XXI a. kasdienybės dienoraštis

Nes kalta.. valdžia!

Iškritęs sniegas pradeda žiemos smagumus. Tačiau pro baltą sniegą kyšo mūsų visuomenės bėdos, tarsi kailiuko spalvos nespėjusio pakeisti ilgaausio ausys.

Viena tokia – tai tas pats sniegas. Pirmasis sniegas kelia ne tik norą mautis pirštines ir paleisti pirmąją gniūžtę į elektros stulpą, kaimyno langus ar persekiojamą merginą. Pirmasis sniegas turi savo dvynį – tai didžiulis iš faneros sukaltas kastuvas (gimusiems nepriklausomybėje ar tarybinius metus jau pamiršusiems analogu būtų platus plastmasinis). Todėl pirmas sniegas reiškia ir pirštines, kepurę, šiltą striukę, ir kokį pusvalandį smagaus sniego stumdymo.

Todėl negaliu nesijuokti iš purkštaujančių betoninių vilniečių. Ką jau bekalbėti apie didžiulių namų šeimininkus, kurie vietoj pirštinių ima mobilų telefoną ir kviečią kokį kaimyną Igarioką su traktorium. Telieka šnirpštelėti, jog šiais laikais pusvalandis gryname pirmuoju sniegu kvepiančiame ore iš tiesų yra kančia, nesulyginama su naujausių TV žinių kartojimu.

Nesuprantu ir, matyt, jau nebesugebėsiu suprasti daugiabučiuose namuose gyvenančių vilniečių – net vos dešimtį butų turinčiame name per naktį iškritusio sniego valymas – juokingas darbas. O štai jau visą savaitę po Vilnių važinėdamas iš esmės nemačiau švaraus kiemo – vilniečiai keikiasi, slidinėja, klimpsta ir tūžta.

Tragikomiška, kai kalčiausia lieka kiemų nevalanti valdžia..

Įdomu, kad ta pati valdžia lieka kalta ir kai pasiūlo visai naudingas idėjas. Vieną tokių prisimenu dėl prieš dešimtmetį tekusios progos Kopenhagoje pasivažinėti miesto dviračiu.

Tuokart kartu su kitais Lietuvą atstovaujančiais matematikais dalyvavau tarptautinėse komandinėse varžybose „Baltic Way '97“. Galutinėje įskaitoje norėjosi Lietuvą matyti šiek tiek aukštesnėje pozicijoje, tačiau, kaip ir visuose tarptautiniuose projektuose, pagrindinė nauda ne medaliai ar pagyrimo raštai. Didžiausia nauda – tai nauji žmonės, platesnis žvilgsnis į savo pasaulėlį. Vienas iš tokių – miesto dviračiai.

Kopenhagoje teko lankytis ir vėliau – dviračiai vis dar yra, nebent pasikeitė užstato dydis (jei atmintis neapgauna, berods, 20 kronų). Dabar ten lankiausi jau ne pažintiniais, o verslo reikalais, todėl ir dviratis prie business-look nelabai tiko. Nors danams, atrodo, prie dviračio tinka viskas.

Taigi, tos pora valandų ant nemokamo dviračio leido bent iš išorės pamatyti visas Kopenhagos įžymybes (nuo undinėlės, karalienės ir parlemento rūmų iki naujųjų rajonų). Ir tas įspūdis smagios nepriklausomybės, galėjimo gyventi kitaip – pasitikint savimi ir kai pasitiki tavimi – matyt, išliko amžiams.

Kopenhagos pavyzdys iš karto šnibždėjo, kur Vilniuje bus problema – tai miesto dviračių išlaikymo kaštai. Pirmoji vilnietiškų dviračių „laida“ neturėjo reklaminių plotų – bene efektyviausios kaštų padalinimo sistemos. Kita klaida – tai tradicinių dviračių naudojimas. Kopenhaga juos specialiai “sunepatogina” – kietos padangos, nestandartinių dydžių detalės, minimalus funkcionalumas. Visa tai mažina paskatas į nuodėmes linkusiems.

Balsuoju už oranžinius dviračius. Nes žinau, kad ir Kopenhagoje miesto dviračius vagia, laužo ir numeta bet kur. Nes ir tarp čigonų yra vagių. Nes prieš kritikuodami – išsikuopkime bent jau savo kiemą!

Paskelbta vz.lt

5 Comments

  1. lashiuke

    Dviračiai, tikrai šauni susisiekimo priemonė… pirmiausia tikrai buvau nustebusi, kiek jų daug Bolzano mieste (šiaurės Italija). O važinėja ir kostiumuoti vyrukai, ir damutės su „kablukais“.

    Nuoma irgi ne kaži kiek kainuoja, gal tik pora eurų ir dviratis tavo visai dienai.

    Ech… Lietuvoje esantiems iki tokiu dalykų toli, ui, kaip toli…. tiesiog mąstysena ne tam pritaikyta.

  2. liutauras

    lašiuke, manau oranžinių dviračių idėja buvo gera, tik įgyvendinimo mechanizmas akivaizdžiai neatsižvelgė į vietos įpročius ir grėsmes. tada ir gavosi tiesiog atvira vagystė 🙂

  3. RascalLT

    O as va praejusi sestadieni nuvariau i senukus is ryto ir nusipirkau sau treniruokli – kastuva sniegui (tik kolegos sniege, nepagailekit kaip as dar 10 litu ir pirkit tuos oranzinius, jie TIKRAI patvaresni;)

    Maniskis pirma valanda laikesi sauniai – net ledus iki asfalto kieme pralauze, bet paskui pradejo trupeti…

  4. liutauras

    RascalLT, ledui daužyt būna kirtiklis – ne kalnų, bet stačiai su rankena padarytas metalinis antgalis ~15-20cm ilgio ašmenimis

  5. birute

    tas zmogutis parase visiska tiesa.As pritariu jo mintims

Leave a Reply

Your email address will not be published.