelės…
Suprantu, kad ne visi turim šią malonumo galimybę,bet visada turim draugus, kuriuos tik reikia laiku prisiminti ir pasprašyti į svečius:)
liutaurai ,smagiau spausk elektrinio sildytuvo reguliatoriu ant maxi-mos :)) paremk leo dividentus
Rasa, o aš galvojau galvojau galvojau ir sugalvojau! jau kažkada Artūrui sakiau apie vyno gėrimo progas 🙂 dabar reikia kokios didesnės darganos ir išankstinio paruošiamojo vizito į kokią GVP 🙂
stb’ai, šiandien Poderis & Co. kaip tik gali išgelbėti kokius 100 mln. Lt/metus 🙂
neishgelbejo….apie viska jau susitarta:)