Raudona „viešųjų ryšių akcijos“ linija

Kai koks viešas asmuo (dažniausiai, politikas) dėl nepatyrimo ar aplaidumo būna smarkokai sudorojamas priešininko, dažnai mėgina gelbėtis apkaltindamas pastarąjį „viešųjų ryšių akcijos“ organizavimu. Esą viešos diskusijos pralaimėjimo priežastis – ne argumentai ir faktai, o tik emocijos, akių dūmimas ar net atviras melas. Nesiginčydami pabandykim paieškoti pavyzdžių, kada iš tiesų komunikacija peržengia leistiną etikos ribą.

Nepretenduodamas į statistikos mokslo gilumą, paprašiau savo tinklaraščio skaitytojus pažymėti etiškas ryšių su visuomene technologijas. Gauti rezultatai, tikiu, gali padėti ir vz.lt skaitytojams geriau suvokti, kokios tariamos, o kokios tikros vilkduobės gali pasitaikyti komunikacijos greitkelyje.

Apklausoje buvo pasiūlyta 20 skirtingų ir Lietuvoje taikomų (nors ir labai skirtingu mastu) priemonių. Apklausos rezultatai jas suskirstė į keturias gana aiškias grupes.

Pradėkime nuo tų, kurias absoliuti dauguma pripažino neetiškomis technologijomis. Žiniasklaidos priemonės palankumo sutartis (vos 10 proc. teigiamų vertinimų) – tai situacija, kai už reklamą, susijusių ūkio subjektų paramą ar kitą atlygį žiniasklaidos priemonė teigiamai vertina visas kliento iniciatyvas. Žurnalisto(-ės) palankumo skatinimas dovanomis, kelionėmis, etc. (8 proc.) – tai nemokamos kelionės, neterminuotam bandymui dovanojami produktai, paslaugos ir pan. Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl neigiamos informacijos apie konkurentus (8 proc.) – tokiu atveju žiniasklaidos priemonė nuosekliai „tiražuoja“ neigiamą informaciją apie kliento konkurentus. Fiktyvių (melagingų) žiniasklaidos priemonių, žinių, įvykių kūrimas (6 proc.) – tarkim, Zvonkė iš tiesų susilaužė ranką, bet juk (tikslo prasme) būtų verta tai surežisuoti, ar ne? Fiktyvių žinių (naujienų) šaltinių imitavimas ar kūrimas (6 proc.) – labai retai patikriname kokio nors tyrimo ar užsienio eksperto kilmę, patikimumą. Žurnalisto(-ės) palankumo užsitikrinimas piniginiais įnašais (4 proc.) – jeigu žurnalistas būtų valstybės pareigūnas, tai situacija tiesiogiai patektų į baudžiamojo kodekso rėmus. Sutartis su žiniasklaidos priemone dėl konkurentų ignoravimo (4 proc.) – kliento konkurentus žiniasklaidos priemonė tiesiog ignoruotų (komunikacijoje tyla pavojingesnė nei kritika).

„Nešvarios technologijos“ susilaukė nuo 14 iki 27 proc. teigiamų vertinimų. Internetinių komentarų rašymas neprisistatant (27 proc.) – dažnai teigiama, jog internetiniuose komentaruose „pilamos pamazgos“ ir šis vertinimas tai patvirtina anoniminiams komentatoriams. Internetinių komentarų rašymas, imituojant aktyvią diskusiją (16 proc.) – vieša paslaptis, jog šis reiškinys ypač aktyvus tuose portaluose, kur IP adresas nėra skelbiamas viešai. Trečiųjų šalių įtraukimas, pašalinant pagrindinę suinteresuotą pusę (14 proc.) – Žilvinas Marcinkevičius pernelyg atpažįstamas „Leo LT“ interesų gynėjas, todėl jo argumentus geriau priimsime iš kokio nors „nepriklausomo“ eksperto. Statistinių duomenų naudojimas, neturint pakankamo pagrindimo dėl mokslinio nuoseklumo (14 proc.) – panagrinėkite, pavyzdžiui, TV reitingų nustatymo metodiką – ar ji buvo mokslininkų kritikuota ar bent tirta? Turinio leidyba/transliavimas/… nepristatant turinio užsakovo (14 proc.) – tiesiog paslėpta reklama.

„Švarios technologijos“ – tai nuo 45 iki 67 proc. teigiamų vertinimų sulaukę pasirinkimai. Žinios (naujienos) ekskliuzyvinių teisių suteikimas pasirinktai žiniasklaidos priemonei (67 proc.) – VSD skandalo metu VSD palankios naujienos „startuodavo“ vos poroje žiniasklaidos priemonių, po ko žinia „nubanguodavo“. Leidybinė/Transliavimo/… sutartis su žiniasklaidos priemone (63 proc.) – teoriškai klientas gauna teisę į dalį eterio, spaudos, praktiškai tai dažnai tampa paslėpta reklama. Asmeniniai ryšiai su žiniasklaidos priemonės vadovais, žurnalistais (55 proc.) – maža Lietuva, tiek pat daug asmeninių ryšių ir pažinčių. Trečiųjų šalių įtraukimas, pateikiant kaip ekspertus (51 proc.) – etiška priemonė, kai siekiama papildyti pagrindinį žinios autorių, o ne jį pakeisti. Žinios (naujienos, įvykio, etc.) svarbos sureikšminimas arba sumažinimas (45 proc.) – hiperbolizavimas padeda pardavimams, tačiau realybėje dažnai pastebimas plika akimi.

Patikimos technologijos susilaukė nuo 96 iki 100 proc. palaikymo. Internetinių komentarų rašymas (atvirai prisistatant) (100 proc.) – Petras Petraitis, organizacijos X atstovas, susilauktų rimtų pašnekovų pagarbos. Informacinių paketų (tekstų, garso, vaizdo) paruošimas ir teikimas žiniasklaidos atstovams (96 proc.) – nors Pentagonas už tai kritikuojamas kaip veikiantis žiniasklaidos nepriklausomumą, tačiau apklausos dalyviai tame nemato trūkumų. Statistinių duomenų naudojimas (96 proc.) – pasirodo, nėra visiškai teisingas statistikos atskyrimas nuo tiesos.

Paskelbta vz.lt