Interneto portalas www.bernardinai.lt publikuoja interviu su žurnalistu Romu Sakadolskiu, kurio pagrindinė tema – informacinis raštingumas. Iš esmės pritardamas interviu pozicijai nesutinku su problemos lokalizavimu. Manau, esminė Lietuvos problema – tai nesugebėjimas kritiškai vertinti gaunamos informacijos.

Kritinis mąstymas – tai ne tik bendro vaizdo turėjimas, tačiau ir tolerancija kitokiai nuomonei, pagarba jai. Ačiū tarybinei mokslo sistemai, šiuo metu skaityti moka >99 % Lietuvos piliečių ir daugelis iš jų suvokia vienokią ar kitokią poziciją. Manyčiau, Romo Sakadolskio nurodomas etapas – tai pirmasis būtinas žingsnis, vaizdingiau sakant „gebėjimas girdėti dvi nuomones“. Tačiau pilietinė visuomenė – ne tik gebanti matyti stereo vaizdą, kur kas svarbesnė jos savybė integruoti visiškai priešingus interesus, juos gerbti ir ieškoti bendro kompromiso.

Todėl „informacinis raštingumas“ tikrai neturėtų būti 9-11 klasių dalyku, tai turėtų būti pradinukams skiriama užduotis. Žymiai sudėtingesnis ir svarbesnis – nuomonių tolerancijos ir kompromisų siekių ugdymas. Ir čia eilinio neįdomaus mokytojo pamokslo ar mintinai kalamų apibrėžimų tikrai nepakaks. Juo labiau, kad tokį dalyką gali dėstyti tik tokiais principais savo gyvenimą kuriantis žmogus. Kur tokių rasti visoms Lietuvos mokykloms – klausimas retorinis..