XXI a. kasdienybės dienoraštis

Pirmas kartas… skristi oro balionu

Antradienį kartu su pora kolegų iš Lenkijos ir vienu japonu įlipome į oro baliono krepšį ir pakilome į Maišiagalos apylinkių padangę. Valanda skrydžio, vakarėjančių apylinkių vaizdai, kapinės ir kūdros po kojomis, kaimiečių karvės, bulvių laukas ir naujas potyris – visa tai įrašyta į atmintį, bus apie ką pasakoti anūkams 🙂

Būdamas kritiškos sielos žmogumi pateiksiu ir kitokią versiją – skrydžiai oro balionais yra labai priklausomi nuo oro sąlygų, todėl norėdami skristi virš miesto turite užmiršti griežtas laiko ribas (ir gyventi meteorologų pranešimų žinių ritmu). Ribotos paties skrydžio techninės charakteristikos – aukštyn/žemyn – reiškia, kad permainingu oru nuskrisite kažkur… Jeigu krepšys standartinio dydžio, tai keturiems keleiviams truputį jau ankštoka.

   

Ačiū pilotui Eugenijui už saugų skrydį ir gražius įspūdžius!

3 Comments

  1. tetasigita

    man irgi teko skristi :),

    bet kur kokia nors nuotraukėlė?

  2. Kestas G.

    o tu pabandyk windsurfingu uzhsiimti – ten ne tik nuo vejo krypties priklauso, bet ir nuo stiprumo (per mazhas vejas – ner kaifo) 🙂

    pagal kiaulystes desni vejuotos dienos neretai ishpuola darbo metu (ir dar kai turi suderines susitikimus su klientais), prognozes tikrinamos po 3 kartus per para – 0800, 1400, 2000, priesh audringas dienas dazhniau 🙂

  3. liutauras

    tetasigita, vėlesnis įrašas jau atsakė 🙂

    Kęstai G., banglentės yra smaguma – deja, kol kas neturiu tiek $, nebent prie ko prisigretinant ar nuomojant. įdomiausia buvo, kai pajutau, kad sugebu plaukti prieš vėją 🙂

Leave a Reply to Kestas G. Cancel reply

Your email address will not be published.