XXI a. kasdienybės dienoraštis

Maratonas ir „Labas rytas“

Savaitgalis baigėsi šiandien apie 8:30 🙂

Pradžia buvo įspūdinga – kartu su dar pora šimtų „savižudžių“ išbėgau į 42,195 km kelią. Dievui ačiū, įveikiau. Pasiruošimas (gal tiksliau, ruošimasis) buvo prastas, tačiau rezultatas dar pagerėjo:

  • 4:30:49 (2006, vietos dar nežinau, sekundės gali keistis);
  • 4:44:10 (2005, 185-as);
  • 5:16:16 (2004, 196-as).

Įdomu, kad pusės maratono laikas iš esmės liko stabilus:

  • 2:01:40 (2006);
  • 2:01:30 (2005);
  • nežinau (2004).

Net nežinau, kas padėjo – galbūt nusiteikimas? Valia įveikus emocinę maratono „pusę“?

Antras savaitgalio įvykis – dalyvavimas LRT laidoje „Labas rytas“. Transliacijos metu keliolika minučių kalbėjome apie ryšius su visuomene, paminėjome mano pasirodžiusią knygą ir bandėme paprasta kalba paaiškinti, kas yra ryšiai su visuomene. Spėju, paslaptis daugeliui klausytojui ir liko paslaptimi..

7 Comments

  1. smb

    kazkaip esu tikras, kad kalbejaisi su Lavija Surnaite 😉

  2. Anonymous

    Tikru tikriausiai siandien ryte kalbejote su Lavija Surnaite 🙂

    Gyvas Jusu pasakojimas buvo tikrai idomus 🙂

  3. liutauras

    mea maxima culpa 🙂

    pataisiau.

  4. kolega

    kazkaip silpnokai gal su maratono rezultatais. ar sportavote, kolega, jaunysteje?

  5. Anonymous

    Svarbu, kad progresas yra:)

    Edvardas

    http://vosvos.storas.lt

  6. liutauras

    sakot, silpnokai? 🙂 na, sutikčiau, jeigu vertinčiau pedantiškai, tačiau ~200 vieta iš 3,4 mln., manau, yra visai neblogai 😀

    šiaip jaunystėje (jeigu dabartinį mano amžių priskyrus prie "nebe jaunystės") nesportavau, bėgioti apskritai pradėjau tik 11-os klasės pabaigoje, o bent kiek nuosekliau – nuo 2002-ųjų pabaigos

    Edvardai, o kodėl tik pusė maratono? šiemet birželį ir liepą praktiškai apskritai nesitreniravau (gal tingėjau, gal truputį kiti reikalai rūpėjo) ir tai sugebėjau baigt 🙂

  7. Anonymous

    Šiemet visai nesiruošiau maratono bėgimui. Pastarąjį pusmetį begiodavau tik miškuose (orientavimosi trasose). Prieš Vilniaus maratoną vieną kartą prasibėgau asfaltu (12km) ir pajutau, kad pradeda "lįsti" senos traumos. Taigi nutariau nerizikuoti ir apsiriboti puse.

    Edvardas

Leave a Reply to kolega Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *