XXI a. kasdienybės dienoraštis

Raudona „viešųjų ryšių akcijos“ linija

Kai koks viešas asmuo (dažniausiai, politikas) dėl nepatyrimo ar aplaidumo būna smarkokai sudorojamas priešininko, dažnai mėgina gelbėtis apkaltindamas pastarąjį „viešųjų ryšių akcijos“ organizavimu. Esą viešos diskusijos pralaimėjimo priežastis – ne argumentai ir faktai, o tik emocijos, akių dūmimas ar net atviras melas. Nesiginčydami pabandykim paieškoti pavyzdžių, kada iš tiesų komunikacija peržengia leistiną etikos ribą.

Nepretenduodamas į statistikos mokslo gilumą, paprašiau savo tinklaraščio skaitytojus pažymėti etiškas ryšių su visuomene technologijas. Gauti rezultatai, tikiu, gali padėti ir vz.lt skaitytojams geriau suvokti, kokios tariamos, o kokios tikros vilkduobės gali pasitaikyti komunikacijos greitkelyje.

Apklausoje buvo pasiūlyta 20 skirtingų ir Lietuvoje taikomų (nors ir labai skirtingu mastu) priemonių. Apklausos rezultatai jas suskirstė į keturias gana aiškias grupes.

Pradėkime nuo tų, kurias absoliuti dauguma pripažino neetiškomis technologijomis. Žiniasklaidos priemonės palankumo sutartis (vos 10 proc. teigiamų vertinimų) – tai situacija, kai už reklamą, susijusių ūkio subjektų paramą ar kitą atlygį žiniasklaidos priemonė teigiamai vertina visas kliento iniciatyvas. Žurnalisto(-ės) palankumo skatinimas dovanomis, kelionėmis, etc. (8 proc.) – tai nemokamos kelionės, neterminuotam bandymui dovanojami produktai, paslaugos ir pan. Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl neigiamos informacijos apie konkurentus (8 proc.) – tokiu atveju žiniasklaidos priemonė nuosekliai „tiražuoja“ neigiamą informaciją apie kliento konkurentus. Fiktyvių (melagingų) žiniasklaidos priemonių, žinių, įvykių kūrimas (6 proc.) – tarkim, Zvonkė iš tiesų susilaužė ranką, bet juk (tikslo prasme) būtų verta tai surežisuoti, ar ne? Fiktyvių žinių (naujienų) šaltinių imitavimas ar kūrimas (6 proc.) – labai retai patikriname kokio nors tyrimo ar užsienio eksperto kilmę, patikimumą. Žurnalisto(-ės) palankumo užsitikrinimas piniginiais įnašais (4 proc.) – jeigu žurnalistas būtų valstybės pareigūnas, tai situacija tiesiogiai patektų į baudžiamojo kodekso rėmus. Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl konkurentų ignoravimo (4 proc.) – kliento konkurentus žiniasklaidos priemonė tiesiog ignoruotų (komunikacijoje tyla pavojingesnė nei kritika).

„Nešvarios technologijos“ susilaukė nuo 14 iki 27 proc. teigiamų vertinimų. Internetinių komentarų rašymas neprisistatant (27 proc.) – dažnai teigiama, jog internetiniuose komentaruose „pilamos pamazgos“ ir šis vertinimas tai patvirtina anoniminiams komentatoriams. Internetinių komentarų rašymas, imituojant aktyvią diskusiją (16 proc.) – vieša paslaptis, jog šis reiškinys ypač aktyvus tuose portaluose, kur IP adresas nėra skelbiamas viešai. Trečiųjų šalių įtraukimas, pašalinant pagrindinę suinteresuotą pusę (14 proc.) – Žilvinas Marcinkevičius pernelyg atpažįstamas „Leo LT“ interesų gynėjas, todėl jo argumentus geriau priimsime iš kokio nors „nepriklausomo“ eksperto. Statistinių duomenų naudojimas, neturint pakankamo pagrindimo dėl mokslinio nuoseklumo (14 proc.) – panagrinėkite, pavyzdžiui, TV reitingų nustatymo metodiką – ar ji buvo mokslininkų kritikuota ar bent tirta? Turinio leidyba/transliavimas/… nepristatant turinio užsakovo (14 proc.) – tiesiog paslėpta reklama.

„Švarios technologijos“ – tai nuo 45 iki 67 proc. teigiamų vertinimų sulaukę pasirinkimai. Žinios (naujienos) ekskliuzyvinių teisių suteikimas pasirinktai žiniasklaidos priemonei (67 proc.) – VSD skandalo metu VSD palankios naujienos „startuodavo“ vos poroje žiniasklaidos priemonių, po ko žinia „nubanguodavo“. Leidybinė/Transliavimo/… sutartis su žiniasklaidos priemone (63 proc.) – teoriškai klientas gauna teisę į dalį eterio, spaudos, praktiškai tai dažnai tampa paslėpta reklama. Asmeniniai ryšiai su žiniasklaidos priemonės vadovais, žurnalistais (55 proc.) – maža Lietuva, tiek pat daug asmeninių ryšių ir pažinčių. Trečiųjų šalių įtraukimas, pateikiant kaip ekspertus (51 proc.) – etiška priemonė, kai siekiama papildyti pagrindinį žinios autorių, o ne jį pakeisti. Žinios (naujienos, įvykio, etc.) svarbos sureikšminimas arba sumažinimas (45 proc.) – hiperbolizavimas padeda pardavimams, tačiau realybėje dažnai pastebimas plika akimi.

Patikimos technologijos susilaukė nuo 96 iki 100 proc. palaikymo. Internetinių komentarų rašymas (atvirai prisistatant) (100 proc.) – Petras Petraitis, organizacijos X atstovas, susilauktų rimtų pašnekovų pagarbos. Informacinių paketų (tekstų, garso, vaizdo) paruošimas ir teikimas žiniasklaidos atstovams (96 proc.) – nors Pentagonas už tai kritikuojamas kaip veikiantis žiniasklaidos nepriklausomumą, tačiau apklausos dalyviai tame nemato trūkumų. Statistinių duomenų naudojimas (96 proc.) – pasirodo, nėra visiškai teisingas statistikos atskyrimas nuo tiesos.

RsV technologija, proc.
Internetinių komentarų rašymas (atvirai prisistatant) 100,0
Informacinių paketų (tekstų, garso, vaizdo) paruošimas ir teikimas žiniasklaidos atstovams 96,1
Statistinių duomenų naudojimas 96,1
Žinios (naujienos) ekskliuzyvinių teisių suteikimas pasirinktai žiniasklaidos priemonei 66,7
Leidybinė/Transliavimo/… sutartis su žiniasklaidos priemone 62,7
Asmeniniai ryšiai su žiniasklaidos priemonės vadovais, žurnalistais 54,9
Trečiųjų šalių įtraukimas, pateikiant kaip ekspertus 51,0
Žinios (naujienos, įvykio, etc.) svarbos sureiškminimas arba sumažinimas 45,1
Internetinių komentarų rašymas neprisistatant 27,5
Internetinių komentarų rašymas, imituojant aktyvią diskusiją 15,7
Trečiųjų šalių įtraukimas, pašalinant pagrindinę sutinteresuotą pusę 13,7
Statistinių duomenų naudojimas, neturint pakankamo pagrindimo dėl mokslinio nuoseklumo 13,7
Turinio leidyba/transliavimas/… nepristatant turinio užsakovo 13,7
Žiniasklaidos priemonės palankumo sutartis 9,8
Žurnalisto(-ės) palankumo skatinimas dovanomis, kelionėmis, etc. (freebies) 7,8
Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl neigiamos informacijos apie konkurentus 7,8
Fiktyvių (melagingų) žiniasklaidos priemonių, žinių, įvykių kūrimas 5,9
Fiktyvių žinių (naujienų) šaltinių imitavimas ar kūrimas 5,9
Žurnalisto(-ės) palankumo užsitikrinimas piniginiais įnašais 3,9
Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl konkurentų ignoravimo 3,9

Paskelbta vz.lt

4 Comments

  1. Asta

    Netgi žurnalistas (Virgis Valentinavičius vakar „Savaitės panoramoje“) leidžia sau pasakyti, kad viešieji ryšiai išvertus į lietuvių kalbą yra akių dūmimas.

    Nederėtų.

  2. Liutauras

    pritariu. akių dūmimas retai ką bendra su etika gali turėti

  3. Simas

    Internetinių komentarų rašymas (atvirai prisistatant) – šis punktas suteikia gan įdomia dviprasmybę. Kažkodėl vyrauja nuomonė, kad atvirai kalbant nemeluojama. Bet gi nuo to niekaip neapsaugoma ir dėl to spręsti, kad tai etiška arba ne, yra vaikiškai naivu.
    Informacinių paketų (tekstų, garso, vaizdo) paruošimas ir teikimas žiniasklaidos atstovams – vėlgi, niekas nesugebės apsaugoti visuomenės nuo tendencingų informacinių paketų. Melagystę netgi lenviau įvesti į visuomenę per žiniasklaidą, nes ja žmonės gan stipriai pasitiki.
    Statistinių duomenų naudojimas – Lietuvoje statistiniai duomenys įtin dažnai pateikiami (ir netgi renkami) įtin tendencingai. Kad ir šiuo tyrimu galima suabejoti, nes nepaliekama alternatyva kitokiam pasirinkimui – nepasitikėjimui VISKUOM…
    Žinios (naujienos) ekskliuzyvinių teisių suteikimas pasirinktai žiniasklaidos priemonei – čia išvis akivaizdus kyšininkavimo ir įtakos rodymas. Butent dėl to visuomenėje žinoma socialdemokratu televizija ir konservatoriu televizija (ir net žurnalistai). Dėl to reikia įtin stipriai abejoti žiniasklaidos nepriklausomumu.
    Trečiųjų šalių įtraukimas, pateikiant kaip ekspertus – vėlgi, paimant paprastą pavyzdį – Abišalos paskyrima nepaprastu derybininku dėl IAE darbo pratesimo, galima pamatyti įdomias sąsajas su Mažeikiu Naftos “pelningu” pardavimu…
    Internetinių komentarų rašymas, imituojant aktyvią diskusiją – Lietuvos internete kol kas nėra jokių rimtų diskusijų, tik rietenos. Ir būtent dėl to kai kuriems atrodo, kad tai diskusijos imitacija. Nei ten imitacija, nei ten kas yra. Kaip ir čia – pateikus kažkokią kritika esi išvadinamas komunistu. Ar tai disusija? Ir kas jos nepalaiko?? A? Negi nesigilinate niekada?
    Žiniasklaidos priemonės palankumo sutartis – čia yra man naujas dalykas. Ir tai akivaizdziai daroma. Bet kodėl atvirai nedeklaruojamos tokios sutartys?? Juke same laisva šalis, tai tokie dalykai išvis netoleruotini, bet tai egzistuoja…
    Fiktyvių žinių (naujienų) šaltinių imitavimas ar kūrimas – vel klausimas: kas nusprendžia, kad tai fiktyvios naujienos? Tie, kuriems ji nepatinka?? Vel per daug interpretaciju siam metodui.

    Tingiu toliau nagrinėti, nes turiu tam laiko. Mano išvada tokia – visose išvardytuose buduose mūsų įstatymuose nėra jokiu saugikliu (net moralinių). Mūsų demokratija tik vystosi, dėl to reikalingas dar vienas apklausos punktas: Ne vienas budas near etiskas. Va tuomet tokia apklausą galima laikyti netendencinga. Štai taip…

  4. Juste

    Tiesa pasakius, as net nustebau, kad internetiniai komentarai galetu buti traktuojami kaip “viesa diskusija”. Lietuvoje visi internetiniai komentarai kol kas yra visisku blevyzgu lygyje. Cia galioja tradicija – kas ant liezuvio, tas komentare. Apie joki saves prisistatinejima savo vardu ir tuo budu pradeta viesa diskusija net kalbos negali buti. Tai butu balsas tyruose, kuri uzgozia blevyzgos ir siaip pakvailioti prisijunge komentatoriai.

Leave a Reply to Liutauras Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *