XXI a. kasdienybės dienoraštis

„300“: nacionalinės propagandos pavyzdys

300, 200pxKaip žinia, Lietuva užmokės už nacionalinio istorinio filmo „Žalgiris – Geležies diena“ sukūrimą. Palyginimui siūlau pažiūrėti JAV (paradoksas – JAV uždirba iš Graikijos propagandos) komercinio kino kompanijos kūrinį – 300.

Tai istorija apie Termopilų mūšį, kuriame Spartos karaliaus Leonido vadovaujami graikų genčių sąjungininkai atsilaikė prieš keliasdešimt kartų didesnę Persų karaliaus Kserkso armiją. Žinoma, dabar jau sunku patikrinti savuosius gyrusių istorikų objektyvumą, tačiau faktas išlieka – tuometinėje Termopilų perėjoje graikams, pasinaudojus reljefu, pavyko sustabdyti žymiai skaitlingesnį priešą.

Mums turėtų būti įdomi konkrečių faktų komercializavimo istorija. Pavyzdžiui, kad kaštų taupymo vardan buvo naudoti ginklai iš Trojos ir Aleksandro Makedoniečio filmų, kad scenarijus dirbtinai papildytas pabaisomis, karaliaus žmonos išprievartavimu ir net nesilaikyta pačios Spartos kariavimo principų autentiškumo. Ką ten tie žiūrovai supranta? Jiems gi tik adrenalino paduok!

Kalbant apie propagandą itin svarbus kitas „300“ aspektas. Filmas pasirodė būtent tuo metu, kai JAV ir Iranas intensyviai „špilkiavosi“ dėl pastarojo branduolinės programos. Ir nieko keisto, kad persai bei Kserksas filme vaizduojami kaip paskutiniai išgamos – juk filmą kūrė JAV kompanija, o Iranas persus laiko savo protėviais. Tad nestebina ir iraniečio, rašančio „Time“ savaitraščiui, įspūdžiai.

Galima pacituoti „wakeupfromyourslumber.com“ tinklaraštyje išverstą dienraščio „Ayende-No“ citatą:

The film depicts Iranians as demons, without culture, feeling or humanity, who think of nothing except attacking other nations and killing people.

Taigi, tegyvuoja propaganda!

15 Comments

  1. Aidas Puklevičius

    Liutaurai, “300” nepretendavo būti istoriniu. Tai Franko Millerio komikso ekranizacija. Apie ką aiškiai pasakė filmo kūrėjai nuo pat pradžių. Todėl nematau, kodėl reiktų kabinėtis prie pabaisų, hermafroditiškos Kserkso išvaizdos ir pan. 🙂 Autentiškesnės istorijos mėgėjams yra 1962 m. filmas “300 spartans”. Kuris, beje, ir įkvėpė Franką Millerį sukurti šį komiksą.
    O grįžtant prie “Žalgirio – geležies dienos”, reiktų nuspręsti, kokiai auditorijai skiriamas šis filmas – masiniam vietiniam žiūrovui, nepriklausomo kino festivaliams ar “straight-to-dvd” istorinio kino fanatams 🙂 Pagal tai ir scenariju gali rikiuoti.

  2. Liutauras

    Aidai, paties versija atitinka oficialiąją prodiuserių. abejoju, ar ten tikrai nėra JAV-Irano santykių aidų, pasklidusių iš kur nors Washington DC 🙂

    dėl “Žalgirio – Geležies dienos” – o tai juk scenarijus jau yra ar dar tik “koncepcija”?

  3. Aidas Puklevičius

    Kiek žinau, nėra jokio scenarijaus. Projektas buvo tvirtinamas net ne ant sinopsės, o tiesiog poros puslapių pastabų.
    O dėl Washington DC, nejuokink, iraniečiai netgi buvo pradėję peticijas rašinėti, maždaug, Kserksas buvo kitoks, mes buvom civilizuoti, čia graikai buvo barbarai, čia jūs visuomenę ruošiat invazijai :). Ko visa tai neužkliuvo 1998 metais, kai Frankas Milleris pradėjo savo 300 komiksų seriją? 🙂 Toks pat nepilnavertiškumo kompleksas kaip ir rusų, kinų ir panašių. Norisi, kad kartu jų visi bijotų ir tuo pačiu mylėtų. O jeigu kam nors kitaip atrodo – tai čia jūs atseit ruošiatės mus imperialistiškai patvarkyti 🙂

  4. Artūras

    Pataisykit jei klystu, bet man rodos 300 buvo filmuojami remiantis to paties pavadinimo komiksu, o ne istorijos vadovėliu.

  5. Liutauras

    gražu, pora puslapių filmo aprašymo – rimtas pagrindas paramai, tikrai rimtas 🙂

    o dėl komiksų kaip filmo pagrindo – aš suprantu, kad režisieriai rėmėsi fentezi stiliaus pasaka, bet kaip visa tai vertina žiūrovai? beveik neabejoju, kad iki filmo (o ir po) daugelis jų nesugebės prisiminti, kas yra Termopilai. tačiau absoliučiai visi prisimins išgama pavaizduotą Kserksą ir persus kaip blogiečius. to ir tereikia propagandai

  6. Aidas Puklevičius

    Na, vien 300 komiksų yra išparduota jau 128K ekzempliorių, nekalbu apie Sin City, Daredevil, Batman ir kitus Millerio darbus. Galgi žmonės yra susidarę įspūdį apie jo kūrybą ir nepuola rašyti laiškų į NY Times reikalaudami, kad NYPD pasitelktų kovai su nusikalstamumu Batmaną? 🙂 O jeigu ir rašytų, negi autorius turi nusileisti iki paties žemiausio bendro vardiklio, t.y., paties bukiausio skaitytojo IQ? Tai kam tada apskritai meninė kūryba reikalinga? Iliustravai vadovėlį, ir ramus. O dabar rašai sau istoriją ir krapštai smegenis: neeee, šitas pasažas gali nepatikti katalikams, šitas musulmonams, šitas žydams, o šitas dviratininkams. Čia tas pats, jeigu aš pradėčiau piktus laiškus rašyti Alexandre Dumas-pere įpėdiniams, rėkaudamas, kad jūsų prosenis buvo didelis kiaulė, nes Prancūzijos nacionalinės didybės kūrėją, raison d’etat pradininką kardinolą Richelieu, tą patį, kuris sudaužė Habsburgų universaliosios imperijos idėją ir padėjo pagrindą nacionalinėms valstybėms, tą patį valstybinį genijų pavaizdavo, kaip nevykusiai intriguojantį pavydelninką, kuris hercogą Buckinghamą užvertė vien todėl, kad anam labiau pasisekė Onos Austrijietės apatinius įžiūrėti? 🙂 Gal jau apsieikim be politinio korektiškumo bent beletristikoje. Kai fikcijos ir fantazijos pradedamos kaišioti į atseit dokumentiką, tokią kaip Zeitgeist, Fahrenheit 9/11 ir panašius, tai yra tikrai arčiau propagandos, nei fantasy istorija.
    PS. Tolkieno “LotR” blogis irgi ateina iš Rytų (Mordoro), o Aragornas prie Juodųjų Vartų į saviškius kreipiasi “Men of the West”. Keista, kaip tai neužkliuvo Putinui 🙂 Matyt buvo labiau susirūpinęs savo ausimis namų elfo Dobby paveiksle antrajame Harry Potter filme 🙂

  7. Sarunas

    Aidas lygiai kloja lol.

    Taciau abejoju ar toki pacia demistifikacija pavyktu apie 1612 filma parasyti 😉

  8. Tomas

    PATAISA: Siaip jau spartieciai Termopiluose neatsilaike – jie visi zuvo perejoje (prie to labai prisidejo vienas graikas parodes persams kelia, kuriuo galima buvo apeiti spartiecius ir uzpult is uz nugaros). Kad jie zus buvo aisku is pat pradziu, bet spartiecia kaip zinia buvo garbingu mirciu fanatai, todel pasistenges issiusti kuo daugiau graiku Leonidas su likusiais liko ginti perejos jau zinodamas busais irasytas ainiu atmintin.

  9. Aidas Puklevičius

    Kad ir kaip mėgčiau Franką Millerį bei jo ekranizaciją, visiems, kuriems įdomi Sparta, siūlyčiau pasiskaityti Pressfieldo romaną “Gates of Fire”. Beletristika irgi, žinoma, tačiau, imho, labiau pataikyta į tikrąją Spartos dvasią.
    Šarūnai, tą patį pasakyčiau ir apie 1612. Šiuo atveju man dzin, kad tame filme kažkur dingsta Mininas, o lieka Požarskis, kad sparnuotieji lenkų husarai kaišiojami taip intensyviai, jog susidaro įspūdis, kad ATR kariuomenės susidėjo vien iš jų :), tegul autoriai elgiasi su istorija kaip tinkami. Blogiau yra tai, kad filmas tiesiog neveža. T.y., prastai atlieka savo propagandinę funkciją 🙂 Mistifikuoti irgi reikia sugebėti, o Vladimirui Chotinenko dar reiks daug gazonų patręšti, kol pasieks Zacko Snyderio ir Franko Millerio lygį 🙂

  10. Liutauras

    pala pala, Aidai, tai pripažįsti, jog 300 irgi turi propagandinę funkciją?

  11. Aidas Puklevičius

    Ei, Liutaurai, gal susitarkime dėl definicijų? 🙂 Bet kuris meno kūrinys, kuris teigia jo autoriui svarbius dalykus, turi propagandinę funkciją, t.y. propaguoja jam svarbias vertybes. Bet gal atskirkime Franko Millerio asmenines pažiūras nuo Washington DC politikos 🙂 O gal nori nustebinti mane atrasdamas, kad projektą finansavo Pentagonas 🙂 Garbės Kuopą tikrai finansavo Kariuomenės rėmimo fondas, čia yra tikra propaganda, o 300 kūrimą organizavo Warner Bros 🙂

  12. kostia

    tokie dalykai kaip ” Geležies diena” buvusia internacionaline kalba vadinsi “деньги в жопу “.

    Juk jau buvo kalbėta apie ” garbės kuopą”…..
    ypač su A. Puklevičium:)

  13. Aidas Puklevičius

    Kostia, palauk, bus antra Garbės Kuopos dalis. Jeigu nebus geresnė už pirmą, suvalgysiu savo apatinius 🙂

  14. kostia

    žinau, Aidai, jeigu bus geresnė bent 10proc. alaus tau:)

  15. Greta

    Puikus filmas. Daugelis komentatoriu raso,kad netikroviskas ir t.t. Kam ieskoti filme to,ko ten but ir neturi?!
    Reiktu ivertinti tai, kad filme stengtasi papasakoti istorija spartieciu metrascio ar tai kronikos zodziais… Tie visi nematyti pabaisos ir t.t. Jie butent yra pavaizduoti taip,kaip to meto spartieciems atrode. Skirtingos kulturos, skirtingos civilizacijos visada baugino, ju nugalejimas – tai ypatingas zygdarbis. Pasakojimai apie tokius zygdarbius keliaudavo per kartas neuzrasyti,o is lupu i lupas, savaime suprantama, kad jie budavo pagrazinami, tapdavo mistiniais ir neitiketinais.
    Grazus, jaudinantis kinas. Rekomenduoju visiems, kurie megsta veiksmo ir istorinius filmus apie senove.

Leave a Reply

Your email address will not be published.